„Santaka“ / Išvyka į pafrontę vos nesibaigė tragedija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2022-04-11 16:41

Dalinkitės:  


Be būtiniausių patogumų likę žmonės maistą verda ant laužo.

Autoriaus nuotr.


Išvyka į pafrontę vos nesibaigė tragedija


(Tęsinys. Spausdinta „Santakoje“, Nr. 20–22, 24–27)

Atsitiktinai susipažinęs su Charkivo policijos Ekonominių nusikaltimų skyriaus viršininku Genadijumi Baškirovu įsiprašiau, kad nuvežtų į pafrontėje esantį Charkivo mikrorajoną Saltivką.



Bombardavimas žmones išginė iš namų

Genadijus prasitarė, kad ten turi butą, į kurį miegoti grįžta retai, nes dažniausiai nusnūsta darbe ar pas kolegas. Policininkai karo metu dirba ištisą parą, be to, jų būstinė yra susprogdinta, tad renkasi į vis kitą vietą, kad Rusijos raketos naujos vadavietės vėl nesusprogdintų.

Saltivkos mikrorajonas yra pats didžiausias ir naujausias miegamasis rajonas Charkive. Iki karo čia gyveno apie pusę milijono žmonių. Rajonas išsidėstęs šiaurinėje miesto dalyje, nutolusioje 25 km nuo Rusijos sienos, todėl jau pačią pirmą karo dieną agresoriai Saltivką ėmė intensyviai bombarduoti.

Kilo siaubinga panika. Tie žmonės, kurie turėjo nuosavas mašinas, visu greičiu su šeimomis išskuodė kuo toliau. Jauni ir sveiki ėmė bėgti į miesto centrą, senesni, bet dar turintys jėgų, traukė slėptis į metro požemius, kurie greitai buvo perpildyti. 12–24 aukštų namai po kelių bombardavimo parų apgriuvo, suskilinėjo, liko be langų ir durų, be šildymo, vandens ir elektros.


Kai kuriuose namuose, nepaisant visų pavojų, liko gyventi po keletą senolių, taip pat žmonės, turintys ligonių, ar šiaip užsispyrėliai, kurie maistą gaminasi lauke ant laužo ir gyvena pusbadžiu, nes humanitarinė pagalba pasiekia retai.



Gyvenimas rūsyje

Dar blogesnėje padėtyje liko tie asmenys, kurie nesugėjo pabėgti iš namų, atsidūrusių susišaudymų epicentre. Vieno iš tokių namų rūsyje jau mėnesį gyvena aštuoniolika žmonių, čia susispietusių iš kelių aplinkinių daugiaaukščių. Kartu jiems drąsiau, kartu gali pagelbėti vieni kitiems, padrąsinti. Gyventojai pasakojo, jog rūsyje šalta ir drėgna, jog miega apsivilkę keliolika rūbų, o susišildyti eina į saulutę arba prie laužo.

Tačiau į lauką žmonės gali išeiti tik tada, kai aprimsta bombardavimai. Mūsų atvykimo išvakarėse bombardavimai esą buvę tokie intensyvūs, jog atrodė, kad dega visas dangus.

Tą rytą irgi esą bombardavo be perstojo, bet žmonės buvo tokie alkani, jog nebodami skeveldrų pavojaus nusprendė virti ant laužo sriubą. Paklausus kokią, atsakė, jog pavadinimo pasakyti negali, nes į ją sumeta visas liekanas, kokias tik turi.

Nusileidus apžiūrėti jų būstą kūnu nuėjo šiurpuliai: žmonės rūsyje gyvena be vandens, be elektros, be tualeto, šildymo... Tokiomis sąlygomis jie sugebėjo ištverti šalčius, kai temperatūra naktimis nukrisdavo iki minus dvidešimties. Vienoje rūsio patalpoje gulėjo neįgali mergaitė, jau visą mėnesį nemačiusi dienos šviesos, o kitoje – sunkiai kosinti moteris, kuriai čia įkalinti asmenys užsakė vaistų, bet jų nesulaukia.


„Nusibodo. Mes jau esame prie išsekimo ribos. Jeigu jūs iš Lietuvos, iš NATO šalies, pasakykit, kada šitos kančios baigsis?“ – klausė nevilties iškankinti žmonės.

Nemelavau, nepasakiau nieko guodžiančio, tik nuleidęs akis sušnibždėjau, kad nežinau.



Gyvi likome tik per plauką

Išvyka į Saltivką mūsų trijulei galėjo baigtis tragiškai. Tą dieną G. Baškirovas į Saltivką vežė ten gyvenantį savo vaikystės draugą Igorį, o kartu vykti pasiūlė ir man.

Artėjant prie Saltivkos pakelėje matėsi vis daugiau apgriuvusių namų. Šiaip jau tokie vaizdai čia nieko nebestebina, nes apie penkiolika procentų gyvenamųjų namų mieste yra susprogdinta. Tačiau Saltivkoje apgriuvusių namų itin daug, o iš vieno kito dar rūko dūmai, nes raketos į juos pataikė praeitą naktį.

Kadangi bombardavimų pusvalandį nesigirdėjo, G. Baškirovas nusprendė surizikuoti ir nuvežti mane į šiaurinę Saltivką, už kurios ir prasideda fronto linija.

Ten važiuojant staiga šalia pasigirdo keli driokstelėjimai, priekyje matėme kažką didelio degančio, o dešinėje pusėje pastebėjome ant daugiaaukščio namo rūkstančius dūmus. Įtaręs, kad gali būti negerai, G. Baškirovas nusprendė sprukti atgal ir staiga pasuko mašiną dešinėn į miesto centrą. Už kokių keturiasdešimties metrų iškart sprogo viena bomba, o visai arti, gal už dešimties metrų, nukrito dar viena. Laimei, ši nesprogo.


Genadijus vėliau paaiškino, jog nesprogusios bombos dažniausiai palieka maždaug metro gylio ir metro pločio duobę asfalte. Jeigu ji būtų pataikiusi į mašiną, visi trys būtume žuvę.

Policininkas prasitarė, jog per šį karą išgyveno ne vieną pavojingą situaciją, tačiau pirmą kartą buvo taip arti mirties Jis pareiškė, jog nuo šiol švęs du gimtadienius.

G. Baškirovas spėjo, jog rusų kariai galimai specialiai mus apšaudė, nes važiavome džipu, panašiu į tarnybinį policijos automobilį.

Policininkas dar prasitarė, jog prasidėjus karui dvi savaites negalėjo užmigti nuo bombardavimų garsų, o dabar jau šiaip ne taip užmigdavo. Po šio įvykio vyras sakė vėl nebegalėsiąs naktimis miegoti išgirdęs bombardavimus.

Atsisveikindamas G. Baškirovui pasakiau, kad jis tapo mano broliu. Likimo broliu. Jis pakartojo mano žodžius ir mudu stipriai apsikabinome. Nueidamas pastebėjau policininko akyse ašaras. Nedaug, o mano visos akys apsipylė ašaromis.



Eldoradas BUTRIMAS

Specialiai iš Charkivo



(Bus daugiau)





Galerija: Charkivas




Publikuota: 2022-04-11 16:41:14

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kliūtis aikštelėms atsirasti – nesutvarkyti žemės reikalai
* Pristatytas šių metų Savivaldybės biudžetas
* Rinkimų apylinkių komisijų pirmininkai prisiekė sąžiningai atlikti savo pareigas
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar tikrinatės sveikatą pagal ligų prevencijos programas?
Taip.
Vis neprisiruošiu.
Ne, nes nepatenku į nurodytas amžiaus grupes.
Nežinojau apie tokią galimybę.



Kalbos patarimai

Apie cukraus pudrą
Konditerijos terminas – miltelinis cukrus. Terminų banke paaiškinama, kad tai labai smulkiai sumaltas cukrus, naudojamas konditerijos gaminiams ir desertams saldinti, puošti. Cukraus pudra yra laisvųjų stilių junginys.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2023 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas