Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aktualu

---

Policija įspėja gyventojus, kad elektroninėje erdvėje plinta vis nauji sukčiavimo būdai.

Pastaruoju metu padaugėjo pranešimų apie virusą, plintantį „Messenger“ žinutėmis. Apgaulingieji pranešimai platina kenksmingą nuorodą, iš pirmo žvilgsnio nukreipiančią į vaizdo įrašą, susijusį su žinutės gavėju. Šiuose pranešimuose įterpiama trumpa žinutė: „Tai tu videoįraše!“ su įterpta nuoroda, kuri dažniausiai būna „suspausta“ ir prasideda woaq.shop trumpiniu.

Į policiją kreipęsis gyventojas pranešė, kad paspaudus nuorodą prie telefono sąskaitos buvo priskaičiuoti 7 eurai, tačiau galimos ir kitos kenkėjiškų programų pasekmės. Virusas gauna prieigą prie vartotojo anketos ir ja pasinaudodamas išsiuntinėja kenksmingas žinutes visiems draugo statusą turintiems asmenims.

Kenkėjiškomis programomis surinkti prisijungimai ir slaptažodžiai gali būti panaudojami daugybe būdų. Tokia informacija, kaip slaptažodžiai, gali būti panaudojama siekiant nuskaičiuoti lėšas iš sąskaitų, perimti informaciją iš elektroninio pašto pranešimų, nes žmonės dažnai naudoja tą patį slaptažodį kelioms anketoms.

Jeigu jūsų „Facebook“ anketa yra komercinė ir prijungta prie jūsų „PayPal anketos“, internetiniai nusikaltėliai gali lengvai pavogti ir jūsų pinigus.

Tad pareigūnai pataria iš draugo gavus įtartiną nuorodą paklausti, ar jis iš tiesų norėjo jums kažką parodyti.

Jei esate vienas iš tų žmonių, kurie mėgsta dalytis linksmų vaizdo įrašų nuorodomis su savo „Facebook“ draugais, yra didelė tikimybė, jog atsitiktinai tapsite šio viruso auka. Jei norite išvengti jo atakos, įsitikinkite, kad draugo atsiųsta nuoroda yra saugi.

Gavę įtartiną nuorodą su savo nuotrauka arba vardu atverkite ją tik tokiu atveju, jei draugas patvirtins, jog nori jums parodyti kažką ypatingo. Kitu atveju informuokite savo draugą, kad iš jo anketos yra siuntinėjamos užkrėstos nuorodos.

Ypač atsargios elektroninėje erdvėje turėtų būti įmonės. Policija praneša, kad šią savaitę iš įvairių įmonių sukčiai apgaulės būdu išviliojo apie 140 tūkst. eurų. Įmonės gavo suklastotus tariamų partnerių sąskaitų rekvizitus ir pervedė didelius pinigus.

Lietuvos bankų asociacijos duomenys rodo, kad finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10, 2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais. Per metus pustrečio karto išaugo sukčiavimo atvejų skaičius: labiausiai padaugėjo duomenų viliojimo apgaulės būdu, kai sukčiai pateikia nuorodas į suklastotas svetaines, ir telefoninio sukčiavimo.

Pastarojo pagausėjo daugiau nei du kartus – žala siekė apie 1, 3 mln. eurų. Daugiausiai nuostolių patirta dėl incidentų, kai sukčiai perima susirašinėjimą elektroniniu paštu – taip išviliota apie 2, 7 mln. eurų.

Bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa rodo, kad melagingų žinučių neatpažįsta beveik kas antras lietuvis, o kas penktas neatpažįsta netikrų internetinių puslapių, tačiau radę nežinomo numerio iš užsienio skambutį perskambintų tik 3 proc. apklaustųjų.



„Santakos“ inf.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---