|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gamta
|
|
|
Norintieji susitikti su gamtininku Selemonu Paltanavičiumi vos tilpo į didelį Basanavičynės klojimą.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Pavasaris. Į tėviškę grįžta paukščiai, į Jono Basanavičiaus sodybą traukia svečiai.
Vos tilpo klojime
Turbūt senokai tiek bruzdesio buvo Basanavičynėje kaip kovo 10-ąją. Tądien, minint 40 paukščių dieną, vyko renginys „Padovanokime Ąžuolyno paukščiams namus“. Susitikti su šventės svečiu – gamtininku, ornitologu, fotografu ir publicistu Selemonu Paltanavičiumi – susirinko tiek vaikų su mokytojais iš įvairių rajono mokyklų, kad visi vos sutilpo į sodybos klojimą.
Pristatydama žymųjį Lietuvos gamtininką vyr. muziejininkė Agnė Miliauskaitė-Brazaitienė priminė ir priežastį, dėl kurios J. Basanavičiaus sodyboje-muziejuje tradiciškai organizuojama šventė: liaudyje sakoma, kad šią dieną į Lietuvą jau būna parskridę 40 rūšių sparnuočių.
„Jau ir vyturį girdėjau, ir gervės laukuose vaikštinėja, skraido kovai, gal kas ir pempes matėte?“ – kalbėjo muziejaus darbuotoja.
Šia proga į J. Basanavičiaus sodybą-muziejų jo darbuotojos kasmet stengiasi pakviesti žinomus gamtininkus, įdomios patirties turinčius žmones, kurie gali daug papasakoti apie Lietuvoje gyvenančius sparnuočius.
Kalbos nepritrūko ir daugybę žinių apie paukščius sukaupusiam S. Paltanavičiui.
Kiek plunksnų turi žvirblis
Iš Sūduvos kilęs gamtininkas sakė besijaučiantis tarsi grįžęs namo. Ornitologijos žinovas patvirtino, kad iš Vilniaus važiuodamas Ožkabalių link matė skrendant pulkus žąsų, danguje baltuojant gulbes giesmininkes, žioplinėjančius varnėnus ir įvairių kitokių paukščių.
Į savo pasakojimus įpindamas istorinių, etnografinių ir kitų sričių žinių S. Paltanavičius apie sparnuočius išdėstė daug įdomių dalykų. Gamtininkas aiškino, ką paukščių giesmės reiškia žmogui, o ką – patiems paukščiams, kodėl vasario 24-oji, Vieversio diena, sutapatinta su šv. Motiejumi, o kovo 19-oji, Pempės diena, – su šv. Juozapu, kodėl lizdus taiso tik didieji paukščiai, o mažieji juos kasmet suka naujus. Ar žinojote, kad pasaulyje yra suskaičiuojama apie 10 800 rūšių paukščių? Kad žvirblis gali turėti apie 8 000 plunksnų? Arba kad „plikiausi“ gamtoje – mažyliai kolibriai, turintys tik apie 1 000 plunksnų?
Svečias dalijosi žiniomis ne tik apie paukščius, bet ir apie lazdyno žirginėlius, ir apie pirmuosius miško pataluose raudonuojančius grybus, ir apie drevinę bitininkystę, iš kurios kilęs Bartninkų vardas, kitaip tariant, pateikė daug įvairių faktų apie gamtą ir žmogų.
Išmokė dviejų darbų
Per valandą J. Basanavičiaus sodybos klojime S. Paltanavičius galėjo pasidalyti tik maža dalele savo sukaupto žinių bagažo. Tačiau norintieji plačiau susipažinti su gamtininko patirtimi gali paskaityti jo išleistas knygas.
Į Basanavičynę publicistas atsivežė ir pačią pirmąją savo apsakymų knygelę „Žalio miško istorijos“, kuri išleista prieš 44 metus. Šiuo metu pasakojimų, apsakymų, fotoalbumų, enciklopedinių leidinių ir kitokių įvairių knygų apie gamtą S. Paltanavičius išleidęs jau kelias dešimtis. Kai kurias jų renginio dalyviai galėjo įsigyti kartu su rašytojo autografu.
Susitikimui baigiantis gamtininkas priminė, kad paukščiai išmokė mus dviejų gražių pavasarinių darbų. Nusižiūrėjęs į dailiai margus laukinių sparnuočių kiaušinius, žmogus ir pats pradėjo kurti margučius. Antrasis, anot S. Paltanavičiaus, paukščių įkvėptas darbas – gaminti inkilus.
„Dabartiniams lentiniams inkilams – vos daugiau kaip 100 metų. Ankstesnieji inkilai buvo genių iškalti uoksai – iš tokių drevių būdavo daromi ir kelminiai aviliai. Inkilai sparnuočiams – tarsi maža mūsų kompensacija už tai, kad iškirtome miškus, kad atėmėme iš paukščių drevėtus medžius“, – kalbėjo S. Paltanavičius.
Tad pasibaigus pokalbiui klojime susišildę karšta Basanavičynės darbuotojų išvirta arbata visi patraukė į Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną, kur buvo iškelti mokinių atgabenti inkilai.
Pavasaris. Į tėviškę grįžta paukščiai, į Jono Basanavičiaus sodybą traukia svečiai. |
Turbūt senokai tiek bruzdesio buvo Basanavičynėje kaip kovo 10-ąją. Tądien, minint 40 paukščių dieną, vyko renginys „Padovanokime Ąžuolyno paukščiams namus“. Susitikti su šventės svečiu – gamtininku, ornitologu, fotografu ir publicistu Selemonu Paltanavičiumi – susirinko tiek vaikų su mokytojais iš įvairių rajono mokyklų, kad visi vos sutilpo į sodybos klojimą.
Pristatydama žymųjį Lietuvos gamtininką vyr. muziejininkė Agnė Miliauskaitė-Brazaitienė priminė ir priežastį, dėl kurios J. Basanavičiaus sodyboje-muziejuje tradiciškai organizuojama šventė: liaudyje sakoma, kad šią dieną į Lietuvą jau būna parskridę 40 rūšių sparnuočių.
„Jau ir vyturį girdėjau, ir gervės laukuose vaikštinėja, skraido kovai, gal kas ir pempes matėte?“ – kalbėjo muziejaus darbuotoja.
Šia proga į J. Basanavičiaus sodybą-muziejų jo darbuotojos kasmet stengiasi pakviesti žinomus gamtininkus, įdomios patirties turinčius žmones, kurie gali daug papasakoti apie Lietuvoje gyvenančius sparnuočius.
Kalbos nepritrūko ir daugybę žinių apie paukščius sukaupusiam S. Paltanavičiui.
Iš Sūduvos kilęs gamtininkas sakė besijaučiantis tarsi grįžęs namo. Ornitologijos žinovas patvirtino, kad iš Vilniaus važiuodamas Ožkabalių link matė skrendant pulkus žąsų, danguje baltuojant gulbes giesmininkes, žioplinėjančius varnėnus ir įvairių kitokių paukščių.
Į savo pasakojimus įpindamas istorinių, etnografinių ir kitų sričių žinių S. Paltanavičius apie sparnuočius išdėstė daug įdomių dalykų. Gamtininkas aiškino, ką paukščių giesmės reiškia žmogui, o ką – patiems paukščiams, kodėl vasario 24-oji, Vieversio diena, sutapatinta su šv. Motiejumi, o kovo 19-oji, Pempės diena, – su šv. Juozapu, kodėl lizdus taiso tik didieji paukščiai, o mažieji juos kasmet suka naujus. Ar žinojote, kad pasaulyje yra suskaičiuojama apie 10 800 rūšių paukščių? Kad žvirblis gali turėti apie 8 000 plunksnų? Arba kad „plikiausi“ gamtoje – mažyliai kolibriai, turintys tik apie 1 000 plunksnų?
Svečias dalijosi žiniomis ne tik apie paukščius, bet ir apie lazdyno žirginėlius, ir apie pirmuosius miško pataluose raudonuojančius grybus, ir apie drevinę bitininkystę, iš kurios kilęs Bartninkų vardas, kitaip tariant, pateikė daug įvairių faktų apie gamtą ir žmogų.
Per valandą J. Basanavičiaus sodybos klojime S. Paltanavičius galėjo pasidalyti tik maža dalele savo sukaupto žinių bagažo. Tačiau norintieji plačiau susipažinti su gamtininko patirtimi gali paskaityti jo išleistas knygas.
Į Basanavičynę publicistas atsivežė ir pačią pirmąją savo apsakymų knygelę „Žalio miško istorijos“, kuri išleista prieš 44 metus. Šiuo metu pasakojimų, apsakymų, fotoalbumų, enciklopedinių leidinių ir kitokių įvairių knygų apie gamtą S. Paltanavičius išleidęs jau kelias dešimtis. Kai kurias jų renginio dalyviai galėjo įsigyti kartu su rašytojo autografu.
Susitikimui baigiantis gamtininkas priminė, kad paukščiai išmokė mus dviejų gražių pavasarinių darbų. Nusižiūrėjęs į dailiai margus laukinių sparnuočių kiaušinius, žmogus ir pats pradėjo kurti margučius. Antrasis, anot S. Paltanavičiaus, paukščių įkvėptas darbas – gaminti inkilus.
„Dabartiniams lentiniams inkilams – vos daugiau kaip 100 metų. Ankstesnieji inkilai buvo genių iškalti uoksai – iš tokių drevių būdavo daromi ir kelminiai aviliai. Inkilai sparnuočiams – tarsi maža mūsų kompensacija už tai, kad iškirtome miškus, kad atėmėme iš paukščių drevėtus medžius“, – kalbėjo S. Paltanavičius.
Tad pasibaigus pokalbiui klojime susišildę karšta Basanavičynės darbuotojų išvirta arbata visi patraukė į Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną, kur buvo iškelti mokinių atgabenti inkilai.
Publikuota: 2022-03-23 08:21:57
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|