Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

---

Į KGB bylas buvo įrašyti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“ leisti pradėję Petras Plumpa (kairėje) ir kun. Sigitas Tamkevičius bei po šio dvasininko arešto leidybą su bendraminčiais tęsusi vienuolė Nijolė Sadūnaitė.

Fondo „Bažnyčios kronika“ (Konstantino KARAŠAUSKO) nuotr.

1972 m. kovo 19 d. – oficiali data, kada buvo išleistas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ pirmasis numeris. Dabar šis leidinys traktuojamas kaip istorinis įvykis, turėjęs didelės reikšmės lietuvių tautai ir valstybės nepriklausomybės atgavimui, Seimas 2022-uosius yra paskelbęs „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais. Anuomet sulig kiekvienu numeriu leidėjai vis labiau rizikavo patirti represijas, tačiau pogrindyje rengta „Kronika“ nenustojo ėjusi.

Žinios apie sunkumus – į laisvąjį pasaulį

„LKB kronika“ informavo Vakarų pasaulį apie Bažnyčios veiklos varžymą, žmogaus teisių pažeidimus, tikinčiųjų persekiojimus sovietų okupuotoje Lietuvoje, apie politinių kalinių kančias lageriuose, publikavo katalikų kreipimusis į Bažnyčios, valstybės vadovus. Prieš pusę amžiaus prasidėjusi pogrindinio leidinio istorija ilga (ėjo 17 metų, išleistas 81 numeris), kupina rizikos ir bausmių. Anot vienos iš redaktorių Bernadetos Mališkaitės SJE, už kiekvieną „Kronikos“ numerį sudėta maždaug vienų metų nelaisvės kalėjime ar tremtyje auka.

Svarbiausias „LKB kronikos“ leidėjų tikslas buvo perduoti naujų numerių fotokopijas į Vakarus, dažniausiai į JAV. Ten „LKB kronika“ būdavo verčiama į užsienio kalbas, rūpintasi, kad ji pasiektų „BBC“ radijo stotį, „Amerikos balsą“, „Laisvosios Europos radiją“, „Vatikano radiją“. Šiais kanalais po pasaulį pasklisdavo informacija apie tikinčiųjų diskriminaciją Lietuvoje.

Okupuotos Lietuvos žmonės galėjo išgirsti „LKB kronikos“ informaciją per minėtas radijo stotis. Pačioje Lietuvoje dėl intensyvaus KGB sekimo ir būtinos konspiracijos „LKB kronika“ dauginta palyginti nedideliais tiražais, ji negalėjo pasiekti plačių visuomenės sluoksnių.



Jokios publicistikos, tik engimo faktai

Šiemet išleisti kardinolo Sigito Tamkevičiaus, „Kronikos“ steigėjo, vyriausiojo redaktoriaus dienoraščiai „Priespaudos, kovos ir nelaisvės metai: 1968–1988“ yra unikali galimybė iš pirmų lūpų daugiau sužinoti apie „Kronikos“ istorijos pradžią prieš 50 metų.

Būtinybę pogrindyje leisti katalikams reikalingą leidinį kunigai S. Tamkevičius ir Juozas Zdebskis, vienas žymiausių XX a. pokario disidentų ir kovotojų už tikinčiųjų teises, ne sykį aptarė dar 1971 m. Medžiagos pirmajam numeriui tuometis Simno parapijos vikaras kun. S. Tamkevičius 1972 m. žiemą pririnko jau be kun. J. Zdebskio – šis buvo suimtas už vaikų katechizavimą.

„Pririnkau medžiagos pirmajam pogrindžio leidinio numeriui ir atidaviau Petrui Plumpai, kad jis tvarkingai suredaguotų. Didesnę numerio dalį turėjo užpildyti medžiaga iš kunigų Juozo Zdebskio, Antano Šeškevičiaus SJ ir Prospero Bubnio teismų už vaikų katechizaciją. P. Plumpa pabaigė redaguoti pogrindžio leidinį, kuriam davėme pavadinimą „Vivos voco“ – „Gyvuosius šaukiu“.

Nuvažiavau į Nemunėlio Radviliškį pas vysk. Vincentą Sladkevičių pasitarti dėl platinimui paruošto pogrindžio leidinio. Labai norėjosi, kad vyskupas tremtinys palaimintų reikalingą, bet drauge ir pavojingą darbą.

Ekscelencija Vincentas peržiūrėjo ruošinį ir pasiūlė leisti kronikos tipo leidinį: aprašyti faktus, kaip yra diskriminuojami tikintieji, ir, jei reikia, pridėti trumpą komentarą. Kaip pavyzdį parodė lenkišką laikraštį pavadinimu „Kronika“. Ekscelencijos mintis labai patiko.

Grįžtu džiaugdamasis, kad naujam pogrindžio leidiniui pirminiu „Vivos voco“ vardu jau turiu vyspupo aprobatą-leidimą ir gerą pavadinimą – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, – 1972 m. vasarį diena po dienos savo dienoraštyje rašė kun. S. Tamkevičius SJ. – Sutarėme, jog Petras Plumpa perredaguos leidinį, kad jame nebūtų publicistinių straipsnių, o tik Bažnyčios engimo faktinė medžiaga. Aplankiau Bijutiškyje Jėzaus Draugijos provincijolą kun. J. Danylą SJ ir papasakojau apie pasiryžimą leisti „Kroniką“. Provincijolas davė leidimą. Ir taip pirmajam pogrindžio leidiniui buvo uždegta žalia šviesa. Dieve, padėk!“

Byla Nr. 345

Pirmasis „LKB kronikos“ numeris buvo paruoštas Simne, kur tuomet vikaravo kun. Sigitas Tamkevičius. 1972 m. kovo 14 d. savo dienoraštyje jis parašė: „Su Petro Plumpos pagalba paruošiau pirmąjį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ numerį. Išleidimo datą įrašiau kovo 19-ąją – Pravieniškėse kalinamo kun. Juozo Zdebskio dangiškojo globėjo dieną. P. Plumpa Kaune, Kalniečių gatvėje, turi įsitaisęs kopijavimo aparatą „Era“ ir pažadėjo kiekvieno „Kronikos numerio padaryti 100 egzempliorių. Šiuo metu tik P. Plumpa žino kelią pas Maskvos disidentus, todėl parašau, kad pirmąjį „LKB kronikos“ numerį nuvežtų perdavimui į Vakarus. Turiu tik lietuvių laikraščio „Draugas“ adresą Čikagoje, todėl „Kroniką“ siunčiu būtent jiems.“

Kun. S. Tamkevičius 1972 m. svarstė, kad geriausiu atveju gal pasiseks „Kroniką“ leisti kokius trejus metus – per tiek laiko KGB aparatas, turintis daugybę etatinių darbuotojų ir dar daugiau informatorių, „Kronikos“ leidėjus suseks ir nuteis.

1979 m., kai „Kronikai“ buvo jau 7 metai, 37-ajame jos numeryje apie leidybos pradžią buvo rašoma: „Mažas tiražas, trūkumas informacijos ir skaitytojų baimė „Kronikai“ buvo sunkiai įveikiamos kliūtys. Po kelių mėnesių „Kronika“ patenka į čekistų rankas ir šiai „pavojingai valstybinei nusikaltėlei“ užvedama baudžiamoji byla Nr. 345.“

Nuo 28-ojo numerio „Kronika“ buvo rengiama Kybartų klebonijoje. Per ilgus metus prisiimdama didžiąją darbo naštą daugybę numerių įvairiose vietovėse perrašė ir redagavo Elena Šuliauskaitė SJE.

Lietuvos valstybingumo istorijoje „LKB kronika“ traktuojama kaip svarbus reiškinys: iki pat Atgimimo ji išsaugojo pasipriešinimo okupantams žariją, tarsi perimtą iš ginkluotą kovą kovojusių partizanų.

Iki Sąjūdžio laikų „LKB kronika“ siekė, kad katalikai galėtų be baimės gyventi pagal savo įsitikinimus. 1988 m. išėjusiame 81-ajame numeryje akcentuojama: didesnė dalis Lietuvos kunigų mano, kad reikia remti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį, „nes jo programa daugumoje pozityvi, naudinga Tautai ir Bažnyčiai“.

Atsiradus Sąjūdžio spaudai „LKB kronika“ sustabdyta redakcijos sprendimu.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---