„Santaka“ / Išaugusios kainos keičia ūkininkavimo įpročius / Žemės ūkis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktorių MTZ-82L (1985 m., su lenkišku keturvagiu plūgu). Tel.: (8 342) 47 638, 8 680 76 998.
Galioja iki: 2022-08-22 11:26:27



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Žemės ūkis

Dalinkitės:  


Vilkaviškietis Egidijus Sadauskas dėl drastiškai pakilusių kainų šiemet nusipirko perpus mažiau trąšų nei praėjusiais metais.

Autoriaus nuotr.


Išaugusios kainos keičia ūkininkavimo įpročius

Andrius GRYGELAITIS


Atšilus orams ūkininkų laukuose vėl dulka dirbama žemė. Pavasariniai tręšimai bei sėja įgauna vis didesnį pagreitį. Šypsenas žemdirbių veiduose dėl gerai peržiemojusių pasėlių temdo tik drastiškai išaugusios trąšų ir kuro kainos.



Nukentėjo rapsų laukai

Jau trečius metus iš eilės rajono ūkininkų pasėliai peržiemojo išties neblogai. Šaltasis periodas buvo gana palankus, tad dauguma laukų džiugina jų savininkus. Nepasisekė tik kai kuriems ūkininkams, rudenį pasėjusiems rapsus. Pavyzdžiui, Kybartų seniūnijoje ūkininkaujantis Gedas Subatkis teigė, jog arčiau namų esantys rapsų pasėliai puikiai ištvėrė žiemą, o štai Pajevonio seniūnijos žemėse rapsai peržiemojo ne taip gerai. Tiesa, vyras užarti jų neketina.

Daug labiau nepasisekė Virbalio seniūnijoje ūkininkaujančiam Šarūnui Radvinauskui. Žemdirbiui teko suarti maždaug 15 ha iš 35 ha žieminių rapsų plotų. Anot jo, jau praėjusį rudenį buvo matyti, kad taip gali nutikti.

„Pernykštis ruduo buvo gana lietingas ir šaltas, o rapsams juk reikia šilumos. Dėl rugpjūčio liūčių teko vėlinti sėją. Tai neišėjo į naudą. Rapsai sudygo reti ir silpni. Dar slapta tikėjausi, kad po žiemos jie atsigaus, tačiau, deja, taip neįvyko“, – apgailestavo Š. Radvinauskas.


Kiti kalbinti ūkininkai teigė, jog pavasarinis laukų vaizdas juos tenkina, ir vylėsi, kad gamta leis augalams bręsti bei sunokinti gausų derlių.



Gąsdinančios kainos

Vilkaviškyje gyvenantis jaunasis ūkininkas Egidijus Sadauskas pasidžiaugė, kad puikiai peržiemojo net tie pasėliai, kurie dėl laukuose esančių melioracijos problemų ilgai buvo apsemti. Tiesa, ūkininkas iki šiol negali patikėti, kaip per gana trumpą laiką išaugo trąšų kainos. Jo nuomone, dėl to daugelis žemdirbių bus priversti keisti ūkininkavimo įpročius.

„Rudenį, kai kainos dar buvo gana žemos, trąšų nepirkau. Maniau, kad artėjant pavasariui jos bent šiek tiek nukris. Deja, prasidėjęs karas bei produktų iš Rusijos ir Baltarusijos embargas viską apvertė aukštyn kojomis. Galiausiai buvau priverstas pirkti trąšas bent kelis kartus didesnėmis kainomis, nei būčiau tai padaręs rudenį. Iš tikrųjų įsigijau tik pusę to kiekio, kurį pirkau praėjusiais metais. Šiemet bandysiu augalus daugiau purkšti mikroelementų trąšų tirpalais. Greičiausiai derlius dėl to kažkiek nukentės, tačiau taip bus vis tiek pigiau nei tręšti įprastomis trąšomis“, – sakė E. Sadauskas.


Panašios nuomonės laikėsi ir Gižų seniūnijoje ūkininkaujantis Algirdas Dominaitis. Vyras taip pat negalėjo atsistebėti staigiai išaugusiomis trąšų kainomis. Jis prisiminė, kad pernai tuo pačiu metu už toną salietros mokėjo kiek daugiau nei 200 eurų, o šį pavasarį už tą patį kiekį jau teko pakloti 1 100 eurų. Jis taip pat pasakojo, kad dauguma įmonių šiemet iš anksto reikalauja sumokėti už trąšas, o tik po to leidžia jas pasiimti. Ankstesniais metais vyraudavo priešinga praktika.

Dėl išaugusių kainų A. Dominaitis taip pat žada keisti ūkininkavimo įpročius. Jis svarstė, kad greičiausiai šiemet teks mažinti pasėlių laukuose išbarstomos salietros kiekius. Vietoj trijų kartų vyras ketina tręšti du sykius.



Suspėjo laiku

Kybartų seniūnijoje žemę dirbantis Linas Aidukonis, kaip ir dauguma kalbintų ūkininkų, trąšas planavo pirkti tik artėjant pavasariniam darbymečiui, tačiau kuomet įsibėgėjant rudeniui pamatė, jog kainos nesustodamos kyla, nusprendė daugiau nelaukti ir užsisakė reikiamą kompleksinių trąšų kiekį. Už jų toną ūkininkas mokėjo kiek daugiau nei po 600 eurų.


„Prieš pusantro mėnesio pirkau skystąsias KAS trąšas, už kurių toną sumokėjau po 735 eurus. Pernai tuo pačiu metu jos kainavo beveik keturis kartus pigiau. Man pasisekė, kad daugiau nei pusę prikulto pernykščio derliaus pardaviau tik šį vasarį. Rudenį už toną kviečių mokėjo po 170 eurų, o dabar už tą patį kiekį gavau beveik 200 eurų daugiau. Jei būčiau visus grūdus pardavęs per javapjūtę, o trąšas būtų tekę pirkti dabartinėmis kainomis, nežinau, kaip reikėtų išgyventi“, – svarstė kitas ūkininkas G. Subatkis.

Galima sakyti, jog labiausiai iš kalbintų žemdirbių pasisekė Š. Radvinauskui. Jis tarsi nuspėdamas ateitį rugsėjį azotines trąšas pirko po 380 eurų.

„Pavasarį jų kaina sukosi apie 250 eurų. Kai rudenį teko mokėti geru 100 eurų daugiau, buvo gana skaudu. Aišku, iš dabartinės perspektyvos atrodo, jog mokėjau ne tiek ir daug. Šiam sezonui turimo kiekio tikrai užteks, tad ūkininkavimo įpročių nekeisiu, tačiau jei ir ateityje teks už trąšas mokėti po 1 500 eurų, reikės daug ką pergalvoti. Galbūt teks daugiau investuoti ne į patį augalą, o į žemės kokybę“, – svarstė Š. Radvinauskas.

Panašios nuomonės laikėsi ir L. Aidukonis, kuris planavo taip pat daugiau dėmesio skirti dirvos kokybės gerinimui.

„Aišku, ne viskas nuo mūsų priklauso. Nemaža ūkininko sėkmės dalis – gamtos rankose. Pavyzdžiui, pernai buvau pasėjęs 25 ha pupų. Jos užaugo iki 80 centimetrų aukščio, turėjo daug ankščių. Pagrįstai tikėjausi gero derliaus. Deja, kelios kaitrios vasaros dienos viską apvertė aukštyn kojomis. Pupos išdžiūvo, ant stiebų liko vos po keletą ankščių“, – prisiminė Linas Aidukonis.

Nepaisant visko, dėl augančių kainų vyras nebuvo linkęs pernelyg panikuoti. Anot jo, ūkininkai, nors ir susiveržę diržus, tikrai išgyvens. Svarbiausia, Kybartų seniūnijos gyventojo teigimu, kad greičiau pasibaigtų karas Ukrainoje, o kariniai veiksmai nepersikeltų į kitų šalių teritorijas.

Nemažiau nei augančios trąšų kainos ūkininkus neramino ir dyzelino kainos. L. Aidukonis pasidžiaugė, kad keletą tonų degalų spėjo nusipirkti šiek tiek pigiau, nei šiuo metu prašoma degalinėse. Vis dėlto, vyro teigimu, įsigyto kiekio užteks neilgai.



Neskuba sudaryti sutarčių

Didžiąją dalį savo valdų ūkininkai tradiciškai užsėja žieminėmis kultūromis, vasarinėms palikdami tik gana mažus plotus. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Vilkaviškio rajone žieminiais javais bei rapsais buvo užsėta beveik 51 tūkst. ha, tuo tarpu vasarinės kultūros užėmė tik 11, 5 tūkst. ha. Dar kiek daugiau nei 3 tūkst. ha rajono laukų buvo užsėta ankštiniais augalais. Panašūs skaičiai turėtų būti ir šiemet.


Didžioji dalis ūkininkų šių metų pavasarinę sėją jau yra pabaigę. Vieni tai padarė pastarosiomis dienomis, o kiti – vos tik nutirpus sniegui ir šiek tiek pradžiūvus laukams. Pavyzdžiui, Gedas Subatkis vasarinius javus pasėjo beveik prieš mėnesį.

„Vasariniais kviečiais žadu užsėti maždaug 8 ha. Dalis mano laukų – nemelioruoti, tad įvažiuoti į juos vis dar gana sunku. Lauksiu, kol labiau pradžius“, – teigė Egidijus Sadauskas.

Jis, kaip ir kiti pašnekovai, šiemet nežada skubėti sudarinėti išankstinių sutarčių. Ūkininkai svarstė, kad kol kas yra pernelyg daug nežinomybės. Labiausiai jie baiminosi, jog nenutiktų taip, kaip praėjusiais metais, kuomet dėl prisiimtų įsipareigojimų žemdirbiai savo užaugintą produkciją turėjo parduoti pigiau, nei tuo metu buvo rinkos kaina.



Publikuota: 2022-04-20 09:16:16

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje įrengta dviračių remonto stotelė
* Artėja festivalio „Karvelėli mėlynasai“ uždarymas
* Dešimtoko pomėgis – ekstremalus sportas ir mažasis BMX dviratis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip elgiatės su pinigais per atostogas?
Išleidžiu tiek, kiek susiplanuoju.
Išlaidauju ir nesuku galvos dėl pinigų.
Stengiuosi išleisti kuo mažiau.
Atostogauju namie, be papildomų išlaidų.
Aš neatostogauju.



Kalbos patarimai

Gulėti „ant saulės“ ar „saulėje“?
Metonimiškai vietai su būdo atspalviu reikšti geriau nevartoti prielinksnio ant ir kilmininko konstrukcijos. Negulėk ant saulės ( saulėje, prieš saulę ). Ant lietaus ( kai lyja, lietuje, lyjant ) neišdžiovinsi. Nestovėkime ant vėjo ( vėjyje, kur vėjas ). Padžioviau ant saulės ( saulėje, kur saulė ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas