„Santaka“ / Alų verdantis alksnėniškis nestokoja užsidegimo ir kantrybės / Gyvenimo būdas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimo būdas

Dalinkitės:  


Aurimas Kripas neabejoja, kad namuose pasigaminti alaus galėtų kiekvienas žmogus, tačiau vien žinių ir turimos įrangos tam nepakanka.

Autoriaus nuotr.


Alų verdantis alksnėniškis nestokoja užsidegimo ir kantrybės

Andrius GRYGELAITIS


Alksnėnuose gyvenantis Aurimas Kripas – namudinis aludaris. Daugiau nei septynerius metus savo bei artimųjų reikmėms alų verdantis vyras vis dažniau pagalvoja apie galimybę pardavinėti šį gėrimą.



Išmokė sūnėnas

Įprastai kasmet A. Kripas išsiverda bent po 200 litrų alaus. Didžiąją dalį šio kiekio vyras išdalija artimiesiems, draugams bei kolegoms. Visgi alksnėniškis ir pats labai mėgsta šį gėrimą, tad esant kokiai nors progai naminio alaus ant Aurimo stalo visada galima surasti.

Gaminti alų vyrą išmokė Kaune gyvenantis sūnėnas Povilas Kripas. Jis šį gėrimą verda daug seniau, o kartais netgi teisėjauja renkant geriausius įvairių Lietuvos aludarių gaminius. Visgi gyvenant laikinojoje sostinėje virti alų nėra itin patogu – labiausiai trūksta tinkamų patalpų. Būtent dėl to P. Kripas prieš keletą metų paprašė Aurimo leisti išsivirti alaus jo namuose. Šis, aišku, neprieštaravo.

„Tąkart stebėjau visą procesą iš šalies. Jis man pasirodė labai įdomus. Vėliau Povilas Alksnėnuose gal dar sykį ar du išsivirė alaus, o po to pasiūlė pabandyti jo pasigaminti man pačiam. Taip viskas ir prasidėjo“, – prisiminė alksnėniškis.




Palengvino procesą

Prieš pradėdamas virti alų A. Kripas turėjo pasirūpinti tinkamais indais. Įprastų bet kuriuose namuose esančių puodų gamybos procesui tikrai neužtenka. Bene svarbiausias indas – gėrimo fermentacijai skirtas vadinamasis fermenteris. Iš pradžių jį, kaip ir daugelį kitų, Aurimas pasigamino pats.

„Pamenu, jog namuose stovėjo nenaudojamas vandens šildytuvas. Jį perpjoviau per pusę, privirinau rankenas ir iš vieno daikto pasidarė du 45 litrų talpos puodai“, – pasakojo pašnekovas.

Kurį laiką jis alų gamino senoviškai – virdavo ant ugnies. Taip sukontroliuoti visą gamybos procesą nebuvo lengva. Jei tik vyras nespėdavo laiku pamatuoti gėrimo temperatūros ir ši viršydavo leistinas normas, užviręs alus imdavo putoti, bėgti per kraštus. Maždaug prieš porą metų A. Kripas įsigijo elektrinį puodą. Pasak jo, dabar viską atlikti yra daug paprasčiau bei greičiau. Jei anksčiau alų virti reikėdavo bent šešias valandas, tai šiuo metu tam reikia perpus mažiau laiko.

„Dabar nustatau norimą temperatūrą ir nesuku galvos, jog kas nors bus ne taip. Tokiu būdu gaminamas gėrimas yra skaidresnis, kokybiškesnis ir net skanesnis“, – sakė A. Kripas.




Suteikė pavadinimą
Galbūt kai kam gali pasirodyti, kad vos tik išvirus ir atšaldžius alų jau galima gerti, tačiau taip tikrai nėra.


Galbūt kai kam gali pasirodyti, kad vos tik išvirus ir atšaldžius alų jau galima gerti, tačiau taip tikrai nėra. Gamybos procesą Aurimas skirsto į tris etapus. Virimas – tik pirmasis iš jų. Po to bent 3–5 dienas būtina palikti gėrimą rūgti, o vėliau dar bent mėnesį supilstytą į atitinkamą tarą laikyti vėsioje patalpoje. Būtina išlaukti, kol alus prisisodrina natūralios angliarūgštės, nusėda mielių likučiai, o pats gėrimas tampa skaidresnis. Įprastai Aurimas alų pilsto į stiklinius butelius arba nedideles medines statines.

„Alus – kaip vynas. Kuo jis senesnis, tuo skanesnis. Šviežias naminis alus yra gyvas. Aišku, po kurio laiko visos jame esančios gyvos bakterijos žūsta, tačiau išryškėja įvairūs poskoniai. Savo namų rūsyje tikrai rasčiau net prieš septynerius metus gaminto alaus. Neabejoju, kad jis – geros kokybės“, – kalbėjo pašnekovas.

Vyras pripažino, kad jo virtas gėrimas namuose ilgai neužsilaiko. Tiesa, A. Kripas alaus verda gana nedidelius kiekius. Įprastai vienu metu jo pasigamina apie 20 litrų. Norinčiųjų paragauti Aurimo pagaminto alaus netrūksta. Buvę vyro kolegos pagal alksnėniškio pavardę net suteikė gėrimui pavadinimą – „Kripinis“. Dabar etiketėmis su tokiu pavadinimu ženklinami visi buteliai, į kuriuos A. Kripas supila savo išvirtą alų.




Daugybė niuansų

Aurimo Kripo teigimu, lietuviai išties mėgsta alų, o jį pasigaminti galėtų kone kiekvienas žmogus. Tiesa, tam neužtenka vien reikiamos įrangos ir žinių. Būtina turėti kantrybės, užsidegimo ir meilės gamybos procesui. Pats Aurimas teigė, kad jį į priekį vis dar veda noras pagaminti kuo tobulesnį gėrimą. Vyras nevengia eksperimentuoti, todėl neretai prieš pradėdamas virti alų jis negali pasakyti, kokio skonio bus gėrimas.

Įprastai A. Kripas naudoja dviejų rūšių mieles – lagerio ir elio. Pastarosios mielės labiau skirtos šiltajam metų laikotarpiui, tuo tarpu lagerio – šaltesniam. Yra ir daugiau niuansų, kuriuos aludariui būtina žinoti. Pavyzdžiui, apynių kiekis lemia alaus kartumą, salyklas – spalvą, o salinimo (proceso, kurio metu suaktyvinami salyklo fermentai ir suskaidomas grūdų krakmolas iki fermentacijai tinkamų saldžiųjų medžiagų – aut. past.) temperatūra – gėrimo putojimo savybes ir net stiprumą. Įprastai alksnėniškio pagamintas alus būna 6–7 proc. stiprumo.

„Buvusiame darbe su vienu ūkininku sutarėme, kad jeigu jis iš manęs nupirks javų kombainą, aš jį išmokysiu virti alų. Taip ir padarėme. Kiek žinau, tas žemdirbys alų virė gal sykį ar du ir daugiau to nebedaro. Svarbu išlaikyti užsidegimą, nepristigti motyvacijos, o ir laiko tam reikia surasti“, – kalbėjo A. Kripas.



Planuose – prekyba

Pastaruoju metu alksnėniškis vis dažniau pagalvoja apie prekybą alumi. Jis planuoja rekonstruoti dabartines gamybos ir sandėliavimo patalpas bei išklausyti privalomus trijų mėnesių trukmės aludarių kursus, gauti visus reikiamus leidimus. Visa tai vyras ketino atlikti jau praėjusiais metais, tačiau dėl tam tikrų priežasčių planus teko kuriam laikui atidėti.

„Tikiu, kad paklausa būtų išties nemaža. Nežinau, ar visoje Suvalkijoje yra dar bent vienas namudinis aludaris. Anksčiau pažinojau vieną šakietį, tačiau pastaruoju metu jis vietoje alaus ėmė gaminti vyną“, – pasakojo pašnekovas.

Jis svarstė, kad klientams reikėtų pasiūlyti įvairesnių skonių ir rūšių gėrimų. Viena iš idėjų, kurią norėtų įgyvendinti Aurimas, – išmokti gaminti alų be gliuteno. Šio baltymo netoleruoja gana nemažai žmonių, tad alus be jo išties turėtų būti gana paklausi prekė. Nemažai lietuvių mėgsta ir nealkoholinį alų, tačiau, pasak alksnėniškio, jį pagaminti būtų pernelyg sunki užduotis. Įprastai tokio tipo alus gaminamas pasitelkiant alkoholio išgarinimo arba užšaldymo būdus, o namų sąlygomis to padaryti beveik neįmanoma.




Galerija: Aludaris




Publikuota: 2022-04-14 08:22:36

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* „Išskaidrinus“ skaidrumo rasta mažai
* Sukviesti institucijų atstovai gyventojų dėmesio nesulaukė
* Lenktynėse dėl medikų laimi pinigų medžiotojai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai