|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Aplinkosauga
|
|
|
Norint sužinoti pakrantės apsaugos juostos plotį reikia atlikti individualius matavimus konkrečioje vietoje.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Aplinkos ministerija imasi iniciatyvos supaprastinti pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarką ir taip sustiprinti vandens telkinių bei pakrančių ekosistemų apsaugą.
Pakrančių apsaugos juostos Lietuvoje skiriasi prie kiekvieno vandens telkinio. Net ir prie to paties telkinio skirtingose pakrantės vietose apsaugos juosta gali būti nevienodo pločio.
„Juosta priklauso nuo vandens telkinio dydžio – upės ilgio, ežero ploto, nuo šlaito nuolydžio (polinkio kampo). Todėl tos pačios upės vienoje pakrantėje apsauginė juosta gali būti 5 metrai, o šiek tiek paėjus – jau 15 ar net 25 metrai“, – aiškino aplinkos apsaugos vyr. specialistas Nerijus Marcinkevičius.
Šiuo metu galiojantis apsauginės juostos apskaičiavimo mechanizmas pernelyg sudėtingas: ne tik savininkams, bet ir patiems aplinkosaugininkams norint įsitikinti, ar nėra pažeista įstatymų numatyta kurio nors vandens telkinio pakrantės juosta, kiekvieną kartą reikia kreiptis į specialistus, kad šie atliktų individualius geodezinius matavimus. Su tokiomis problemomis mūsų rajone dirbantiems pareigūnams teko susidurti jau ne kartą, ypač – atliekant patikrinimus prie Paežerių ežero (Šeimenos sen.).
Todėl aplinkos apsaugos specialistai labai palankiai vertina Aplinkos ministerijos užmojį visoje Lietuvoje suvienodinti visų vandens telkinių apsaugines juostas, neatsižvelgiant nei į plotą, nei į šlaito nuolydį. Pirminiais svarstymais, šis dydis turėtų būti ne mažiau kaip 10 metrų pločio, nes tik tada juosta galėtų efektyviai sulaikyti paviršinį azoto junginių nuotėkį. Manoma, kad dabartinis minimalus apsauginės juostos plotis (2, 5 metro) neužtikrina pakankamos vandens telkinių apsaugos nuo taršos.
„Visų pirma, toks sprendimas būtų didelis palengvinimas žemės savininkams. Taip pat palengvėja žemės kontrolės reikalai – ne tik mums, aplinkosaugininkams, bet ir žemėtvarkos specialistams, matininkams, projektuotojams, statybininkams ir kt. Taip būtų paprasčiau sudaryti ir skaitmeninį visos Lietuvos žemėlapį su aiškiai nustatytomis paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų ribomis. Dabartinėje situacijoje tai yra praktiškai neįmanoma“, – kalbėjo N. Marcinkevičius.
Aplinkos ministerijos duomenimis, tarša iš žemės ūkio nurodoma kaip vienas didžiausių vandens taršos šaltinių, kurio neigiamas poveikis tik didėja.
Tikimasi, kad pakeitus paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų nustatymo principus ir parengus skaitmeninį žemėlapį bus pasiekti reikšmingi pokyčiai: sumažės žmogaus veiklos neigiamas poveikis vandens telkiniams ir kraštovaizdžiui, bus galima efektyviau ir ekonomiškiau vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, sumažės administracinė našta tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuose.
Aplinkos ministerija imasi iniciatyvos supaprastinti pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarką ir taip sustiprinti vandens telkinių bei pakrančių ekosistemų apsaugą. |
Pakrančių apsaugos juostos Lietuvoje skiriasi prie kiekvieno vandens telkinio. Net ir prie to paties telkinio skirtingose pakrantės vietose apsaugos juosta gali būti nevienodo pločio.
„Juosta priklauso nuo vandens telkinio dydžio – upės ilgio, ežero ploto, nuo šlaito nuolydžio (polinkio kampo). Todėl tos pačios upės vienoje pakrantėje apsauginė juosta gali būti 5 metrai, o šiek tiek paėjus – jau 15 ar net 25 metrai“, – aiškino aplinkos apsaugos vyr. specialistas Nerijus Marcinkevičius.
Šiuo metu galiojantis apsauginės juostos apskaičiavimo mechanizmas pernelyg sudėtingas: ne tik savininkams, bet ir patiems aplinkosaugininkams norint įsitikinti, ar nėra pažeista įstatymų numatyta kurio nors vandens telkinio pakrantės juosta, kiekvieną kartą reikia kreiptis į specialistus, kad šie atliktų individualius geodezinius matavimus. Su tokiomis problemomis mūsų rajone dirbantiems pareigūnams teko susidurti jau ne kartą, ypač – atliekant patikrinimus prie Paežerių ežero (Šeimenos sen.).
Todėl aplinkos apsaugos specialistai labai palankiai vertina Aplinkos ministerijos užmojį visoje Lietuvoje suvienodinti visų vandens telkinių apsaugines juostas, neatsižvelgiant nei į plotą, nei į šlaito nuolydį. Pirminiais svarstymais, šis dydis turėtų būti ne mažiau kaip 10 metrų pločio, nes tik tada juosta galėtų efektyviai sulaikyti paviršinį azoto junginių nuotėkį. Manoma, kad dabartinis minimalus apsauginės juostos plotis (2, 5 metro) neužtikrina pakankamos vandens telkinių apsaugos nuo taršos.
„Visų pirma, toks sprendimas būtų didelis palengvinimas žemės savininkams. Taip pat palengvėja žemės kontrolės reikalai – ne tik mums, aplinkosaugininkams, bet ir žemėtvarkos specialistams, matininkams, projektuotojams, statybininkams ir kt. Taip būtų paprasčiau sudaryti ir skaitmeninį visos Lietuvos žemėlapį su aiškiai nustatytomis paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų ribomis. Dabartinėje situacijoje tai yra praktiškai neįmanoma“, – kalbėjo N. Marcinkevičius.
Aplinkos ministerijos duomenimis, tarša iš žemės ūkio nurodoma kaip vienas didžiausių vandens taršos šaltinių, kurio neigiamas poveikis tik didėja.
Tikimasi, kad pakeitus paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų nustatymo principus ir parengus skaitmeninį žemėlapį bus pasiekti reikšmingi pokyčiai: sumažės žmogaus veiklos neigiamas poveikis vandens telkiniams ir kraštovaizdžiui, bus galima efektyviau ir ekonomiškiau vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, sumažės administracinė našta tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuose.
Publikuota: 2022-02-14 12:05:43
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|