„Santaka“ / Performansas „Siūbuojanti žemė“ / Renginiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Renginiai

Dalinkitės:  



Performansas „Siūbuojanti žemė“


Kovo 18 d., 18 val. Vilkaviškio kultūros centre – performansas „Siūbuojanti žemė“ – tai istorija apie vidinę žmogaus ir jį supančios aplinkos būsenas, prieštaringus santykius ir kartu ryšio kūrimą besikeičiančių laikmečių fone.



Tavo rankose – kaleidoskopas, pro kurį pažvelgus, akistaton stoja praeitis ir dabartis. „Į ką įsitverti?“, – taip žiūrovų klausia šokio ir muzikos performansas „Siūbuojanti žemė“. Ansamblis „Lietuva“ jaunuosius menininkus pakvietė savaip pasižiūrėti ir interpretuoti ansamblio repertuarą, todėl performansas kvies išgyventi tikrą kūrybinį eksperimentą – muzikinių stilių, laikmečių ir tiems laikmečiams būdingų išgyvenimų, vidinių prieštaravimų sintezę. Režisierės – pripažinimą pelniusios choreografės Agnija Šeiko ir Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė, kurios kartu su jaunaisiais šiuolaikinio šokio ir muzikos kūrėjais atskleis visiškai netikėtą matymą apie ansamblį „Lietuva“, jo istoriją ir žanro galimybes, gimusias kūrybinių dirbtuvių metu.

„Prie ansamblio praeities ir viso kūrybinio palikimo siekiame prieiti individualiai – per „Lietuvos“ atlikėjus ir ten kūrusius žmones. Ansamblis visą laiką buvo pristatomas kaip grupė, tačiau mažai kalbama apie asmenybes. Ne veltui šiame projekte turėsime daug skirtingų solistų, besikeičiančias sudėtis. Čia svarbūs kiekvieno išgyvenimai, asmeninis santykis su liaudies ir šiuolaikiniu šokiu, muzika, tradicijomis ar pačiu ansambliu. To ieškojome kūrybinių dirbtuvių metu ir repetuodami, atlikdami įvairias užduotis. Performanse susitinka istorija ir dabartis, todėl reikalingas kiekvieno asmeninis indėlis“, – pasakoja viena iš režisierių A. Šeiko.



Performansas sujungia du skirtingus, sugyvenimo ieškančius pasaulius – šiuolaikinį ir sceninį lietuvių liaudies meną. Jaunieji choreografai ir kompozitoriai, dirbantys akademinės, elektroninės ir eksperimentinės muzikos srityse, pasitelkė naujas menines formas ir interpretacijas, panaudojant ansamblio „Lietuva“ unikalumą, repertuaro motyvus ir savo kūrybinę patirtį. Tai kartu retrospektyvinis žvilgsnis į ansamblio istoriją ir kūrybą, kurią modernia forma atliks ansamblio „Lietuva“ choras, orkestras ir šokėjai.

„Savu laiku lietuvių liaudies sceninis šokis buvo sukurtas tam, kad iš principo atitiktų tuometinius poreikius. Ir visuomet kėliau klausimą, kaip į liaudies šokį ir apskritai tautinį meną galima pažvelgti naujai. Mūsų tikslas – jį priartini dabartiniam žiūrovui, sudominti šiuolaikinį jaunimą. Liaudies klasika tapę kūriniai neatitinka dabartinių realijų, dabartinio pasaulio. Kurdami performansą pasižiūrėjome į tai, kas buvo ansamblio repertuare, iš to panaudojome, mūsų nuomone, aktualiausias temas ir idėjas, o vėliau joms suteikėme šiuolaikinę prizmę. Tokios programos turėtų itin sudominti žiūrovus ir kartu atjauninti „Lietuvos“ ansamblio auditoriją“, – sako kita režisierė L. Puodžiukaitė-Lanauskienė.



Kūrybinis performansas tarsi kasa „supintas“ iš istorijų bei lietuvių liaudies sceninės kūrybos šiuolaikinių interpretacijų. Pagrindiniai spektaklio veikėjai Pienė ir Šešėlis sutelks savyje prieštaringas ir su laikmečiais kintančias prasmes. Čia atsiskleis ir aktualios visuomenei temos – meilė, intymumas, darbas, moters padėtis visuomenėje ir besiformuojančioje valstybėje. Šias temas atspindės ir ansamblio „Lietuva“ dienoraščių ištraukos, bylojančios to meto asmenines patirtis ir tai, kas teorijoje ne visuomet atitiko realybę.

Alegoriškai siūbuojanti žemė perteiks du stiprius išgyvenimus. Žemė – pamatinis saugumo, tapatumo ir autentiškumo garantas. O kaip išlikti, į ką įsitverti, kai žemė pradeda siūbuoti, kai nebesijaučiam saugūs? Muzikinių permainų fone performansas kvies pokalbiui su liaudies sceninį meną kūrusiais žmonėmis. Plečiant prasmines praeities ir dabarties ribas, ieškant ryšio tarp tradicijos ir modernumo nustebtume – kokie įdomūs gali būti matymai, ir visi jie savaip vertingi.

KŪRYBINĖ GRUPĖ:

Atlikėjai – Valstybinis ansamblis „Lietuva”

Režisierės choreografės – Agnija Šeiko ir Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė



Muzikinės dalies koordinatorius – Giedrius Svilainis

Jaunieji choreografai – Sigita Juraškaitė-Baužienė, Raimonda Gudavičiūtė, Niels Claes, Mantas Černeckas

Jaunieji kompozitoriai – Rytas Svilainis, Kazimieras Krulikovskis, Silvija Miliūnaitė-Bliūdžiuvienė, Nikita Kiriuchinas

Vyr. dirigentas – dr. Egidijus Kaveckas

Scenarijaus autorė – Sondra Simana

Kostiumų dailininkė – Sandra Straukaitė

Vaizdo projekcijų dailininkas – Saulius Paliukas

Šviesų dailininkas – Vilius Vilutis



Bilietai: https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/teatras/vilkaviskis-performansas-siubuojanti-zeme-346993/

Daugiau informacijos: www.ansamblis-lietuva.lt



Publikuota: 2022-03-10 10:03:43

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis
* Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Teikdami GPM deklaraciją paremiate tą patį ar vis kitą paramos gavėją?
Kasmet remiu tą patį.
Paremiu vis kitą.
Elgiuosi įvairiai.
Paramos neskiriu niekam.
Pajamų nedeklaruoju.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai