„Santaka“ / Karantinas nepakeitė vilkaviškiečio gyvenimo kelionės planų / Gyvenimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimas

Dalinkitės:  


Tailando šventyklos Ignui ir Dovilei paliko neišdildomų įspūdžių.

Karantinas nepakeitė vilkaviškiečio gyvenimo kelionės planų

Andrius GRYGELAITIS


Iš Vilkaviškio kilęs, o šiuo metu Klaipėdoje gyvenantis Ignas Isoda prieš kurį laiką grįžo iš bene įspūdingiausios savo kelionės. Jis su žmona Dovile daugiau nei metus buvo apsistojęs pietryčių Azijoje. Nors iš pradžių pora ketino išvykti kiek trumpesniam laikui, tačiau planus pakoregavo... karantinas.



Prieš kelionę – vestuvės

Ignas gimė ir augo Vilkaviškyje, baigė tuometinę Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą. Šiuo metu jaunas vyras Klaipėdoje dirba sausumos transporto logistikos srityje. Per atostogas jis labai mėgsta keliauti.

Kartą I. Isoda pajuto, kad trumpų atostogų jam negana. Jis vis dažniau ėmė galvoti apie ilgesnę kelionę, kol vieną dieną ryžosi įgyvendinti šią svajonę. Taip vieną vakarą su tuo metu dar tik būsima žmona Dovile vilkaviškietis nusipirko bilietus į Tailando sostinę Bankoką. Tiesa, tik į vieną pusę. Pora turėjo lygiai pusmetį susiruošti būsimai kelionei. Išspręsti daugybę klausimų, tarp jų ir darbų, nebuvo lengva, tačiau noras keliauti buvo didesnis.

Jau turėdami bilietus kišenėje Ignas su Dovile spontaniškai nusprendė susituokti. Vestuves jiedu atšoko likus vos penkioms dienoms iki išvykos, tad kelionė tapo ir puikiu medaus mėnesiu.




Įstrigo saloje

Įprastai Ignas su Dovile kruopščiai planuodavo atostogas, tačiau ne tą kartą. Vykdami į Pietryčių Aziją jaunavedžiai planą turėjo tik pirmoms trims paroms. Vėliau jie ketino būsimus maršrutus dėlioti vietoje ir savęs į jokius rėmus pernelyg nesprausti. Pora tikėjosi aplankyti bent 7 valstybes. Vis dėlto pandemija daug ką pakoregavo. Nemažai šalių uždarė savo sienas ir turistų paprasčiausiai neįsileido.

„Išvykdami iš Lietuvos tikrai negalvojome, kad pandemija turės kokios nors įtakos mūsų kelionei. Vos tik nuvykus į Tailandą COVID-19 skaičiai visame pasaulyje ėmė sparčiai augti. Netrukus sužinojome, kad organizuojami paskutiniai skrydžiai į Lietuvą. Turėjome skubiai apsispręsti – ar vos po savaitės baigti taip lauktą kelionę, ar likti ir neaišku kada grįžti namo. Pasirinkome antrą variantą“, – prisiminė vilkaviškietis.

Viešnagės pradžioje lietuvaičiai įstrigo nedidelėje saloje. Išvykti tapo neįmanoma, nes visi keltai buvo atšaukti.

„Susiradome nedidelį namelį džiunglėse ir jame apsigyvenę atsiskyrėme nuo civilizacijos. Kadangi mūsų kelionė buvo tik prasidėjusi, visą laiką skyrėme pažinti salą, paplūdimius ir krioklius“, – pasakojo pašnekovas.




Vengė turistų

Laisvėjant pandemijos reikalavimams atsirado daugiau galimybių keliauti po šalį. Kadangi turistų beveik nebuvo, vietinė valdžia atšaukė daugybę viešojo transporto maršrutų. Dėl šios priežasties Ignui su Dovile dažnai teko ieškoti privačių vežėjų bei neretai jiems permokėti.

Bene populiariausia transporto priemonė Azijoje – motoroleris. Ja lietuvaičiai taip pat ne kartą naudojosi. Didesnius atstumus jiems tekdavo įveikti vietinėmis oro linijomis, kurios Azijoje yra pakankamai gerai išvystytos. Norint nuvykti į mažesnes salas reikėdavo sėsti į keltus.

Ignas pasakojo, jog buvo šiek tiek keista keliauti po šalį, kai kitų turistų beveik neliko. Vis dėlto lietuvaičiai dėl to tik džiaugėsi, nes atsirado galimybė aplankyti tas vietas, kurios anksčiau dėl žmonių srautų būdavo sunkiai pasiekiamos. Privalumas buvo ir tas, kad įsisiautėjus pandemijai daugelio paslaugų kainos krito kone perpus. Atpigo nakvynės vietos, maistas kavinėse, o į kai kuriuos lankomus objektus patekti apskritai buvo galima nemokamai, nes nebeliko žmonių, kurie pardavinėtų bilietus.

Per pandemiją Tailande užsidarė maždaug 90 proc. viešbučių, kavinių, barų bei suvenyrų parduotuvių. Daugybė pastatų ėmė priminti vaizdus iš apokaliptinių filmų, o anksčiau turistų lankomos gatvės užžėlė bent pusmetrio aukščio žolėmis.


„Kurį laiką jautėmės išties nejaukiai. Tailando užsienio reikalų ministras paskelbė, kad koronavirusą į šalį atvežė turistai, tad vietiniai į mus žiūrėjo atgrasiai, vengė mūsų. Vėliau situacija pradėjo keistis. Žmonės suprato, kad be turistų neišgyvens, tad vėl ėmė jų laukti“, – pasakojo I. Isoda.



Įėjo į ligoninės istoriją

Kelionės pradžioje Ignas buvo patekęs į vieną iš Tailando ligoninių. To priežastis – į kaklą įstrigusi žuvis. Viskas įvyko gana netikėtai. Vieną ankstyvą rytą vilkaviškietis su žmona mėgavosi krištolinės spalvos jūros vandeniu, kai staiga pamatė būrį iš vandens šokinėjančių ir sparčiai link jų artėjančių gyvių.

Nespėjęs iki galo susivokti, kas vyksta, Ignas staiga pajuto stiprų smūgį į kaklą ir po jo sekusį didžiulį skausmą. Vyras užčiuopė, kad kakle įstrigo kažkoks svetimkūnis, tačiau ištraukti jo nesugebėjo. Teko skubiai kreiptis į medikus. Pasirodo, Igno kakle buvo įstrigusi žuvies nosis. Reikėjo daryti jos pašalinimo operaciją, po kurios vilkaviškietis Tailando ligoninėje praleido savaitę.

„Tąkart daktaras juokėsi, kad su tokiu atveju susidūrė pirmą kartą gyvenime. Jis teigė, kad tikrai įeisiu į ligoninės istoriją“, – šypsojosi pašnekovas.



Tapo verslininkais

Tailandas Ignui bei Dovilei paliko dvejopų įspūdžių. Sostinė Bankokas jiems pasirodė kontrastingas miestas, kuriame susipina prabanga ir skurdas. Dangoraižių pašonėje gausu benamių lūšnų, o pats miestas pilnas chaoso, skubėjimo, beprotiško karščio, įvairių garsų bei kvapų. Nusiraminti galima tik jame esančiose įspūdingose šventyklose. Kadangi lietuvaičiai labiau mėgsta ramybę, daug ilgiau jie buvo Tailando salose, kuriose gyvenimo tempas – nepalyginamai lėtesnis.

„Apskritai, Tailandas – neapsakomo grožio šalis. Dauguma paplūdimių, nacionalinių parkų ar kitų gamtos kampelių verti atskiro atviruko viršelio. Mums pasisekė, kad per pandemiją visas tas grožis buvo mūsų. Dėmesio verta ir šios šalies virtuvė. Pusmetį valgėme tik vietinį maistą“, – teigė pašnekovas.

Jis su žmona Tailande praleido 8 mėnesius. Po to atsirado rizikinga galimybė patekti į Indoneziją. Ši šalis pamažu ėmė įsileisti gyventojus, turinčius verslo vizas. Tuo ėmė naudotis kelionių agentūros, kurios šiuos dokumentus išdavinėjo į šalį norėjusiems patekti turistams. Nors nebuvo jokių garantijų, kad planas išdegs, Ignas su Dovile nusprendė surizikuoti. Taip staiga verslininkais tapę lietuvaičiai pateko į Indoneziją, kurioje išbuvo daugiau nei pusmetį.




Išskirtinė sala

Iš pradžių Indonezijoje lietuviai įsikūrė Balio saloje. Priešingai nei Tailandas, ši vieta neatrodė stipriai paveikta pandemijos. Čia veikė dauguma viešbučių ir kavinių, o koronaviruso poveikį išdavė tik žmonių dėvimos veido kaukės. Tiesa, kituose šalies miestuose situacija buvo blogesnė, tad būtent todėl Ignas su Dovile daugiausiai laiko praleido būtent Balyje.

„Tai – užburianti sala. Kasdien Balio gyventojai aukoja smilkalus ir iš gėlių pagamintas aukas savo dievams kaip padėką už visa tai, ką jie turi. Saloje vyraujanti namų architektūra taip pat išskirtinė. Labai daug dėmesio skiriama vartams, kurie simbolizuoja gėrio ir blogio puses. Tai – labai žalia, daug augmenijos turinti sala su nuostabiais kriokliais, kalnais ir vis dar veikiančiais dviem ugnikalniais. Į vieną iš jų teko užkopti. Balis garsėja ryžių terasomis, kurias galima pamatyti įvairiose vietose. Įstrigo nuoširdūs šios salos gyventojai. Jie tiki karmos dėsniais, todėl su visais stengiasi elgtis itin pagarbiai. Ne kartą iš vietinės kavinukės teko išvažiuoti su šeimininkų įdėtomis lauktuvėmis“, – pasakojo I. Isoda.




Naujas šeimos narys

Būdami Balyje lietuvaičiai įsigijo ir naują šeimos narį. Sykį į vietinę šunų prieglaudą jie nuvežė maisto, o šios įstaigos darbuotojai įkalbėjo bent laikinai priglausti vieną gyvūnėlį. Parsivežę augintinį namo Ignas su Dovile greitai suprato, kad nori jį pasilikti visam laikui.

Naujasis šeimos narys vėliau parkeliavo ir į Lietuvą.

Per daugiau nei metus trukusią kelionę lietuvaičiai pažino daugybę vietinių gyvūnų. Tailande jie aplankė dramblių sanatoriją, kurioje gyvena nuo vergijos bei brutalaus turistų jodinėjimo išgelbėti drambliai. Žygių į džiungles metu sutuoktiniams teko stebėti ne vieną milžinišką vorą, driežą ar skorpioną.

„Kartą vonios kambaryje užklupome pusantro metro ilgio driežą. Be abejo, pietryčių Azija neįsivaizduojama be beždžionių. Turistai jas gana išlepinę, todėl beždžionės neretai būna agresyvios ir mėgsta vagiliauti. Šiuose kraštuose teko nardyti su didžiulėmis rajomis, kurių skersmuo siekia 6–8 metrus. Apskritai, ši kelionė pakeitė požiūrį į daugelį dalykų. Pastebėjau, kad mes, lietuviai, pernelyg dažnai skundžiamės. Iš tikrųjų gyvename labai gerai, tačiau nemokame tuo džiaugtis. Nemažai Pietryčių Azijos žmonių turi tik mažą iš bambukų surištą namelį, o švarų vandenį yra priversti pirkti iš parduotuvių. Jie kenčia nuo žemės drebėjimų, tropinių audrų, cunamių ar ugnikalnių išsiveržimų, tačiau vis tiek jaučiasi laimingesni už daugelį iš mūsų“, – pastebėjimais dalijosi pašnekovas.


Ignas šią kelionę palygino su įdomia knyga, kurios vieną skyrių pabaigus skaityti kuo greičiau norisi atversti naują.



Galerija: Kelionė




Publikuota: 2022-04-11 08:21:40

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Maudyklų vandens švara: vien tyrimais vadovautis nereikėtų
* „Vištyčio muzikos pakrantėje“ vasarą koncertuos kraštiečiai
* Šalies mokyklose planuojami pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar Jums svarbu vasarą nuvažiuoti į Lietuvos pajūrį?
Taip, man tai yra tradicija.
Nuvykęs (-usi) džiaugiuosi, o nenuvažiavęs (-usi) nenusimenu.
Lietuvos pajūris man tapo nepatrauklus.
Baltijos jūros aš dar nemačiau.



Kalbos patarimai

Pastovus ar nuolatinis?
Būdvardis pastovus, -i vartojamas reikšme „nekintamas, vienodas“, pvz.: pastovus būdas, pastovi temperatūra. Jo nereikia painioti su būdvardžiu nuolatinis, -ė „apimantis visą laiką, nepertraukiamas, nepaliaujamas“.
Kai norima apibūdinti ilgą laiką ar nuolat trunkantį dalyką, vartotinas būdvardis nuolatinis, pvz., nuolatinė ekspozicija, nuolatiniai klientai, nuolatiniai skundai.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas