|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus darbuotojos įgyvendino puikių idėjų, kurios sulaukė milžiniško susidomėjimo.
Autorės nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Nors prieš penkerius metus jau rašėme apie Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje tvyrančią įtampą ir darbuotojų nusiskundimus dėl vadovės vykdomo mobingo, problema neišspręsta. Pastaruoju metu dar dvi darbuotojos išėjo iš darbo ir priežastis paviešino socialiniame tinkle.
Istorija kartojasi
2017 metais „Santakoje“ rašėme apie didžiulę kadrų kaitą Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje. Tuo metu renginių organizatoriai įstaigoje keitėsi kas keli mėnesiai ir dažnas kaip priežastį nurodė prastą darbinę atmosferą. Žurnalistų kalbintos iš darbo išėjusios moterys tada pasakojo, kad įstaigos direktorė žemina pavaldinius, juos apkalba kitų akyse, žmonės iš anksto neinformuojami apie darbus, planuojamus renginius, todėl nuolat tvyro nežinia ir įtampa.
„Baisu, kai tokiame kultūros židinyje tvyro prasčiokiška atmosfera“, – situaciją tuomet apibendrino viena iš darbuotojų.
Kalbinti likę dirbti muziejaus specialistai tuomet atvirauti nenorėjo – motyvavo tuo, jog tiesiog nenori prarasti darbo.
Praėjus penkeriems metams istorija vėl pasikartojo – iš darbo išėjo kultūros renginių organizatorė ir gidė. Abi socialiniuose tinkluose apgailestavo, kad turėjo palikti labai mylimą darbą, kurį vadino savo svajone. Pasitraukimo priežastimi abi moterys įvardijo Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus direktorės Jurgitos Morozaitės požiūrį į pavaldinius ir nepakenčiamą darbo atmosferą. Viena iš išėjusiųjų direktorės elgesį su pavaldiniais įvardijo tiesiog mobingu.
Žavėjo lankytojus
Daugiau nei dvejus metus Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus renginių organizatore dirbusi Virginija Samuolienė atviravo tikrai netikėjusi, kad Paežerius teks palikti taip greitai. Į darbų sūkurį panirusi režisierės išsilavinimą turinti moteris tapo ne vieno naujo projekto sumanytoja.
Moliūgų žibintų vakarai į Paežerius traukė smalsuolius kone iš visos Lietuvos, jaunųjų atlikėjų festivalis „Karvelėli mėlynasai“ buvo puikiai įvertintas žiūrovų, po skulptorių plenero parkas pasipuošė ąžuolinėmis skulptūromis, žmonės džiaugėsi pavykusia laikrodžių paroda, Basanavičynės lankytojai žavėjosi V. Samuolienės sukurto šėpos teatro pasirodymu, režisierės dėka atsirado ir kitų naujų idėjų. Tačiau prieš pat didelio susidomėjimo sulaukusią paskutiniąją moliūgų šventę, praeitą rudenį, V. Samuolienė parašė prašymą ir išėjo iš darbo.
– Paežeriuose sužinojau, kas iš tiesų yra žmonių ujimas. Kiekvienos dienos darbas įstaigoje priklauso nuo to, kokios emocinės būklės būna vadovė, – pasakojo V. Samuolienė. – Yra darbuotojų, su kuriais direktorė nesikalba mėnesių mėnesiais ir net nesisveikina, o nurodymus duoda per trečius asmenis. Per tiek laiko, kiek dirbau, iš vadovės negirdėjau gero žodžio ne tik savo, bet ir kolegų atžvilgiu.
Nerado bendros kalbos
Virginija pripažino, kad į Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centrą-muziejų atėjo vaduoti vaiko auginimo atostogų išėjusios specialistės, tad darbo sutartis buvo terminuota. Visgi tikėjosi, jog teks dirbti kur kas ilgiau.
– Tikrai būčiau nėjusi dėl dvejų metų darbo. Bet man buvo žadėta, kad galėsiu likti net iš vaiko auginimo atostogų grįžus specialistei, nes yra laisvų etatų. Juolab kad vėliau pridėjo dalį etato ir muziejininkės pareigybės – kuruodavau parodas ir ekspozicijas. Ši sutartis nebuvo terminuota. Turėjau daugybę idėjų, mane žavėjo Paežerių dvaro aura, istorija, rūmų grožis. Ta nestandartinė aplinka sugeneravo daug kūrybinių minčių. Svajojau čia organizuoti aukštosios kultūros renginius, – pasakojo V. Samuolienė. – Dirbant tokioje vietoje teko bendrauti su neeiliniais žmonėmis, tad nuolat reikėjo domėtis menu, kultūra, architektūra, istorija. Darbas buvo labai įdomus ir kūrybiškas.
Visgi netrukus renginių organizatorė pastebėjo, kad rasti bendrą kalbą su direktore pavyksta vis sunkiau – neįtinka scenarijai, parinkti kolektyvai, idėjos, tad įtampa tik augo. Virginija sakė jautusi, tarsi vadovė norėtų, kad pavaldinei kažkas nepavyktų – vėlai informuodavo apie renginius, parodas, kurias pavesdavo pristatyti. V. Samuolienė prisipažino, kad ji nėra tas palinkęs karklas, ant kurio visos ožkos lipa, tad ujama nesidavė. Darbuotojai iš direktorės nuolat girdi vienintelę frazę: „Nepatinka – galit eit, duris matot.“
Rugsėjo pradžioje V. Samuolienei buvo atsiųstas raštas, kad nuo gruodžio 1 d. ji bus atleista iš darbo, o spalio 4 d. gavo direktorės įsakymą dėl darbo sąlygų pakeitimo – t. y., kad nubraukiama papildomo etato dalis.
– Direktorė neatėjo, nepasikalbėjo, o atsiuntė man laišką, – pasakojo buvusi renginių organizatorė. – Nutariau, kad tokioje atmosferoje dirbti negaliu net ir tuos likusius porą mėnesių. Todėl pati parašiau prašymą atleisti.
Parodo duris
Prieš keletą dienų iš darbo išėjo dar viena darbuotoja – tik prieš metus priimta Paežerių dvaro gidė Jurgita Pazniokaitė-Bubnienė. Socialinio tinklo paskyroje ji dėkojo likimui, kad turėjo galimybę vesti ekskursijas puošniausiame Suvalkijos ar net visos Lietuvos dvare. Gidė prisipažino, kad Paežeriuose svajojo dirbti ilgai, bet dėl direktorės požiūrio ir atmosferos darbe ši svajonė sudužo.
Žurnalistams Jurgita Pazniokaitė-Bubnienė sakė tiesiog nebepakėlusi vadovės darbo principo „skaldyk ir valdyk“.
– Nuėjau dirbti turėdama daug idėjų, norėjau pritraukti daugiau turistų į Paežerių dvarą, tačiau vadovei to nereikėjo. Ji yra be galo valdingas žmogus, kuris nepriima kito nuomonės, neina diskusijų keliu, kad rastų kompromisą. Darbuotojai girdi vienintelę frazę: „Nepatinka – galit eit, duris matot.“ Senieji darbuotojai mane įspėjo, kad jei atlaikysiu dvejus metus, užsigrūdinsiu ir nebekreipsiu dėmesio. Bet aš išlaikiau tik metus ir tris mėnesius, – kalbėjo J. Pazniokaitė-Bubnienė. – Tiesiog matau didžiulę kultūros stoką. Keista, kad toks žmogus įtinka rajono valdžiai.
Gidė prisipažino ne kartą kalbėjusi su J. Morozaite, kad jos netenkina darbo atmosfera, ir naiviai tikėjosi, jog kažkas pasikeis. Tačiau ilgainiui suprato, kad vadovės darbo principas – visus laikyti baimėje, ir tas J. Pazniokaitei-Bubnienei buvo nepriimtina.
Savo kaltės neįžvelgia
Apie susiklosčiusią situaciją paklausta Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus vadovė J. Morozaitė sakė nemačiusi buvusių darbuotojų komentarų socialiniuose tinkluose, tad jų niekaip negalinti pakomentuoti. Tačiau jai atrodo neteisinga, kai savo noru iš darbo išėjęs darbuotojas viešojoje erdvėje žemina įstaigos vardą ir kritikuoja bei kaltina vadovą. Direktorė tvirtino, kad darbuotojų kaita įstaigoje ne tokia ir didelė – 95 proc. dirba daugiau nei 10 metų, o labiausiai keičiasi kultūros renginių organizatoriai.
Paklausta, kodėl nebe pirmą kartą iškyla klausimas apie blogą atmosferą jos vadovaujamame kolektyve, J. Morozaitė didžiausia savo klaida įvardijo tai, kad priimdama naujus darbuotojus nepasidomi, kaip jie dirbo ankstesnėse darbovietėse ir kaip dažnai jas keitė.
Atliks tyrimą
Rajono Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė sakė, kad jai labai apmaudu, jog Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centrą-muziejų paliko dvi puikios specialistės, kurių vedami renginiai, ekskursijos tikrai darė įspūdį ir prisidėjo prie mūsų rajono kultūrinio gyvenimo prestižo. Tačiau pati vedėja apie jų išėjimą iš darbo sužinojo jau po įvykusio fakto – pačios darbuotojos į Savivaldybę nesikreipė, priežasčių neišsakė.
Prieš keletą metų, kai buvo sujungtos dvi įstaigos, tapusios Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centru-muziejumi, vedėjai teko girdėti apie trintį tarp muziejininkų ir dvaro darbuotojų. Visgi pastaruoju metu skundų nebuvo.
Rajono meras Algirdas Neiberka taip pat sakė, kad darbuotojų nusiskundimai dėl netinkamo vadovės elgesio jo nepasiekė. J. Morozaitės, kaip Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus direktorės, kadencija baigiasi 2023 m. liepos 31 d., tad rajono vadovas pažadėjo būtinai suorganizuoti įstaigos darbuotojų anoniminę apklausą dėl mobingo darbe ir viliasi, kad žmonės į anketos klausimus atsakys atvirai bei sąžiningai.
Nors prieš penkerius metus jau rašėme apie Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje tvyrančią įtampą ir darbuotojų nusiskundimus dėl vadovės vykdomo mobingo, problema neišspręsta. Pastaruoju metu dar dvi darbuotojos išėjo iš darbo ir priežastis paviešino socialiniame tinkle. |
2017 metais „Santakoje“ rašėme apie didžiulę kadrų kaitą Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje. Tuo metu renginių organizatoriai įstaigoje keitėsi kas keli mėnesiai ir dažnas kaip priežastį nurodė prastą darbinę atmosferą. Žurnalistų kalbintos iš darbo išėjusios moterys tada pasakojo, kad įstaigos direktorė žemina pavaldinius, juos apkalba kitų akyse, žmonės iš anksto neinformuojami apie darbus, planuojamus renginius, todėl nuolat tvyro nežinia ir įtampa.
„Baisu, kai tokiame kultūros židinyje tvyro prasčiokiška atmosfera“, – situaciją tuomet apibendrino viena iš darbuotojų.
Kalbinti likę dirbti muziejaus specialistai tuomet atvirauti nenorėjo – motyvavo tuo, jog tiesiog nenori prarasti darbo.
Praėjus penkeriems metams istorija vėl pasikartojo – iš darbo išėjo kultūros renginių organizatorė ir gidė. Abi socialiniuose tinkluose apgailestavo, kad turėjo palikti labai mylimą darbą, kurį vadino savo svajone. Pasitraukimo priežastimi abi moterys įvardijo Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus direktorės Jurgitos Morozaitės požiūrį į pavaldinius ir nepakenčiamą darbo atmosferą. Viena iš išėjusiųjų direktorės elgesį su pavaldiniais įvardijo tiesiog mobingu.
Daugiau nei dvejus metus Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus renginių organizatore dirbusi Virginija Samuolienė atviravo tikrai netikėjusi, kad Paežerius teks palikti taip greitai. Į darbų sūkurį panirusi režisierės išsilavinimą turinti moteris tapo ne vieno naujo projekto sumanytoja.
Moliūgų žibintų vakarai į Paežerius traukė smalsuolius kone iš visos Lietuvos, jaunųjų atlikėjų festivalis „Karvelėli mėlynasai“ buvo puikiai įvertintas žiūrovų, po skulptorių plenero parkas pasipuošė ąžuolinėmis skulptūromis, žmonės džiaugėsi pavykusia laikrodžių paroda, Basanavičynės lankytojai žavėjosi V. Samuolienės sukurto šėpos teatro pasirodymu, režisierės dėka atsirado ir kitų naujų idėjų. Tačiau prieš pat didelio susidomėjimo sulaukusią paskutiniąją moliūgų šventę, praeitą rudenį, V. Samuolienė parašė prašymą ir išėjo iš darbo.
– Paežeriuose sužinojau, kas iš tiesų yra žmonių ujimas. Kiekvienos dienos darbas įstaigoje priklauso nuo to, kokios emocinės būklės būna vadovė, – pasakojo V. Samuolienė. – Yra darbuotojų, su kuriais direktorė nesikalba mėnesių mėnesiais ir net nesisveikina, o nurodymus duoda per trečius asmenis. Per tiek laiko, kiek dirbau, iš vadovės negirdėjau gero žodžio ne tik savo, bet ir kolegų atžvilgiu.
Virginija pripažino, kad į Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centrą-muziejų atėjo vaduoti vaiko auginimo atostogų išėjusios specialistės, tad darbo sutartis buvo terminuota. Visgi tikėjosi, jog teks dirbti kur kas ilgiau.
– Tikrai būčiau nėjusi dėl dvejų metų darbo. Bet man buvo žadėta, kad galėsiu likti net iš vaiko auginimo atostogų grįžus specialistei, nes yra laisvų etatų. Juolab kad vėliau pridėjo dalį etato ir muziejininkės pareigybės – kuruodavau parodas ir ekspozicijas. Ši sutartis nebuvo terminuota. Turėjau daugybę idėjų, mane žavėjo Paežerių dvaro aura, istorija, rūmų grožis. Ta nestandartinė aplinka sugeneravo daug kūrybinių minčių. Svajojau čia organizuoti aukštosios kultūros renginius, – pasakojo V. Samuolienė. – Dirbant tokioje vietoje teko bendrauti su neeiliniais žmonėmis, tad nuolat reikėjo domėtis menu, kultūra, architektūra, istorija. Darbas buvo labai įdomus ir kūrybiškas.
Visgi netrukus renginių organizatorė pastebėjo, kad rasti bendrą kalbą su direktore pavyksta vis sunkiau – neįtinka scenarijai, parinkti kolektyvai, idėjos, tad įtampa tik augo. Virginija sakė jautusi, tarsi vadovė norėtų, kad pavaldinei kažkas nepavyktų – vėlai informuodavo apie renginius, parodas, kurias pavesdavo pristatyti. V. Samuolienė prisipažino, kad ji nėra tas palinkęs karklas, ant kurio visos ožkos lipa, tad ujama nesidavė.
Darbuotojai iš direktorės nuolat girdi vienintelę frazę: „Nepatinka – galit eit, duris matot.“
Rugsėjo pradžioje V. Samuolienei buvo atsiųstas raštas, kad nuo gruodžio 1 d. ji bus atleista iš darbo, o spalio 4 d. gavo direktorės įsakymą dėl darbo sąlygų pakeitimo – t. y., kad nubraukiama papildomo etato dalis.
– Direktorė neatėjo, nepasikalbėjo, o atsiuntė man laišką, – pasakojo buvusi renginių organizatorė. – Nutariau, kad tokioje atmosferoje dirbti negaliu net ir tuos likusius porą mėnesių. Todėl pati parašiau prašymą atleisti.
Prieš keletą dienų iš darbo išėjo dar viena darbuotoja – tik prieš metus priimta Paežerių dvaro gidė Jurgita Pazniokaitė-Bubnienė. Socialinio tinklo paskyroje ji dėkojo likimui, kad turėjo galimybę vesti ekskursijas puošniausiame Suvalkijos ar net visos Lietuvos dvare. Gidė prisipažino, kad Paežeriuose svajojo dirbti ilgai, bet dėl direktorės požiūrio ir atmosferos darbe ši svajonė sudužo.
Žurnalistams Jurgita Pazniokaitė-Bubnienė sakė tiesiog nebepakėlusi vadovės darbo principo „skaldyk ir valdyk“.
– Nuėjau dirbti turėdama daug idėjų, norėjau pritraukti daugiau turistų į Paežerių dvarą, tačiau vadovei to nereikėjo. Ji yra be galo valdingas žmogus, kuris nepriima kito nuomonės, neina diskusijų keliu, kad rastų kompromisą. Darbuotojai girdi vienintelę frazę: „Nepatinka – galit eit, duris matot.“ Senieji darbuotojai mane įspėjo, kad jei atlaikysiu dvejus metus, užsigrūdinsiu ir nebekreipsiu dėmesio. Bet aš išlaikiau tik metus ir tris mėnesius, – kalbėjo J. Pazniokaitė-Bubnienė. – Tiesiog matau didžiulę kultūros stoką. Keista, kad toks žmogus įtinka rajono valdžiai.
Gidė prisipažino ne kartą kalbėjusi su J. Morozaite, kad jos netenkina darbo atmosfera, ir naiviai tikėjosi, jog kažkas pasikeis. Tačiau ilgainiui suprato, kad vadovės darbo principas – visus laikyti baimėje, ir tas J. Pazniokaitei-Bubnienei buvo nepriimtina.
Apie susiklosčiusią situaciją paklausta Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus vadovė J. Morozaitė sakė nemačiusi buvusių darbuotojų komentarų socialiniuose tinkluose, tad jų niekaip negalinti pakomentuoti. Tačiau jai atrodo neteisinga, kai savo noru iš darbo išėjęs darbuotojas viešojoje erdvėje žemina įstaigos vardą ir kritikuoja bei kaltina vadovą. Direktorė tvirtino, kad darbuotojų kaita įstaigoje ne tokia ir didelė – 95 proc. dirba daugiau nei 10 metų, o labiausiai keičiasi kultūros renginių organizatoriai.
Paklausta, kodėl nebe pirmą kartą iškyla klausimas apie blogą atmosferą jos vadovaujamame kolektyve, J. Morozaitė didžiausia savo klaida įvardijo tai, kad priimdama naujus darbuotojus nepasidomi, kaip jie dirbo ankstesnėse darbovietėse ir kaip dažnai jas keitė.
Rajono Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė sakė, kad jai labai apmaudu, jog Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centrą-muziejų paliko dvi puikios specialistės, kurių vedami renginiai, ekskursijos tikrai darė įspūdį ir prisidėjo prie mūsų rajono kultūrinio gyvenimo prestižo. Tačiau pati vedėja apie jų išėjimą iš darbo sužinojo jau po įvykusio fakto – pačios darbuotojos į Savivaldybę nesikreipė, priežasčių neišsakė.
Prieš keletą metų, kai buvo sujungtos dvi įstaigos, tapusios Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centru-muziejumi, vedėjai teko girdėti apie trintį tarp muziejininkų ir dvaro darbuotojų. Visgi pastaruoju metu skundų nebuvo.
Rajono meras Algirdas Neiberka taip pat sakė, kad darbuotojų nusiskundimai dėl netinkamo vadovės elgesio jo nepasiekė. J. Morozaitės, kaip Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus direktorės, kadencija baigiasi 2023 m. liepos 31 d., tad rajono vadovas pažadėjo būtinai suorganizuoti įstaigos darbuotojų anoniminę apklausą dėl mobingo darbe ir viliasi, kad žmonės į anketos klausimus atsakys atvirai bei sąžiningai.
Publikuota: 2022-03-30 08:22:43
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|