„Santaka“ / Su mėšlu ir srutomis sėkmingai tvarkosi ne visi ūkininkai / Aplinkosauga

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aplinkosauga

Dalinkitės:  


Po mėšlu nėra hidroizoliacinio sluoksnio, nepadarytas pylimas – tokia prie tvarto įrengta mėšlidė neatitinka jokių aplinkosauginių reikalavimų.

Laimos BUKAUSKAITĖS nuotr.


Su mėšlu ir srutomis sėkmingai tvarkosi ne visi ūkininkai

Eglė MIČIULIENĖ


Aplinkosaugininkai primena, kad gyvulių mėšlą laikyti privaloma pagal nustatytus gamtosauginius reikalavimus. Tačiau ne visi ūkininkai jų paiso.



Nustatė devynis atvejus

Sausio mėnesį patikrinimus surengę Aplinkos apsaugos departamento Kalvarijos aplinkos apsaugos inspektoriai užfiksavo devynis mėšlo laikymo ir tvarkymo pažeidimus. Nuobaudos surašytos šešiems Vilkaviškio rajono ūkininkams, dar trys atvejai nustatyti Kalvarijos savivaldybėje.

Mūsų rajone trys mėšlo laikymo reikalavimus pažeidę asmenys užfiksuoti Bartninkų, du – Šeimenos, vienas – Klausučių seniūnijoje. Mėšlo ir srutų laikymo reikalavimų pažeidimų nustatyta tiek kiemuose, šalia tvartų (pastarųjų buvo daugiausiai), tiek ir laukuose.

Pareigūnai teigė, jog vyksta ir prevenciniai reidai, dažniausiai apie pažeidimus juos informuoja gyventojai, neapsikentę iš kaimynų ūkio sklindančios srutų smarvės. Tiesa, aplinkosaugininkų praktikoje nereti atvejai, kai šalimais gyvenantys žmonės pykstasi nuo senų laikų, tad radę progą stengiasi „įduoti“ kaimynus dėl įvairiausių pažeidimų, nors tie skundai vėliau pasirodo ir nepagrįsti. Vis dėlto pranešimai apie netvarkingai laikomą mėšlą ar srutas beveik be išimčių pasitvirtina.





Nesvarbu, kiek gyvulių

Dažniausiai aplinkosauginių pažeidimų nustatoma smulkiųjų ūkininkų valdose. Stambūs ūkiai, turintys ne tik daugiau gyvulių, bet ir daugiau finansinių resursų, paprastai su mėšlu ir srutomis tvarkosi atsakingai. Tuo tarpu smulkieji gyvulių laikytojai, negalėdami įveikti vis naujų aplinkosaugininkų bei Maisto ir veterinarijos tarnybos keliamų reikalavimų, dažnai visai atsisako gyvulininkystės. Pareigūnai pripažįsta: gaila jau ir taip nykstančio gyvulininkystės ūkio, kaimuose vis rečiau laikomų karvių ir kiaulių. Kita vertus, reikia suprasti ir tuos žmones, kuriems tenka kasdien uostyti nuo kaimyno tvarto sklindantį dvoką.

Aplinkosaugininkai primena, kad sąlygos, kaip tinkamai laikyti, saugoti ir naudoti mėšlą, nurodytos Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše.

Remiantis reikalavimų aprašu, mėšlą kaupti ir saugoti galima mėšlidėse, tvartuose, taip pat tirštojo mėšlo rietuvėse. Tirštasis mėšlas gali būti laikomas rietuvėse lauke.

„Anksčiau laikant mažiau nei 10 sąlyginių gyvulių reikalavimai buvo minimalūs. Dabar nebesvarbu, kiek tų gyvulių žmogus laiko, vis tiek prie tvarto reikalinga rietuvė arba mėšlidė. Jos negali apsemti paviršiniai vandenys, o po ja turi būti įrengtas nelaidus, sandarus hidroizoliacinis sluoksnis ir ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas“, – aiškino aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistė Audronė Pėčelienė.





Nei pylimo, nei pasluoksnio

2021 m. lapkričio 15 d. tirštojo mėšlo laikymo reikalavimai laukuose patikslinti – taip siekta mažinti nekontroliuojamą teršalų patekimą į aplinką, mėšlo ir srutų skleidžiamus kvapus, o kartu – oro taršą.

Mėšlo rietuvės laukuose negali būti laikomos arčiau kaip 100 m nuo gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų. Šis atstumas gali būti mažesnis tik tada, jei minėtų pastatų savininkai yra pateikę rašytinį sutikimą.

Vietoje, kur bus laikomas tirštasis mėšlas, pirmiausia ant dirvos paviršiaus turi būti suformuojamas ne plonesnis kaip 20 cm durpių, šiaudų arba medžio pjuvenų suspaustas sluoksnis ar pasluoksnis srutoms susigerti. Šis sluoksnis turi būti platesnis už mėšlo rietuvę. Laikymo vieta privalo būti apjuosta ne žemesniu kaip 30 cm aukščio žemės pylimu. Pylimas įrengiamas taip, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų.

Deja, anot aplinkosaugininkų, laukuose laikantys mėšlą savininkai dažnai neįrengia nei pasluoksnio, nei pylimo.

Svarbu ir tai, kad mėšlo rietuvė būtų įrengta taip, jog per liūtis ar potvynius jos neapsemtų paviršiniai vandenys. Rietuvė turi būti nuolaidžiais pakraščiais, kad krituliai galėtų nuo jos nutekėti, uždengta vandeniui nelaidžia danga arba ne plonesniu nei 10 cm storio durpių, žemių, šiaudų ar pjuvenų sluoksniu.



Rietuvėse mėšlas negali būti laikomas ilgiau kaip 6 mėnesius ir ne arčiau kaip 20 m nuo melioracijos griovių bei įrenginių.



Už pažeidimus gresia baudos

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 260 straipsnį mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimai užtraukia įspėjimą arba baudą iki 60 Eur, nusižengus antrą kartą – iki 120 Eur.

Aplinkosaugininkai primena, kad mėšlą bei srutas draudžiama skleisti nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. ir nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro atskirame įsakyme, atsižvelgiant į konkrečias rudens ir pavasario hidrometeorologines sąlygas, nustatoma kitaip. Taip pat kai tręšiami pūdymai, pievos, ganyklos arba plotai, kuriuose ūkininkas augins žiemkenčius.

Visais atvejais draudžiama mėšlą ir srutas skleisti ant įšalusios, įmirkusios ar apsnigtos žemės.

Už srutų paskleidimą dirvožemyje pažeidžiant srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus laukia įspėjimas arba bauda nuo 90 iki 230 Eur, o nusižengus pakartotinai – nuo 200 iki 430 Eur. Taip pat gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.



Publikuota: 2022-02-15 10:20:25

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kaimynų konfliktas tęsiasi 20 metų
* Bendruomenė turi vieną norą – gyventi patogiau
* Arklinio pašto laikai Vilkaviškio krašte
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai