Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

---

Nuolatinė įtampa dėl karo Ukrainoje ypač veikia jautresnių asmenų psichinę sveikatą. Medikai pastebi, kad žmonės tampa nervingesni, suirzę, piktesni, paūmėja nerimo sutrikimų, psichikos ligos.

Paūmėja ligos

Psichologai teigia, kad besitęsiant Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje žmonių reakcijos išsidėsto skalėje nuo beviltiškumo, apatijos, bejėgiškumo, liūdesio, baimės iki panikos, pykčio, įsiūčio, pagiežos. Netikrumas dėl esamos situacijos kelia įtampą, nerimą, didina emocinį stresą. Todėl nenuostabu, kad padaugėjo pacientų, kuriuos kamuoja panikos priepuoliai, kyla kraujospūdis, daugėja širdies ritmo sutrikimų.

Vilkaviškio ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Erika Tamaliūnaitė-Pėčelė pastebėjo, kad jau pirmosiomis karo Ukrainoje dienomis padaugėjo žmonių, kuriems paūmėjo anksčiau turėtos sveikatos problemos. Medikė neabejojo, kad karui užsitęsus problemos tik aštrės, nes stresas bei nerimas kiekvieno organizme palieka pėdsakus ir trenkia per silpniausias vietas.

– Šiomis dienomis į mūsų skyrių kreipėsi iš Ukrainos kilusi, tačiau seniai mūsų rajone gyvenanti pacientė, kuriai dėl stresinės situacijos paūmėjo nugaros skausmai, – sakė E. Tamaliūnaitė-Pėčelė. – Ypač daug žmonių šiomis dienomis skundžiasi nemigos sutrikimais.

Gydytoja sakė, kad nerimaujančius pacientus labai suprantanti, nes ir patys medikai jaučia įtampą, seka naujausius įvykius bei juos aptaria.



Pikti ir suirzę

Ligoninės vadovas Linas Blažaitis kalbėjo, kad tiek pacientams, tiek jų artimiesiems kylančias įtampas medikai jaučia bendraudami.

– Žmonės tapę tokie pikti, sudirgę, jų reikalavimai neadekvatūs – labai sunku bendrauti, padaugėjo skundų tiek ligoninės vadovybei, tiek Sveikatos apsaugos ministerijai, – kalbėjo L. Blažaitis. – Gyventojai įsitempę ir dėl to, kad dėl pandemijos negali lankyti ligoninėje gulinčių artimųjų, tad visą įtūžį išlieja ant medikų.

Padidėjusį žmonių nerimą jaučia ir vaistininkai. Klientai pastarosiomis dienomis prašo nervus raminančių vaistų, širdies lašų, skundžiasi kankinančia nemiga, guodžiasi dėl kylančios įtampos, paūmėjusių sveikatos problemų, tad farmacijos specialistams šiomis dienomis tenka būti ir psichologais.



Miego sutrikimai

Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos skyriaus gydytojas Audrius Mozūraitis pripažino taip pat sulaukiantis dažnesnių pacientų vizitų. Paprastai pas psichiatrus ir taip lankosi jautresnės nervų sistemos žmonės, tad pastarųjų dienų įvykiai turėjo didelės įtakos jų sveikatos būklei.

– Žmonės skundžiasi jaučiantys stresą, išgyvenantys dėl ukrainiečių ir karo grėsmės, dėl to padaugėjo nerimo, miego sutrikimų, todėl dažniau prašo išrašyti vaistų. Taip ir pasako – kaip gali užmigti be vaistų, kai aplink tokie dalykai dedasi, – kalbėjo psichiatras.

Gydytojas sakė negalįs pasakyti, ar pastarosiomis dienomis būtų kreipęsi daugiau naujų ligonių nei paprastai, mat pasikeitus vaistų išrašymo tvarkai psichiatrai jau kuris laikas sulaukia naujų pacientų, nes kai kurių medikamentų nebegali išrašyti šeimos gydytojai ar kitos srities specialistai.

– Migdomieji, raminamieji vaistai priklauso benzodiazepinų grupei – narkotiniams ir psichotropiniams vaistiniams preparatams, kurie gali sukelti priklausomybę. Dėl šių priežasčių nuo praėjusių metų juos gali skirti tik psichiatrai, – aiškino A. Mozūraitis.

Psichiatras pastebėjo, kad žmonės stengiasi nepasiduoti panikai, tačiau ne visada tai pavyksta. Visgi specialistas patarė psichinę sveikatą tausoti ir į susiklosčiusias aplinkybes stengtis reaguoti ramiau, sąmoningiau – tai parodo asmenybės brandumą. Sąmonė turėtų suvokti, kad karas vyksta ne pas mus, nereikia juo gyventi ir pasiduoti panikai. Negalima nervintis dėl to, ko pats negali pakeisti, nes nuolatinė įtampa, galvojimas apie negatyvius dalykus gali pakenkti nervinei psichinei sveikatai.

Dozuoti informaciją

Kad per daug neįsijaustume į tai, kas neigiamai veikia nervų sistemą, psichiatras patarė riboti informaciją apie karą – rečiau sekti žinias tiek per televiziją, tiek internete.

– Reikėtų apsiriboti žiniomis porą kartų per dieną, o ne nuolat junginėti kanalus ar landžioti internete, ieškant informacijos apie karą, – patarė A. Mozūraitis. – Suprantu, kad tai padaryti buvo sunku pirmosiomis įvykių Ukrainoje dienomis, nes kiekviena žinia atrodė gyvybiškai svarbi. Tačiau dabar, kai prie tokios informacijos mūsų sąmonė jau įprato, būtina save kontroliuoti ir saugoti savo psichinę sveikatą.

Tėvų nerimas persiduoda ir vaikams, o jų psichika itin jautri. Todėl tėvams reikia stengtis suprasti savo emocinį lauką, savo reakcijas. Tai labai svarbus momentas, nes kai sau aiškiau įvardijame, kas su mumis emocine prasme vyksta, galime užkirsti kelią ir šių emocijų neperkelti vaikams.

Nerimą jaučiantiems žmonėms psichologai pataria grįžti prie įprastos rutinos ir dalykų, kurie anksčiau kėlė džiaugsmą – kasdieninių pareigų, įsipareigojimų, darbų, artimųjų. O taip pat bendrauti su ramesniais žmonėmis, kalbėtis su jais ne tik apie įvykius Ukrainoje.

Nors jausti pyktį, liūdesį ar nerimą yra normalu, problemų kyla tada, kai žmogus praranda pusiausvyrą, kai to yra per daug. Jei suprantate, kad nebepavyksta tvarkytis su slegiančiomis emocijomis, geriausias sprendimo būdas – kreiptis į psichologą.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---