„Santaka“ / Pakeliaukime Gauronskių ir Oginskių pėdsakais / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Natalijos Oginskytės-Gauronskienės mama Marija buvo tikra gražuolė.

Veisiejų regioninio parko archyvo nuotr.


Pakeliaukime Gauronskių ir Oginskių pėdsakais


Keliaudamas grafų Gauronskių keliais aplankiau Veisiejus. Šio Dzūkijos miestelio bažnyčios požemių kriptoje palaidoti Paežerių dvaro savininkės Natalijos Oginskytės-Gauronskienės tėvai – kunigaikštis Tadas Antanas Oginskis ir jo žmona Marija.



Byloja legendos

Paežerių dvaro savininkas Zigizmundas (Zigmantas) Gauronskis vedęs Nataliją Oginskytę susigiminiavo su garsia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų gimine. Natalijos tėvas Tadas Antanas su žmona Marija turėjo dar dvi dukras – Ameliją, gimusią 1835 m. ir mirusią 35-erių, bei Gabrielę Mariją, gimusią 1830 m. ir mirusią vos 25-erių metų.

T. A. Oginskis (politiko ir kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio sūnus) Veisiejų dvarą palikimu gavo iš bevaikės Viktorijos Oginskytės-Žynevienės, kuri prieš mirtį jį užrašė testamentu. Būdamas 39-erių, 1844 m. T. A. Oginskis Veisiejuose mirė. Čia ir buvo palaidotas.

Užrašyta legenda apie T. A. Oginskį byloja, kad jaunystėje jis buvęs paprastas Veisiejų žvejys. Kartą prie jo trobelės atšuoliavęs raitelis ir prašęs Tadą paslėpti, nes vejasi priešai. Tadas paslėpęs raitelį šulinyje, o žirgą – pašiūrėje. Priešai bėglio nerado. Pasirodė, kad tai buvo ne eilinis raitelis, o pats kunigaikštis Oginskis. Jis išsivežęs Tadą į Volynės pilį. Iš ten Tadas į Veisiejus jau grįžęs ne kaip baudžiauninkas, o kaip kunigaikštis, tapęs vienu iš Veisiejų dvaro savininkų, pastatęs mokyklą ir pradėjęs statyti bažnyčią. Tačiau bažnyčios statyti taip ir neužbaigęs, nes nukritęs nuo pastolių ir miręs. Prieš mirtį spėjęs bažnyčios sienoje užmūryti lobius. Naktimis jis atšuoliuojąs per Ančios ežerą ant žirgo patikrinti, ar tebėra paslėpti turtai... Legenda užrašyta Antano Pupienio knygoje „Po Dzūkijos dangumi“, 1994 m. išleistoje Vilniuje, Valstybiniame leidybos centre.


Matyt, panašaus turinio legendos anais laikais tarp žmonių buvo paplitusios. Panašią, tik apie Gauronskius, esu užrašęs iš alvitietės S. Stumbrienės, tarnavusios Paežerių dvare, lūpų. Pasak jos pasakojimo, Gauronskiai neturėjo vaikų ir į dvaro pakajus priėmė liokajuką, našlaitį, dvaro vežėjo sūnelį. Užaugusį išleido į mokslus Varšuvoje. Po 1914–1918 m. karo buvęs liokajus grįžo į Alvitą aptekęs turtais.



Garsėjo grožiu

Gaila, bet Natalijos Gauronskienės portreto iki šių laikų nėra išlikusio. Tikėtina, kad ji išvaizda nenusileido savo motinai Marijai, apie kurios grožį sklandė legendos.

Stanislovo Moravskio knygoje „Iš visur po truputį. Atsiskyrėlio gavenda.“ (Vilnius, 2009 m.) rašoma: „Labai ankstyvoje jaunystėje gyveno galbūt pati gražiausia visoje Lietuvoje ir Lenkijoje moteris. Tokia visų apie ją buvo nuomonė. Kas gi išdrįs moters žavesį paliesti? Kas gali aprašyti tikrąjį kūno grožį, ryškiu taurios sielos spindesiu atgaivintą, dorovingumu garbingos moters kuklumu apgobtą. Kadaise mačiau ją – ištekėjusią moterį, mergiško drovumo nutviekstą, baugščią kaip ryto gazelė, virpančią kaip gegužės lapelis ar mažutė ant silpno kotelio pakabinta gėlelė, kai į aukštuomenės balius eiti turėdavo, kai esant vienodai tiek vyrų, tiek moterų nuostabai, tik pagrįstos pagarbos tikėtis galėjo. Toji ponia, tapusi našle, vėliau iš meilės ištekėjo už kunigaikščio Tado Oginskio, Lasockytės sūnaus. Pasaulis jam tų vedybų pagrįstai pavydėjo, nes juk labai retai kada didelis moters grožis ir dora vaikšto kartu.“


Paežerių dvaro savininkas Z. Gauronskis 1850 m. įsigijo Aštriosios Kirsnos dvarą. Čia vystė ūkį, valdydamas 1 850 margų žemės, pastatė plytinę, spirito gamyklą, malkinę, malūną, lentpjūvę.

Šiais laikais, 2001 m., Aštriosios Kirsnos dvarą įsigijo Naglis ir Nerijus Narauskai, kurie noriai priima turistus. Iš 18 dvaro pastatų 4 atstatyti ir naudojami, atkuriamas istorinis parkas – dvaras pritaikomas turizmo, žirginio sporto, konferencijų veikloms.

Mūsų rajono gyventojus kviesčiau pakeliauti Oginskių ir Gauronskių keliais po Suvalkiją ir Dzūkiją maršrutu Paežeriai–Rudamina–Leipalingis–Veisiejai–Kapčiamiestis. Susipažinsite su mūsų kraštą liečiančia istorija ir patirsite smagių įspūdžių.



Antanas ŽILINSKAS

Istorikas



Publikuota: 2022-02-18 09:43:08

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai