„Santaka“ / Pedagogė vertina abipusę pagarbą / Švietimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Švietimas

Dalinkitės:  


Dalyvaudama įvairiuose tarptautiniuose mokyklų mainų partnerystės projektuose mokytoja Daiva Šnipaitienė yra išmaišiusi kone visą Europą.

Pedagogė vertina abipusę pagarbą

Andrius GRYGELAITIS


Atrodo, kad dėl daugybės veiklų Gražiškių gimnazijoje anglų kalbos mokytoja dirbančiai Daivai Šnipaitienei kartais gali neužtekti paroje esančių 24 valandų, tačiau pati pedagogė to nė kiek nesureikšmina. Jos teigimu, svarbiausia yra tinkamai susiplanuoti laiką.



Mokytoja būti neketino

Vilkaviškyje gyvenanti, tačiau Gražiškiuose dirbanti D. Šnipaitienė mokytojo keliu žengia jau du dešimtmečius. Šiose pareigose ji ir pati jaučiasi kuo puikiausiai, o ir mokiniai pedagogę tikrai myli bei vertina. Vis dėlto dar prieš pasirinkdama profesiją D. Šnipaitienė visiems atkakliai kartodavo, kad būti mokytoja ji tikrai neplanuojanti.

Daiva daug dažniau pagalvodavo apie teisę ar mediciną, tačiau gyvenimas susiklostė taip, kad teko pasirinkti anglų kalbos pedagogikos studijas. Net ketvirtame kurse vilkaviškietė vis dar tikėjo, kad po studijų dirbs kur nors kitur, tačiau tikrai ne mokykloje. Ryšio su ugdymo įstaigomis atrasti nepadėjo ir čia atlikta praktika.

„Pedagogės kelią pradėjau buvusioje Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinėje mokykloje. Tuo metu ten trūko anglų kalbos mokytojų, tad nusprendžiau išbandyti savo jėgas. Tik tuomet šį darbą išties pamilau.


Būtent dėl to kartais mokiniams patariu nenusiminti, jei šie neįstoja į svajonių profesiją. Dažniausiai pats gyvenimas viską sudėlioja taip, kaip reikia“, – sakė D. Šnipaitienė.

Ji neslepia, kad ir dabar darbe pasitaiko sunkių akimirkų, tačiau dažniausiai jos greitai užsimiršta. Gražiškių gimnazijos anglų kalbos mokytoją labiausiai vargina didžiulis popierizmas, kurio kasmet tik daugėja.

„Juokaujama, kad daktaras per rašymą nesugeba pakelti akių į pacientą, tačiau kartais ir pedagogų darbe būna panašių situacijų“, – teigė pašnekovė.



Padeda patirtis

Neseniai D. Šnipaitienė buvo įvertinta rajono mero Algirdo Neiberkos padėkos raštu už mūsų savivaldybės ir visos Lietuvos garsinimą bei gimnazijos gerosios patirties sklaidą Europos mokyklose. Šio apdovanojimo pedagogė išties nusipelnė, mat kasmet rengia tarptautinius programos „Erasmus“ mokyklų mainų partnerystės projektus. Jos iniciatyva daugybė Gražiškių gimnazijoje besimokančių vaikų turėjo galimybę išvykti į užsienį, susipažinti su kitų šalių kultūromis, pamatyti ugdymo sistemų skirtumus. Pati mokytoja dalyvaudama įvairiuose projektuose jau yra išmaišiusi kone visą Europą. Ji iki šiol puikiai atsimena pirmąją savo išvyką į Ispaniją 2010 metais.


„Tuomet mūsų gimnazijai vadovavo Arūnas Serneckas. Būtent jis paskatino parengti projektą ir pabandyti gauti finansavimą. Jei atvirai, nesitikėjau, kad mums pavyks, todėl kai sužinojau, jog esu kviečiama keliauti į Ispaniją, šiek tiek išsigandau. Nenorėjau to daryti. Visgi direktorius buvo atkaklus ir, galima sakyti, jog privertė mane susikrauti lagaminus bei pasinaudoti šia galimybe. Taip nuo tada kasmet su mokytojais ar mokiniais kur nors keliaujame. Kartais net ne po vieną sykį“, – teigė pašnekovė.

Jos teigimu, dalyvavimas panašiuose projektuose nėra vien tik malonumas. Didžiausia atsakomybė tenka būtent pedagogams, kurie privalo pasirūpinti ne tik mokiniais, bet ir atkreipti dėmesį į daugybę organizacinių smulkmenų.

„Dabar rengiant projektus man padeda sukaupta patirtis. Surasti potencialių partnerių dažniausiai nebūna sunku, nes per tiek metų pažįstamų kolegų ratas labai išsiplėtė. Visgi kelionėse vis tiek pasitaiko kuriozų. Pavyzdžiui, kartą vykstant į Rumuniją pamiršau, kad ši šalis nėra Šengeno erdvėje, tad likus kelioms valandoms iki kelionės teko skubiai sukti galvą, iš kur gauti mokinių tėvų sutikimus, kuriais nebuvome pasirūpinę. Sykį į Turkiją keliavau tik internete susirašiusi su viena šios šalies mokytoja, kuri turėjo sutartu laiku mane pasiimti iš sutartos vietos. Buvo daug nerimo, kai visai netikėtai atšaukė laivo maršrutą, kuriuo turėjau nuplaukti į minėtą vietą. Laimei, viskas tada susiklostė laimingai ir nebuvau palikta ant ledo“, – pasakojo pedagogė.


Daiva Šnipaitienė džiaugėsi, kad keliauti išbandę jos mokiniai vėliau ir patys imasi iniciatyvos, ieško nevyriausybinių organizacijų, kurios vykdo jaunimo mainų programas, noriai jomis naudojasi.

Iš visų su mokiniais aplankytų valstybių mokytoją labiausiai sužavėjo Italija. Kartą šioje šalyje ji buvo apgyvendinta kunigų seminarijoje. Į Italiją pedagogė planuoja vėl vykti birželį.



Padeda geriau pasiruošti

Be tiesioginio darbo mokykloje ir įvairių projektų rašymo, D. Šnipaitienė turi ir kitų pareigų. Ne vienus metus ji dirba valstybinio anglų kalbos brandos egzamino vertinimo komisijoje. Pedagogės nuomone, tai naudinga ne tik jai pačiai, bet ir mokiniams.

„Taip galiu ne vien teoriškai, bet ir praktiškai pamatyti, kokie reikalavimai yra taikomi egzamine bei apie juos informuoti mokinius. Dabartiniai vaikai dažniausiai neblogai moka šnekamąją anglų kalbą, tačiau egzamino metu to neužtenka“, – pabrėžė pašnekovė.

Anksčiau ji porą metų dirbo ir tarptautinių „Erasmus“ projektų vertinimo komisijoje.

Maždaug dešimtmetį D. Šnipaitienė savo žiniomis taip pat dalijasi organizacijoje „kalba.lt“, kurioje veda anglų kalbos kursus suaugusiesiems. Pati vilkaviškietė nemato pernelyg daug skirtumų tarp darbo su vaikais ir vyresniais žmonėmis.

Pedagogė buvo ir viena iš tarptautinės organizacijos „People to People“ steigėjų Lietuvoje. Ši organizacija padeda tiems, kam to labiausiai reikia. D. Šnipaitienė kartu su Gražiškių gimnazijos mokiniais bei bendraminčiais mokytojais Romena Balsiene, Vilija Zajankauskiene, Vilma Valavičiene, Evaldu Plečkaičiu bei gimnazijos direktore Grita Launikone savanoriavo neįgaliųjų dienos centre, vaikų ir senelių namuose, tvarkė gatves, darė daug kitos neatlygintinos veiklos. Nors per pandemiją ryšiai su minėta organizacija nutrūko, tačiau, pasak pašnekovės, tai nereiškia, kad geri darbai liovėsi.



Netrūksta iššūkių

D. Šnipaitienė save laiko griežta mokytoja. Ji nesistengia būti visiems gera, tačiau bando išlikti teisinga. Anot jos, svarbiausia šiame darbe – abipusė pagarba.

„Nemažai mokytojų skundžiasi, kad mūsų profesija yra praradusi prestižą. Aš pati niekada nesijaučiau menkavertė dėl to, kad esu pedagogė. Šiame darbe labai svarbu glaudžiai visiems bendradarbiauti. Gražiškių seniūnė Ramutė Didvalienė yra pasakiusi, kad mokytojai – laimingi žmonės, nes turi galimybę dirbti su vaikais, patys mokytis iš jų.


Aš su tuo visiškai sutinku. Džiaugiuosi, kad galiu semtis patirties bei žinių iš savo mokinių“, – kalbėjo D. Šnipaitienė.

Ji tvirtino pastebėjusi, kad bėgant metams mokiniai keičiasi, tačiau ne taip drastiškai, kaip daugelis galbūt įsivaizduoja. Vilkaviškietės teigimu, dabartiniai vaikai greičiau mąsto, o visa tai lemia technologijos.

Nemažai įtakos mokinių gebėjimams padarė nuotolinis mokymas. Tiesa, neigiamos. Anot pašnekovės, mokydamiesi namuose vaikai išties daug prarado, daugeliui iš jų sumažėjo motyvacija siekti mokslo aukštumų. Ji šį mokymą pavadino nuostoliniu.

D. Šnipaitienės teigimu, darbas iš namų sukėlė daug iššūkių ir pedagogams. Nors prisitaikyti nebuvo labai sunku, tačiau darbo apimtys išaugo bent 2–3 kartus. Nepaisant to, mokytojai vis tiek stengiasi atiduoti visą save mokiniams.

Pati D. Šnipaitienė pripažino sulaukusi ne vieno pasiūlymo pereiti dirbti į kitą mokyklą, tačiau iki šiol visuomet jų atsisakydavo.

„Kodėl lieku Gražiškiuose? Nes tai – mano mokykla“, – šypsojosi pašnekovė.



Publikuota: 2022-03-02 08:13:57

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Maudyklų vandens švara: vien tyrimais vadovautis nereikėtų
* „Vištyčio muzikos pakrantėje“ vasarą koncertuos kraštiečiai
* Šalies mokyklose planuojami pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar Jums svarbu vasarą nuvažiuoti į Lietuvos pajūrį?
Taip, man tai yra tradicija.
Nuvykęs (-usi) džiaugiuosi, o nenuvažiavęs (-usi) nenusimenu.
Lietuvos pajūris man tapo nepatrauklus.
Baltijos jūros aš dar nemačiau.



Kalbos patarimai

Pastovus ar nuolatinis?
Būdvardis pastovus, -i vartojamas reikšme „nekintamas, vienodas“, pvz.: pastovus būdas, pastovi temperatūra. Jo nereikia painioti su būdvardžiu nuolatinis, -ė „apimantis visą laiką, nepertraukiamas, nepaliaujamas“.
Kai norima apibūdinti ilgą laiką ar nuolat trunkantį dalyką, vartotinas būdvardis nuolatinis, pvz., nuolatinė ekspozicija, nuolatiniai klientai, nuolatiniai skundai.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas