Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aplinkosauga

---

Norint sužinoti pakrantės apsaugos juostos plotį reikia atlikti individualius matavimus konkrečioje vietoje.

Autorės nuotr.

Aplinkos ministerija imasi iniciatyvos supaprastinti pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarką ir taip sustiprinti vandens telkinių bei pakrančių ekosistemų apsaugą.

Pakrančių apsaugos juostos Lietuvoje skiriasi prie kiekvieno vandens telkinio. Net ir prie to paties telkinio skirtingose pakrantės vietose apsaugos juosta gali būti nevienodo pločio.

„Juosta priklauso nuo vandens telkinio dydžio – upės ilgio, ežero ploto, nuo šlaito nuolydžio (polinkio kampo). Todėl tos pačios upės vienoje pakrantėje apsauginė juosta gali būti 5 metrai, o šiek tiek paėjus – jau 15 ar net 25 metrai“, – aiškino aplinkos apsaugos vyr. specialistas Nerijus Marcinkevičius.

Šiuo metu galiojantis apsauginės juostos apskaičiavimo mechanizmas pernelyg sudėtingas: ne tik savininkams, bet ir patiems aplinkosaugininkams norint įsitikinti, ar nėra pažeista įstatymų numatyta kurio nors vandens telkinio pakrantės juosta, kiekvieną kartą reikia kreiptis į specialistus, kad šie atliktų individualius geodezinius matavimus. Su tokiomis problemomis mūsų rajone dirbantiems pareigūnams teko susidurti jau ne kartą, ypač – atliekant patikrinimus prie Paežerių ežero (Šeimenos sen.).

Todėl aplinkos apsaugos specialistai labai palankiai vertina Aplinkos ministerijos užmojį visoje Lietuvoje suvienodinti visų vandens telkinių apsaugines juostas, neatsižvelgiant nei į plotą, nei į šlaito nuolydį. Pirminiais svarstymais, šis dydis turėtų būti ne mažiau kaip 10 metrų pločio, nes tik tada juosta galėtų efektyviai sulaikyti paviršinį azoto junginių nuotėkį. Manoma, kad dabartinis minimalus apsauginės juostos plotis (2, 5 metro) neužtikrina pakankamos vandens telkinių apsaugos nuo taršos.

„Visų pirma, toks sprendimas būtų didelis palengvinimas žemės savininkams. Taip pat palengvėja žemės kontrolės reikalai – ne tik mums, aplinkosaugininkams, bet ir žemėtvarkos specialistams, matininkams, projektuotojams, statybininkams ir kt. Taip būtų paprasčiau sudaryti ir skaitmeninį visos Lietuvos žemėlapį su aiškiai nustatytomis paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų ribomis. Dabartinėje situacijoje tai yra praktiškai neįmanoma“, – kalbėjo N. Marcinkevičius.

Aplinkos ministerijos duomenimis, tarša iš žemės ūkio nurodoma kaip vienas didžiausių vandens taršos šaltinių, kurio neigiamas poveikis tik didėja.

Tikimasi, kad pakeitus paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų nustatymo principus ir parengus skaitmeninį žemėlapį bus pasiekti reikšmingi pokyčiai: sumažės žmogaus veiklos neigiamas poveikis vandens telkiniams ir kraštovaizdžiui, bus galima efektyviau ir ekonomiškiau vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, sumažės administracinė našta tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuose.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---