|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Aktualu
|
|
|
Gynybos analitikas Egidijus Papečkys prognozuoja, kad karas greitai nesibaigs.
Andrius GRYGELAITIS
Vilkaviškyje mokslus krimtęs ir mūsų rajono politinėje padangėje puikiai žinomas gynybos analitikas dr. Egidijus PAPEČKYS aktyviai seka įvykius Ukrainoje ir kasdien juos komentuoja savo feisbuko paskyroje. Ekspertas savo įžvalgomis sutiko pasidalyti ir su „Santakos“ laikraščio skaitytojais.
– Kaip vertinate dabartinę karo situaciją ir kuo visa tai gali baigtis?
– Šiame kare Rusija padarė daug klaidų, pervertindama savo galimybes ir neįvertindama Ukrainos kariuomenės bei visuomenės pasiryžimo gintis. Iš pradžių tarsi mėginta pakartoti tai, ką įprastai NATO daro kariaudama kitose diktatūrinėse valstybėse: į svarbiausius karinius taikinius bandyta smogti raketomis, atakuota lėktuvais. Visgi iš smūgio kumščiu gavosi tik badymas pirštais. Bombardavimas nebuvo labai efektyvus. Dėl to rusai ilgai nelaukdami ėmėsi karinės avantiūros – sraigtasparniais atgabeno oro desantininkus. Pagal karybos abėcėlę yra konkrečios gairės, kada ir kokiu būdu naudojami desantininkai. Tai, kad nemažai rusų desantininkų buvo numušta dar ore, skrendant transportiniais lėktuvais, rodo netinkamą planavimą. Tai buvo didelė karinė klaida.
Akivaizdu, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos tikėjosi Ukrainą sutriuškinti per 1–2 dienas. Bet toks naivumas tik parodo, kad jų vadai gyvena savo burbule ir nesugeba priimti racionalių sprendimų. Kol kas rusai iš desperacijos nuolat keičia taktiką. Pavyzdžiui, buvo bandyta naudoti specialiųjų operacijų pajėgas. Visgi pasirodė, kad ir šie kariai neturi pakankamai motyvacijos bei reikiamų įgūdžių kautis, priešingai nei savo tėvynę ginantys ukrainiečiai. O juk specialiosiose pajėgose tarnauja elitiniai kariai!
Nepaisant išvardytų niuansų, rusai turi išties nemažai pajėgų. Jie bet kokiu atveju siekia Ukrainoje sukelti chaosą ir paniką. Gerai bent tai, kad šis karas net anksčiau prorusiškais save laikiusiems ukrainiečiams atvėrė akis. Dabar palaikančiųjų Rusiją Ukrainos teritorijoje beveik neliko.
Ukrainai labai svarbi Vakarų parama. Ypač ginklais. Sunaudojama daug prieštankinių ginklų, dėl to rusai patiria milžiniškų nuostolių. Ginklų tiekimas Ukrainai turėtų padėti ir toliau atsilaikyti.
– Kaip manote, kiek truks šis karas?
– Iš pradžių prognozavau, kad visa tai gali tęstis 2–3 savaites, tačiau dabar jau matau, kad karas greičiausiai taip greitai nesibaigs. Gal intensyvūs mūšiai šiek tiek aprims, bet jie vyks toliau. Rusai tikrai dar gali užimti tam tikrų teritorijų. Po Vakarų sankcijų jie jau neturi kur trauktis. Kol vyksta karas, Rusijos piliečiai dar gali iš dalies pateisinti sparčiai smunkančią ekonomiką, bet jei karas baigtųsi, vietiniai greitai pamatytų, kad jų režimas padarė katastrofiškų klaidų, ir greičiausiai bandytų sukilti prieš valdžią.
Dėl to rusams dabar būtinos bet kokios pergalės, net ir mažos. Kadangi Kijivo kol kas užimti nepavyksta, jie bet kokiu atveju stengsis visiškai okupuoti Charkivą ir Mariupolį, net jei šie miestai ir bus sulyginti su žeme.
– Atrodo, kad iš pradžių net dalis rusų karių tikėjo, jog vyksta ne į karą, o į paprasčiausias pratybas. Kaip galėtumėte tai paaiškinti?
– Tikriausiai taip jiems buvo pasakyta. Rusai tikėjosi Ukrainą užimti greitai ir neskausmingai. Greičiausiai net patys kariai iki paskutinės akimirkos nežinojo, ar reikės veržtis į Ukrainos teritoriją. Deja, autoritarinis režimas veikia taip, kad tartis su niekuo nėra būtina. Tokioje santvarkoje dažniausiai priimami skuboti ir mažai apgalvoti sprendimai, vedantys link katastrofos. Demokratijoje sprendimai gimsta lėčiau, tačiau tokiu būdu išvengiama skaudžių klaidų. Manau, kad rusų karių nežinojimas, jog vykstama ne į pratybas ar misiją irgi prisidėjo prie didžiulio chaoso.
– Agresoriaus puolimai nesustoja. Kalbama, kad ir baltarusių kariuomenė gali prisijungti prie karo. Ar tai padėtų rusams galutinai pralaužti gynybines barikadas?
– Nemanau. Baltarusiai Putinui labiau reikalingi ne dėl apčiuopiamos pagalbos. Putinas nenori būti vienas susitepęs krauju. Visi nusikaltėliai siekia turėti bendrininką.
– Pastaruoju metu Putinas atvirai ėmė pasauliui grasinti branduoliniu ginklu. Ar verta baimintis?
– Jis privalo kažką daryti, o grasinimai juk nieko nekainuoja. Manau, kad tai dar vienas absurdiškas ir neatsakingas Rusijos pareiškimas. Kai Vakarai savo noru atsisakė rusų dujų ir naftos, šių rankose tiesiog neliko svertų, kuriais dar būtų galima pasinaudoti. Tai gali būti desperacijos požymis.
– Prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai pareiškė, kad Putiną gali sustabdyti tik NATO kariniai veiksmai. Anot jos, į ugnį reikia atsakyti ugnimi. Kaip Jūs vertinate šią poziciją?
– NATO – gynybinė sąjunga, kuri sukurta ginti savo nares. Jei norima apsaugoti ne aljanso narę, reikalingas tvirtas susitarimas. Visgi jei taip nutiktų, Trečiasis pasaulinis karas būtų neišvengiamas, kaip, ko gero, ir strateginis branduolinio ginklo panaudojimas. Tai reikštų katastrofą visai planetai. NATO – atsakinga organizacija. Jei Rusija visgi peržengtų ribą, NATO tikrai atsakytų, tačiau pirma tikrai nepultų. Manau, kad ir prezidentė galvoje turėjo dar didesnę paramą ukrainiečiams šiuolaikiniais ginklais, kurie prieš rusus suteiktų pranašumo.
– Kalbama, kad Rusijos karinė technika yra pasenusi, atsiliekanti nuo vakarietiškos. Ar tai tiesa?
– Nors buvo kalbėta apie modernią kariuomenę, netgi geresnę nei NATO, tačiau akivaizdu, kad to nėra. Tą techniką, kurią dabar naudoja Rusijos karinės pajėgos, matėme ir 1991 m. Persijos įlankos kare. Ji išties pasenusi, bet jos yra daug. Pavyzdžiui, iš Ukrainos atskriejusiuose vaizduose mačiau degančią 1982 m. pradėtą gaminti pėstininkų kovos mašiną. Bet juk dabar 2022-ieji! Ši mašina nė kiek nemodernizuota: tie patys šarvai, tos pačios stebėjimo sistemos, tas pats pabūklas... Tokios pačios mašinos degė Afganistane, dabar jos dega Ukrainoje.
Viena iš priežasčių, kodėl rusai patiria didelių nuostolių, ir yra sena bei lengvai pažeidžiama technika. Kita vertus, manau, kad net ir su tokia ginkluote NATO ar kitų šalių kariai tikrai tvarkytųsi geriau.
Neneigsiu, rusai turi ir naujų naikintuvų ar tankų, tačiau labai mažai. O ir tie, kurie dabar dalyvauja kare, yra labiau pritaikyti pratyboms.
– Pirmą kartą kariniai veiksmai Ukrainoje prasidėjo 2014 m. Ar dabar ši šalis jau yra geriau pasirengusi atremti priešo atakas?
– Per pastaruosius aštuonerius metus ukrainiečiai nesiruošė karui, bet ruošėsi gynybai. Pasirengimas išties pagerėjęs, jaučiama NATO instruktorių įtaka. Padeda ir iš Vakarų valstybių atgabenti šiuolaikiški ginklai.
Ukraina atsidūrė panašioje situacijoje, kokioje 1939 m. buvo Suomija, kariaudama su rusais. Tuomet suomius Vakarų valstybės taip pat rėmė ginklais. Jei dar kurį laiką ukrainiečiams pavyktų apsiginti, rusai būtų priversti trauktis. Anksčiau ar vėliau tai vis tiek turėtų nutikti. Aišku, dalis Ukrainos liks okupuota, tačiau tas teritorijas rusai norės panaudoti kaip būsimų derybų objektą. Jie negalės savo visuomenei parodyti, jog pralaimėjo karą.
– O kaip vertinate prieš kelias dienas prasidėjusias derybas? Kuo jos gali baigtis?
– Niekuo! Ukraina nori nutraukti karą, o rusams šios derybos – tik dar viena propagandos galimybė. Jie tarsi bando parodyti, kad daro viską, jog mūšiai būtų nutraukti, o iš tikrųjų tiesiog bando laimėti laiko. Juk derybose rusai išlaiko tuos pačius absurdiškus reikalavimus – pakeisti Ukrainos valdžią, demilitarizuoti ir denacifikuoti šią šalį. Tai vėlgi primena 1939 m. karą su Suomija, kai neva buvo sukurta socialistinė Suomijos vyriausybė, kuri nieko nevaldė, o jos sudėtyje buvo tie patys bolševikai, tik su suomiškomis pavardėmis.
– Ar matydami, kas vyksta Ukrainoje, lietuviai gali jaustis saugūs?
– Matant neracionalius Rusijos sprendimus grėsmė padidėja ir mums. Laimei, mes esame NATO nariai, turime stiprią ir stabilią valstybę. 1994 m. siekdama tapti NATO nare Lietuva konsolidavo visuomenės ir politikų pastangas. Nuėjome ilgą kelią, kol pasiekėme šį tikslą. Tuo metu Ukraina pasirinko pigesnį rusų benziną bei tariamą bičiulystę su šia šalimi. Pasitikėdami rusais ukrainiečiai galiausiai tapo jų agresijos aukomis.
Ne veltui, matydami, kas vyksta Ukrainoje, suomiai bei švedai ėmė vis garsiau kalbėti apie norą prisijungti prie NATO. Jie supranta, kad vienintelis saugumo garantas – būti kartu. Tai rusams būtų dar vienas smūgis. Jie ir taip pareikalavo NATO liniją atitraukti iki 1997 m. ribos. Aišku, tai absurdas, nes NATO savo narių likimo valiai nepaliks. Jei šiandien nebūtume aljanso nariai, kariniai veiksmai greičiausiai jau vyktų ir mūsų teritorijoje.
Ukrainiečiai irgi yra išreiškę norą prisijungti prie NATO bei Europos Sąjungos, tačiau rusai to nenori leisti. Jų visuomenė nesuprastų, jei Ukraina imtų kilti aukštyn, o Rusijos ekonomika toliau smigtų žemyn. Tai reikštų šios šalies režimo mirtį.
– Tai ne pirmi Rusijos kariniai veiksmai, vykdomi kitų šalių teritorijose. Iki šiol Vakarai į tai žiūrėdavo gana atlaidžiai. Ar šis karas pagaliau atvėrė pasauliui akis?
– Pirmą kartą matau taip susivienijusį pasaulį. Net didžiausi Rusijos sąjungininkai pamažu nuo jos nusisuka. Mes ir toliau privalome rodyti solidarumą Ukrainai ir padėti šios šalies piliečiams. Pats turiu daug draugų Ukrainoje. Ši šalis išties sparčiai ėjo į priekį. Dabar labai skaudu matyti, kaip griaunami žmonių gyvenimai. Mes turime jiems padėti.
Žinau, kad Vilkaviškio rajone yra labai daug asmenų, kurie savanoriškai teikia pagalbą nuo karo kenčiantiems ukrainiečiams. Pabėgėlių srautai artimiausiu metu tik didės, tad privalome priimti šiuos žmones, padėti įsikurti, suteikti kitą pagalbą. Tai – kiekvieno iš mūsų pareiga!
Vilkaviškyje mokslus krimtęs ir mūsų rajono politinėje padangėje puikiai žinomas gynybos analitikas dr. Egidijus PAPEČKYS aktyviai seka įvykius Ukrainoje ir kasdien juos komentuoja savo feisbuko paskyroje. Ekspertas savo įžvalgomis sutiko pasidalyti ir su „Santakos“ laikraščio skaitytojais. |
– Kaip vertinate dabartinę karo situaciją ir kuo visa tai gali baigtis?
– Šiame kare Rusija padarė daug klaidų, pervertindama savo galimybes ir neįvertindama Ukrainos kariuomenės bei visuomenės pasiryžimo gintis. Iš pradžių tarsi mėginta pakartoti tai, ką įprastai NATO daro kariaudama kitose diktatūrinėse valstybėse: į svarbiausius karinius taikinius bandyta smogti raketomis, atakuota lėktuvais. Visgi iš smūgio kumščiu gavosi tik badymas pirštais. Bombardavimas nebuvo labai efektyvus. Dėl to rusai ilgai nelaukdami ėmėsi karinės avantiūros – sraigtasparniais atgabeno oro desantininkus. Pagal karybos abėcėlę yra konkrečios gairės, kada ir kokiu būdu naudojami desantininkai. Tai, kad nemažai rusų desantininkų buvo numušta dar ore, skrendant transportiniais lėktuvais, rodo netinkamą planavimą. Tai buvo didelė karinė klaida.
Akivaizdu, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos tikėjosi Ukrainą sutriuškinti per 1–2 dienas. Bet toks naivumas tik parodo, kad jų vadai gyvena savo burbule ir nesugeba priimti racionalių sprendimų. Kol kas rusai iš desperacijos nuolat keičia taktiką. Pavyzdžiui, buvo bandyta naudoti specialiųjų operacijų pajėgas. Visgi pasirodė, kad ir šie kariai neturi pakankamai motyvacijos bei reikiamų įgūdžių kautis, priešingai nei savo tėvynę ginantys ukrainiečiai. O juk specialiosiose pajėgose tarnauja elitiniai kariai!
Nepaisant išvardytų niuansų, rusai turi išties nemažai pajėgų. Jie bet kokiu atveju siekia Ukrainoje sukelti chaosą ir paniką. Gerai bent tai, kad šis karas net anksčiau prorusiškais save laikiusiems ukrainiečiams atvėrė akis. Dabar palaikančiųjų Rusiją Ukrainos teritorijoje beveik neliko.
Ukrainai labai svarbi Vakarų parama. Ypač ginklais. Sunaudojama daug prieštankinių ginklų, dėl to rusai patiria milžiniškų nuostolių. Ginklų tiekimas Ukrainai turėtų padėti ir toliau atsilaikyti.
– Kaip manote, kiek truks šis karas?
– Iš pradžių prognozavau, kad visa tai gali tęstis 2–3 savaites, tačiau dabar jau matau, kad karas greičiausiai taip greitai nesibaigs. Gal intensyvūs mūšiai šiek tiek aprims, bet jie vyks toliau. Rusai tikrai dar gali užimti tam tikrų teritorijų. Po Vakarų sankcijų jie jau neturi kur trauktis. Kol vyksta karas, Rusijos piliečiai dar gali iš dalies pateisinti sparčiai smunkančią ekonomiką, bet jei karas baigtųsi, vietiniai greitai pamatytų, kad jų režimas padarė katastrofiškų klaidų, ir greičiausiai bandytų sukilti prieš valdžią.
Dėl to rusams dabar būtinos bet kokios pergalės, net ir mažos. Kadangi Kijivo kol kas užimti nepavyksta, jie bet kokiu atveju stengsis visiškai okupuoti Charkivą ir Mariupolį, net jei šie miestai ir bus sulyginti su žeme.
– Atrodo, kad iš pradžių net dalis rusų karių tikėjo, jog vyksta ne į karą, o į paprasčiausias pratybas. Kaip galėtumėte tai paaiškinti?
– Tikriausiai taip jiems buvo pasakyta. Rusai tikėjosi Ukrainą užimti greitai ir neskausmingai. Greičiausiai net patys kariai iki paskutinės akimirkos nežinojo, ar reikės veržtis į Ukrainos teritoriją. Deja, autoritarinis režimas veikia taip, kad tartis su niekuo nėra būtina. Tokioje santvarkoje dažniausiai priimami skuboti ir mažai apgalvoti sprendimai, vedantys link katastrofos. Demokratijoje sprendimai gimsta lėčiau, tačiau tokiu būdu išvengiama skaudžių klaidų. Manau, kad rusų karių nežinojimas, jog vykstama ne į pratybas ar misiją irgi prisidėjo prie didžiulio chaoso.
– Agresoriaus puolimai nesustoja. Kalbama, kad ir baltarusių kariuomenė gali prisijungti prie karo. Ar tai padėtų rusams galutinai pralaužti gynybines barikadas?
– Nemanau. Baltarusiai Putinui labiau reikalingi ne dėl apčiuopiamos pagalbos. Putinas nenori būti vienas susitepęs krauju. Visi nusikaltėliai siekia turėti bendrininką.
– Pastaruoju metu Putinas atvirai ėmė pasauliui grasinti branduoliniu ginklu. Ar verta baimintis?
– Jis privalo kažką daryti, o grasinimai juk nieko nekainuoja. Manau, kad tai dar vienas absurdiškas ir neatsakingas Rusijos pareiškimas. Kai Vakarai savo noru atsisakė rusų dujų ir naftos, šių rankose tiesiog neliko svertų, kuriais dar būtų galima pasinaudoti. Tai gali būti desperacijos požymis.
– Prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai pareiškė, kad Putiną gali sustabdyti tik NATO kariniai veiksmai. Anot jos, į ugnį reikia atsakyti ugnimi. Kaip Jūs vertinate šią poziciją?
– NATO – gynybinė sąjunga, kuri sukurta ginti savo nares. Jei norima apsaugoti ne aljanso narę, reikalingas tvirtas susitarimas. Visgi jei taip nutiktų, Trečiasis pasaulinis karas būtų neišvengiamas, kaip, ko gero, ir strateginis branduolinio ginklo panaudojimas. Tai reikštų katastrofą visai planetai. NATO – atsakinga organizacija. Jei Rusija visgi peržengtų ribą, NATO tikrai atsakytų, tačiau pirma tikrai nepultų. Manau, kad ir prezidentė galvoje turėjo dar didesnę paramą ukrainiečiams šiuolaikiniais ginklais, kurie prieš rusus suteiktų pranašumo.
– Kalbama, kad Rusijos karinė technika yra pasenusi, atsiliekanti nuo vakarietiškos. Ar tai tiesa?
– Nors buvo kalbėta apie modernią kariuomenę, netgi geresnę nei NATO, tačiau akivaizdu, kad to nėra. Tą techniką, kurią dabar naudoja Rusijos karinės pajėgos, matėme ir 1991 m. Persijos įlankos kare. Ji išties pasenusi, bet jos yra daug. Pavyzdžiui, iš Ukrainos atskriejusiuose vaizduose mačiau degančią 1982 m. pradėtą gaminti pėstininkų kovos mašiną. Bet juk dabar 2022-ieji! Ši mašina nė kiek nemodernizuota: tie patys šarvai, tos pačios stebėjimo sistemos, tas pats pabūklas... Tokios pačios mašinos degė Afganistane, dabar jos dega Ukrainoje.
Viena iš priežasčių, kodėl rusai patiria didelių nuostolių, ir yra sena bei lengvai pažeidžiama technika. Kita vertus, manau, kad net ir su tokia ginkluote NATO ar kitų šalių kariai tikrai tvarkytųsi geriau.
Neneigsiu, rusai turi ir naujų naikintuvų ar tankų, tačiau labai mažai. O ir tie, kurie dabar dalyvauja kare, yra labiau pritaikyti pratyboms.
– Pirmą kartą kariniai veiksmai Ukrainoje prasidėjo 2014 m. Ar dabar ši šalis jau yra geriau pasirengusi atremti priešo atakas?
– Per pastaruosius aštuonerius metus ukrainiečiai nesiruošė karui, bet ruošėsi gynybai. Pasirengimas išties pagerėjęs, jaučiama NATO instruktorių įtaka. Padeda ir iš Vakarų valstybių atgabenti šiuolaikiški ginklai.
Ukraina atsidūrė panašioje situacijoje, kokioje 1939 m. buvo Suomija, kariaudama su rusais. Tuomet suomius Vakarų valstybės taip pat rėmė ginklais. Jei dar kurį laiką ukrainiečiams pavyktų apsiginti, rusai būtų priversti trauktis. Anksčiau ar vėliau tai vis tiek turėtų nutikti. Aišku, dalis Ukrainos liks okupuota, tačiau tas teritorijas rusai norės panaudoti kaip būsimų derybų objektą. Jie negalės savo visuomenei parodyti, jog pralaimėjo karą.
– O kaip vertinate prieš kelias dienas prasidėjusias derybas? Kuo jos gali baigtis?
– Niekuo! Ukraina nori nutraukti karą, o rusams šios derybos – tik dar viena propagandos galimybė. Jie tarsi bando parodyti, kad daro viską, jog mūšiai būtų nutraukti, o iš tikrųjų tiesiog bando laimėti laiko. Juk derybose rusai išlaiko tuos pačius absurdiškus reikalavimus – pakeisti Ukrainos valdžią, demilitarizuoti ir denacifikuoti šią šalį. Tai vėlgi primena 1939 m. karą su Suomija, kai neva buvo sukurta socialistinė Suomijos vyriausybė, kuri nieko nevaldė, o jos sudėtyje buvo tie patys bolševikai, tik su suomiškomis pavardėmis.
– Ar matydami, kas vyksta Ukrainoje, lietuviai gali jaustis saugūs?
– Matant neracionalius Rusijos sprendimus grėsmė padidėja ir mums. Laimei, mes esame NATO nariai, turime stiprią ir stabilią valstybę. 1994 m. siekdama tapti NATO nare Lietuva konsolidavo visuomenės ir politikų pastangas. Nuėjome ilgą kelią, kol pasiekėme šį tikslą. Tuo metu Ukraina pasirinko pigesnį rusų benziną bei tariamą bičiulystę su šia šalimi. Pasitikėdami rusais ukrainiečiai galiausiai tapo jų agresijos aukomis.
Ne veltui, matydami, kas vyksta Ukrainoje, suomiai bei švedai ėmė vis garsiau kalbėti apie norą prisijungti prie NATO. Jie supranta, kad vienintelis saugumo garantas – būti kartu. Tai rusams būtų dar vienas smūgis. Jie ir taip pareikalavo NATO liniją atitraukti iki 1997 m. ribos. Aišku, tai absurdas, nes NATO savo narių likimo valiai nepaliks. Jei šiandien nebūtume aljanso nariai, kariniai veiksmai greičiausiai jau vyktų ir mūsų teritorijoje.
Ukrainiečiai irgi yra išreiškę norą prisijungti prie NATO bei Europos Sąjungos, tačiau rusai to nenori leisti. Jų visuomenė nesuprastų, jei Ukraina imtų kilti aukštyn, o Rusijos ekonomika toliau smigtų žemyn. Tai reikštų šios šalies režimo mirtį.
– Tai ne pirmi Rusijos kariniai veiksmai, vykdomi kitų šalių teritorijose. Iki šiol Vakarai į tai žiūrėdavo gana atlaidžiai. Ar šis karas pagaliau atvėrė pasauliui akis?
– Pirmą kartą matau taip susivienijusį pasaulį. Net didžiausi Rusijos sąjungininkai pamažu nuo jos nusisuka. Mes ir toliau privalome rodyti solidarumą Ukrainai ir padėti šios šalies piliečiams. Pats turiu daug draugų Ukrainoje. Ši šalis išties sparčiai ėjo į priekį. Dabar labai skaudu matyti, kaip griaunami žmonių gyvenimai. Mes turime jiems padėti.
Žinau, kad Vilkaviškio rajone yra labai daug asmenų, kurie savanoriškai teikia pagalbą nuo karo kenčiantiems ukrainiečiams. Pabėgėlių srautai artimiausiu metu tik didės, tad privalome priimti šiuos žmones, padėti įsikurti, suteikti kitą pagalbą. Tai – kiekvieno iš mūsų pareiga!
Publikuota: 2022-03-07 08:19:05
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|