|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Kultūra
Kompaktinės plokštelės „Šimtmečio romansai“ viršelį papuošė akimirka iš folkloro ansamblio „Šilojai“ koncerto Vilkaviškio miesto sode.Asmeninio albumo nuotr. Simona SIMANAVIČIENĖ
Idėja sudėti romansus į kompaktinę plokštelę „Šilojų“ vadovei A. Krapavickienei kirbėjo jau dešimtmetį. Moteris sako vis pritrūkdavusi laiko ar ryžto, tačiau jos pačios iš atminties surašyti romansų tekstai kolektyvo repertuare skamba jau seniai. Galiausiai paraginta Vilkaviškio kultūros centro direktorės Renatos Medelienės, moteris nebedvejojo. Vadovės idėją palaikė ir ansamblio nariai, todėl aptarus repertuarą su kultūros centro įrašų studijos režisieriumi Gintu Turoniu ilgai puoselėta A. Krapavickienės svajonė virto realybe. Dainų įrašymas truko tris valandas, o pasiruošimas – visus metus. Reikėjo surinkti repertuarą, jį aptarti su kolektyvu, mokytis naujus tekstus, o siaučianti kovido pandemija stabdė repeticijas. „Mes romansus dainuojame seniai. Tiek patys, tiek klausytojai labai mėgstame tokias dainas, o mano širdžiai jie ypač artimi“, – rankose spausdama neseniai išleistą kompaktinę plokštelę pasakojo šilojiečių vadovė. Nors plokštelės pavadinime įvardijamas šimtmetis, dainų istorija siekia pusantro šimto metų, o gal ir daugiau. „Kompaktinė plokštelė susideda iš mano vaikystės atsiminimų. Pamenu, kaip romansus dainuodavo mano tėvai, seneliai, dėdės ir tetos. Dainų žodžiai išliko atminty iki šių dienų, o tų tekstų, kurių gerai neatsiminiau, pasiteiravau senesnius laikus menančių devyniasdešimtmečių“, – pasakojo muzikantė. A. Krapavickienė neslėpė, kad artimiausios tos dainos, kurias dainavo tėvai. Viena iš jų yra romansas „Nutilo jau laukai“. Pasakodama apie šią dainą moteris nejučiomis uždainuoja ir nugrimzta į prisiminimus. „Yra gal dešimt dainų, kurias galėčiau sudainuoti net pabudinta naktį“, – užtikrintai kalbėjo vadovė. Romansai – jausmingi, kartais graudūs, dažniausiai meilės išgyvenimus menantys kūriniai. Balsingo kolektyvo atliekama muzika nukelia į jaunystės laikus, primena gyvybingus gamtos vaizdus ir desperatiškos meilės sopulius. „Tai senos dainos, nenoriu, kad jos išnyktų kartu su mumis. Manau, svarbu, jog romansai liktų būsimoms kartoms. Baiminuosi ir dėl folkloro ateities. Ar bus kas liaudies dainas bedainuoja?“ – jausmingai kalbėjo „Šilojų“ vedlė. A. Krapavickienės namuose nuo vaikystės skambėjo muzika. Mat tiek tėtis, tiek mama buvo muzikantai. Nenuostabu, kad augant lydėję įvairios muzikos skambesiai Aldoną nuvedė muzikos keliu. „Mano tėtis buvo smuikininkas, o mama – dainininkė. Net ir sulaukusi aštuoniasdešimties metų ji mielai vykdavo dainuoti į renginius visoje Lietuvoje“, – prisiminimais apie artimuosius dalijosi A. Krapavickienė. Nors šeima buvo muzikali, vis dėlto jaunystėje būsimoji ne tik „Šilojų“, bet ir Gražiškių folkloro ansamblio „Gražupis“ vadovė rinkosi kitą profesiją. „Esu baigusi agronomijos studijas. Gilinausi į dalyką, kuris visiškai su muzika nesusijęs, tačiau dar besimokydama žinojau, kad ne čia mano kelias. Pagal specialybę dirbau gal dvejus metus, o paskui grįžau prie savo šaknų“, – pasakojo dainų atlikėja. Iš keturiolikos narių susidedantis folkloro ansamblis daug koncertuoja tiek rajono šventėse, tiek kituose Lietuvos miestuose. Kolektyvas mielai dalyvauja ir užsienyje vykstančiuose renginiuose. Publikuota: 2022-03-09 08:15:15 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas * Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|