„Santaka“ / Tragedija kelyje privertė į medžius pažiūrėti atidesniu žvilgsniu / Mūsų rajone

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

Dalinkitės:  


Kelio Vilkaviškis–Marijampolė ruože praūžusią audrą tebeliudija ugniagesių supjaustyti nuvirtusių tuopų kamienai.

Autorės nuotr.


Tragedija kelyje privertė į medžius pažiūrėti atidesniu žvilgsniu

Eglė MIČIULIENĖ


Medžiai pakelėse mažina oro taršą, gamina deguonį, vasarą džiugina akis žalia lapija, o rudenį – sodriomis spalvomis. Tačiau nusenę pakelių galiūnai gali būti mirtinai pavojingi.



Išpjaus beveik 300 medžių

Neseniai magistraliniame A7 kelyje ant automobilio užvirtusi tuopa nusinešė dviejų žmonių gyvybes.

Tą dieną siautėjant audrai, siauru ruožu tarp Gižų kaimo ir Marijampolės praūžė stiprus škvalas, vos kelių šimtų metrų atstumu išvertęs šešis pakelės medžius. Vienas jų virto ant tuo metu magistrale važiavusio automobilio. Du žmonės žuvo iškart, trečias buvo sunkiai sužalotas.

Skaudus įvykis nuskambėjo per visą Lietuvą. Sujudo ir kelius prižiūrinčios tarnybos, ir eiliniai gyventojai: žmonės ėmė atidžiau dairytis ne tik į pakelėse, bet ir į kiemuose augančius medžius.

Beprasmiška žūtimi susidomėjo ir prokuratūra.

AB „Kelių priežiūra“ Vilkaviškio kelių tarnybos vadovas Vidmantas Diržius aiškino, jog Lietuvos automobilių kelių direkcija tarnybą įpareigoja nupjauti pavojingus medžius, kurie yra nudžiūvę, pažeisti žaibo arba pasvirę į kelio pusę 45 laipsnių kampu.



„Tuopą, kuri užgriuvo ant automobilio, apžiūrėjęs ekspertas pasakė, kad ji iš išorės vizualiai buvo sveika, nors pati medžio šerdis supuvusi. Taigi kelininkai, nebūdami šios srities specialistais, negalėjo įvertinti, kad tokį medį reikia nupjauti, – kalbėjo kelių tarnybos vadovas. – Tačiau mums buvo paaiškinta, kad visa eilė pakelėje augančių medžių sodinti prieš 70 metų, o tuopų amžius – maždaug iki 80 metų. Suskaičiavome, kad savo amželį atgyvenusių medžių toje pakelėje yra per 280. Juos visus nuspręsta išpjauti, kad daugiau tokių tragedijų nebūtų.“

Pakelė plika neliks, nes medžiai susodinti dviem eilėmis, o pjaunama bus tik arčiau kelio susodinta želdinių juosta.



Nelaimės – kasmet

Tokių medžiais apsodintų pakelių yra visoje Lietuvoje. XX a. tuopas sodinti prie kelio buvo ypač populiaru, nes tai – labai greitai augantis medis. Tačiau dar imperatorius Napoleonas buvo didelis tuopų mėgėjas: įsakydavo sodinti jas išilgai kelių, kuriais ėjo jo kariuomenė, mat tikėjosi, kad grįžtant iš žygio pakelės bus virtusios žaliomis alėjomis.

Niekas neginčija medžio teikiamos naudos gamtai ir žmonėms.



Tačiau, kaip sakė V. Diržius, prie kelių vešantys didieji želdiniai kelia įvairių problemų. Jų šaknys iškilnoja kelio dangą, virš jos išvešėjusi laja gadina asfaltą. Kai kur medžiai auga jau privačiose teritorijose, tad norint juos pašalinti reikia ieškoti savininkų, derinti su jais, o jei žmogus nesutinka – tenka genėti tik tą dalį, kuri išsikišusi į kelio teritoriją.

Šalikelėse augančios tuopos per audrą barsto šakas arba, kaip nutiko pastarąjį kartą, virsta ant važiuojamosios dalies. Kai kur virš kelių pasvirusios šakos yra tokiame aukštyje, kad tik 10 metrų keliantys mūsų kelininkų bokšteliai jų nepasiekia – tenka ieškoti ir samdytis firmas.

Kasmet Lietuvoje įvyksta ne vienas eismo įvykis, kai nulėkusiam nuo kelio automobiliui atsitrenkus į medį žūsta žmonės.

„Vienu metu, apie 2000-uosius, pakelių šlaituose augančius medžius buvo nuspręsta ne pjauti, o aptverti. Padaryta klaida: tiek pinigų sudėta į kelio atitvarus, o medžiai sensta, lūžta, pavėsis ir šaknys gadina dangą“, – kalbėjo tarnybos vadovas.

O pastaruoju metu į kelių tarnybą dėl pakelių želdinių pradėjo skambinti ir sunerimę seniūnai.



„Mes leidžiame jiems nusipjauti pavojingus medžius, o medieną atiduoti sunkiau gyvenantiems žmonėms – gal taip greičiau bus sutvarkytos pakelės“, – sakė V. Diržius.



Gyventojams neramu

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistas ekologas Darius Bunikis pastarąją savaitę sakė neatsitraukiantis nuo telefono: prasiautus šio vasario vėtroms jį skambučiais atakuoja rajono gyventojai. Žmonės prašo leisti pašalinti medžius, kurie esą gali nuvirsti ant namų, tvartų ar automobilių.

„Po didesnių audrų visuomet sulaukiame tokių skambučių. Vėjas nuplėšia šaką – ir žmogus išsigąsta, kad virs visas medis. Tikrai daug gyventojų skambina dėl eglių, kurių šaknys driekiasi paviršiumi. Tačiau privačioje valdoje augančios eglės nesaugomos, kaip ir tuopos, drebulės, įvairūs vaismedžiai. Tokiais atvejais žmogus gali pats spręsti, ar medį pjauti, ar išsaugoti“, – kalbėjo specialistas.

Priminsime, jog mieste, privačioje teritorijoje, augantys ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, beržai, pušys, maumedžiai, skroblai, bukai nesaugomi tuomet, kai jų skersmuo neviršija 20 cm, kaime – 30 cm. Kitais atvejais privaloma gauti Savivaldybės administracijos leidimą.



Tuopos – nesaugomos

Tuopos (išskyrus patvirtintus gamtos paveldo objektus) vertingais medžiais nelaikomos ir nėra saugomos nei privačiose, nei kitokiose valdose.

„Šiuos medžius reikėtų pjauti pagal brandą. Baltoji tuopa dar yra tvirtesnė, o kanadinės ir pilkosios – labai trapios, paprastai ligotos, šakos gumbuotos. Mes jas šaliname ir mieste, pavyzdžiui, prie Vilkaviškio kultūros centro. Kažkada šie medžiai ir buvo pasodinti dėl to, kad greitai auga, o jų tarpuose prisodinta klevukų ar kitų medžių. Buvo numatyta, kad po 40–50 metų tuopos bus išpjautos, tada suvešės tarpuose jau ūgtelėję vertingesni želdiniai“, – aiškino D. Bunikis.

Anot ekologo, kartais žmonės pyksta dėl pjaunamų medžių, bet reikėtų suprasti, kad jie, kaip ir kiekvienas gyvas organizmas, sensta ir miršta.

Be to, kiekvienas medis turi augti jam tinkamoje vietoje.

„Buvo kilęs nepasitenkinimas dėl Vytauto gatvėje nupjautų medžių – esą kelmai buvo sveiki. Bet tie medžiai buvo be viršūnių, nes augo po elektros linija, ir galimai puvinio apimtomis šaknimis. Kokios šaknys gali būti po asfaltu ar šaligatviu? Tų medžių kamienai aukščiau jau beveik visi apimti puvinio ir nevirsta tik dėl to, kad viršūnės nupjaustytos ir svorio centras nėra aukštai. Nors ir tokie kartais neatlaiko – neseniai vienas medis išvirto Gedimino, kitas – Maironio gatvėje. Tad jei nenorime liūdnų pasekmių, kai kuriuos senus medžius reikia šalinti ir sodinti jaunus bei tinkamus“, – kalbėjo D. Bunikis.





Publikuota: 2022-02-28 08:15:12

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai