„Santaka“ / „Sukrėsta sprogimų sprukau iš karo turėdama tik rankinę“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2022-03-14 16:18

Dalinkitės:  


Eilėje prie Ukrainos ir Lenkijos sienos tenka stovėti ilgas valandas.

Eldorado BUTRIMO nuotr.


„Sukrėsta sprogimų sprukau iš karo turėdama tik rankinę“


Kirsdamas Lenkijos ir Ukrainos sieną ties Peremyšlio miestu žmogus priverstas išgyventi begalę šokiruojančių akimirkų.


Pasienyje – kilometrinės eilės


Jei nesi kariškis ir anksčiau neregėjai karo baisumų, prieš akis atsiverianti nesuskaičiuojama pabėgėlių gausybė sukrečia. Į Lenkiją per pirmas dvi karo savaites pateko daugiau kaip 1,3 mln. pabėgėlių, kurių dauguma keliavo per Peremyšlį.

Mat per šį Lenkijos miestą vyksta traukiniai iš Lvivo, kur iš visos Ukrainos dabar traukia nuo karo norintys pabėgti žmonės. Nuo sostinės Kyjivo 550 kilometrų nutolęs Lvivas turi patį geriausią sausumos susisiekimą su kaimyninėmis Vakarų valstybėmis. Todėl būtent į šį miestą, kuriame kol kas nevyksta karo mūšiai, ir skuba pabėgėliai. Jie iš Lvivo į pasienį organizuotai yra gabenami ne vien traukiniais, bet ir autobusais, keliauja nuosavomis mašinomis.

Pabėgėliai vyksta ir į kitas kaimynines valstybes: Slovakiją, Vengriją, Moldaviją, tačiau pagrindinis srautas teka į Lenkiją. Pasienio perėjimo punkte ties Peremyšliu yra susidariusi nuolatinė 5–8 kilometrų mašinų eilė.

Kelias paras nemiegoję ir su dideliais vargais pasiekę pasienį pabėgėliai čia privalo atstovėti ilgą eilę, kol Ukrainos, o vėliau ir Lenkijos pasieniečiai surašys jų duomenis. Po atviru dangumi tenka laukti po keliolika valandų, tačiau pirmomis karo dienomis reikėjo stovėti net po kelias paras.


Eilėje beveik vien moterys ir vaikai, paaugliai, mat Ukrainos vyrams yra draudžiama palikti šalį – visi jie įtraukti į karo rezervistų sąrašus. Eilėje šąlančias moteris bei vaikus humanitarinių organizacijų darbuotojai vaišina arbata, sumuštiniais, kiek apšilti galima prie kelių degančių laužų.


Sūnūs liko ginti tėvynę


„Naktį buvo siaubingai šalta, eilėje teko stovėti aštuoniolika valandų, glaudėmės vieni prie kitų, trypčiojome, dalijomės užklotais“, – kalbėjo 87 metų Raisa Semerenko. Moteris apie tai pasakojo jau pasiekusi Lenkiją, kur šildėsi palapinėje ir laukė tuoj atvyksiančio autobuso tolesnei kelionei.

Raisa keliauja kartu su marčia, su kuria pabėgo iš Nikolajevo. Ten liko du sūnūs, vienas iš jų dalyvauja mūšiuose su okupantais.

Moterys Lenkijoje nusprendė nepasilikti, o vyks į Jungtinę Karalystę, pas Raisos dukrą. „Aš iš vaikystės pamenu Antrojo pasaulinio karo baisumus, nebesitikėjau, kad kada nors dar tai teks asmeniškai išgyventi ir tokiame amžiuje sprukti iš tėvynės“, – kalbėjo moteris.

Siuvimo fabrike visą gyvenimą dirbusi Raisa viliasi, kad nė vienas iš jos sūnų nežus, o ji dar sugrįš į laisvę atgavusią gimtinę.


Iš namų – taip, kaip stovi


Užkalbintos dvi paauglės seserys Lena ir Oksana iš Odesos teigė, kad jos visai nenorėjo bėgti ir palikti draugus, juolab kad miestas kol kas nebuvo atakuojamas. Mergaitėms su mama bėgti liepė Lenkijoje dirbantis tėvas, pas kurį į Vroclavo miestą jos ir vyko.

„Manau, kad ne vėliau kaip po pusmečio grįšime atgal, nes mūsų gynėjai yra šaunuoliai, ir Maskvos teroristai netrukus bus išvyti“, – optimistiškai buvo nusiteikusi Lena. Oksana visgi abejojo, ar karas baigsis taip greitai, tačiau irgi teigė norinti kuo skubiau grįžti į Odesą, kur liko jos vaikinas.

Tačiau grįžti į gimtinę neketino iš Charkivo pasprukusi Viktoria Fomina su dukra Kristina. Pastaroji tenykščiame Politechnikos institute trečius metus studijavo vadybą, o mama ten pat užsieniečiams dėstė rusų ir ukrainiečių kalbas.

Prasidėjus Charkivo apylinkių bombardavimui moterys iš savo buto dvyliktame aukšte persikėlė į slėptuvę šešiolikaaukščio namo rūsyje. Tą dieną, kai kelios bombos sprogo pačiame miesto centre nusinešdamos keliolikos žmonių gyvybes, mama nusprendė negrįžti namo pasiimti daiktų, o sprukti turėdama vien rankinę, su kuria atėjo į darbą.

Dukra nepaklausė mamos nurodymo – nubėgusi namo ji pasiėmė katiną, vardu Funtikas. „Užaugau be tėčio, neturiu nei brolio, nei sesers, o Funtikas man juos visus kažkiek atstojo, tad niekaip negalėjau jo palikti“, – sakė studentė.



Sukrečiantys vaizdai


Bombų sprogimai bei gatvėje matytos kruvinos žuvusiųjų kūnų dalys be galo sukrėtė šias moteris. Ilgu siaubu tapo ir kelias paras užsitęsusi kelionė iki Lvivo, nes traukinys važiavo tik naktį ir išjungtomis šviesomis, kad nebūtų okupantų apšaudomas.

Vagonai buvo sausakimši, o iki tualeto negalintys prasibrauti pabėgėliai tuštinosi į maišiukus, kuriuos mėtė pro langus. Keli senesni ligoti žmonės nualpo, vieną ištiko epilepsijos priepuolis, tačiau visi stengėsi drąsinti vieni kitus, dalijosi turimu maistu.

Į Lenkiją uždarbiauti dar iki karo buvo išvykę apie milijonas ukrainiečių, tad spėjama, kad čia įsikurs ne mažiau kaip pusė visų pabėgėlių. Juolab jog Lenkijos vyriausybė nusprendė finansiškai paremti ne tik kiekvieną pabėgėlį, bet ir jį savo namuose priglaudusį asmenį.


Kelią pastoja barikados


Pervažiavus Ukrainos sieną ir judant link Lvivo pribloškia pakelėse matomos daugybė barikadų. Per 1991 metų sausio įvykius Lietuvoje barikados buvo suręstos vien prie Seimo ir dar keliolikos svarbių pastatų. Važiuojant šimtą kilometrų nuo Peremyšlio iki Lvivo barikadas tenka matyti kas keletą kilometrų.

Nusprendusiam sustoti prie posūkio į Čolgini kaimelį kelią man irgi užtvėrė nedidelė barikada, o jos gynėjai ėmė klausinėti, kas aš toks ir ko vykstu.

Apie pokalbį su barikadą pastačiusiais kaimo gynėjais skaitykite reportažo tęsinyje kitame laikraščio numeryje.



Eldoradas BUTRIMAS

Specialiai iš Lvivo

(Bus daugiau)





Galerija: Ukrainos migrantai




Publikuota: 2022-03-14 16:18:17

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai