„Santaka“ / Iš Kybartų užsieniečių registracijos centro migrantai nepabėgo / Mūsų rajone

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

Dalinkitės:  


Kybartų užsieniečių registracijos centre šiuo metu gyvena 422 migrantai.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus nuotr.


Iš Kybartų užsieniečių registracijos centro migrantai nepabėgo

Eglė KVIESULAITIENĖ


Gatvėse ir parduotuvėse sutikę užsieniečių registracijos centre gyvenančius pabėgėlius kybartiečiai suskubo nuomones reikšti socialiniuose tinkluose. Nerimauti neverta – užsieniečiai iš centro nepabėgo, tad tamsiaakių vyrų tiek Kybartuose, tiek bet kurioje kitoje vietovėje galime sutikti vis dažniau.



Diskutavo feisbuke

Kai praėjusių metų rugsėjį buvusių pataisos namų patalpose Vyriausybė apgyvendino kelis šimtus nelegalių migrantų, visuomenė buvo raminama, kad užsieniečiai iš gyvenamosios teritorijos nežengs nė žingsnio, tad kybartiečių baimės dėl saugumo nepagrįstos. Pusę metų tokios tvarkos buvo šventai laikomasi. Tačiau šį mėnesį kybartiečiai pastebėjo gatvėmis vaikštančius tamsiaakius jaunus vyrus, tarpusavyje kalbančius nepažįstama kalba.

Netrukus ši žinia pasklido socialiniuose tinkluose. Kybartiečiai kėlė klausimus, ar nelegaliai sieną kirtę asmenys turi teisę laisvai vaikštinėti gatvėmis. Kiti baiminosi, kad migrantai iš užsieniečių registracijos centro galbūt pabėgo, o gal specialiai išleidžiami mažomis grupelėmis pasižvalgyti. Vieni tame nematė nieko blogo, kiti reiškė nusistatymą prieš kitataučius.


Užvirė diskusija, kodėl ukrainiečius pabėgėlius priimame išskėstomis rankomis, o kitus ignoruojame. Kai kurie socialinių tinklų lankytojai reiškė nuomones, kad pro Baltarusijos sieną atklydusiųjų negalima net lyginti su karo pabėgėliais iš Ukrainos, mat pastaroji šalis kariauja, o Kybartų užsieniečių registracijos centre gyvena ne karo, bet ekonominiai, t. y. geresnio gyvenimo ieškantys, turtingų šalių socialinių pašalpų laukiantys migrantai.



Teismo sprendimu

Kybartų užsieniečių registracijos centro vadovas Gintaras Klimavičius patvirtino, kad kybartiečiai tikrai gatvėse gali sutikti užsieniečių registracijos centro gyventojų. Tačiau išeiti už teritorijos ribų turi teisę ne visi įstaigoje gyvenantys užsieniečiai, o tik 8 iš jų.

Visi galintys legaliai 24 valandoms išeiti iš įstaigos teritorijos – pabėgėliai iš Sirijos. Šioje šalyje vis dar vyksta pilietinis karas, kuriame nemažą vaidmenį suvaidino tos pačios šalies, kuri vasario 24 d. užpuolė Ukrainą, kariuomenė. „Santakoje“ rašėme, kad tuomet, kai kilo karas Ukrainoje, Kybartų užsieniečių registracijos centre gyvenantys sirai reagavo labai jautriai ir siūlėsi aukoti kraujo.


G. Klimavičius paaiškino, kad sprendimas išleisti užsieniečius iš įstaigos teritorijos nėra priimtas registracijos centro ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovybės. Visi sirai Lietuvos teritorijoje laisvai judėti gali teismo sprendimu. Taip nuspręsta po jų skundo dėl laisvės apribojimo ir netinkamų gyvenimo sąlygų. Migrantai iš įstaigos teritorijos gali būti išleidžiami 24 valandoms.

Jei užsieniečiai turi poreikį iš registracijos centro išvykti ilgesniam laikui, jie turėtų rašyti prašymą, kurį įstaigos vadovybė svarstytų. Užsieniečiams gali būti leidžiama laisvai Lietuvos teritorijos ribose judėti iki 72 valandų.



Apiperka draugus

Nors ši tvarka galioja jau trečia savaitė, nuo balandžio 1 d., kol kas jokių incidentų nepasitaikė – visi užsieniečiai tvarkingai grįžo į registracijos centrą. Naujai primta tvarka galios tol, kol užsieniečiai išvyks į savo kilmės šalį, gaus laikinąjį prieglobstį mūsų šalyje ar kitaip pasikeis jų teisinis statusas.

G. Klimavičius sakė, kad visai reali tikimybė, jog tokių laisvai už registracijos centro teritorijos ribų galinčių išeiti užsieniečių netrukus sutiksime ir daugiau, nes teismai nagrinėja jų skundus ir priima palankius sprendimus. Tiesa, registracijos centro vadovas nemano, jog tai bus masinis reiškinys.


Pasivaikščioti po Kybartus išeinantys sirai dažniausiai traukia į prekyvietes. Jie lietuviškai sveikinasi su vietiniais gyventojais, o parduotuvėse bando susikalbėti angliškai. Kai reikia spręsti sudėtingesnius reikalus, užsieniečius į miestą palydi socialinės darbuotojos.

Laisvai judėti galintys vyrai ne tik patys apsiperka, bet ir apiperka didžiulę registracijos centre gyvenančią bendruomenę. Todėl visai nenuostabu, kad į bendrabutį jie grįžta nešini didžiuliais krepšiais.



Domina telefonai

Anot Kybartų seniūno Romo Šunoko, užsieniečiai jokių problemų bendruomenei kol kas nekelia, apranga ar kitomis išvaizdos detalėmis neišsiskiria iš vietinių gyventojų, tad dažnas kybartietis jų tiesiog neatpažįsta. Žinant, kokia internacionaline ir besikeičiančia tapusi Kybartų bendruomenė, vietinių jau niekas nebestebina. Užsieniečių registracijos centro gyventojai išsiskiria nebent tuo, kad po vieną paprastai nevaikšto.

R. Šunokas migrantus dažnai mato mobiliaisiais telefonais ir jų aksesuarais prekiaujančiuose salonuose. Seniūnas spėja, kad jauni vyrai tiesiog nori įsigyti naujesnių modelių telefonų, modernios įrangos, kokios jų šalyse nėra. Tai visai nenuostabu, nes ir mūsų šalies jaunuoliai technikos naujovėmis labai domisi.

Šiuo metu Kybartų užsieniečių registracijos centre gyvena 422 migrantai. Jų gerokai mažiau nei praėjusių metų rugsėjį, kai buvo apgyvendinti 698 asmenys. Apie 200 jų grįžo atgal į savo kilmės šalis, apie 10 gavo laikinąjį prieglobstį Lietuvoje.





Publikuota: 2022-04-22 10:38:52

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Pasėlius deklaruojantiems ūkininkams neramu dėl ateities
* Žmonių iš globos namų poreikiai – kaip ir visų mūsų
* Aikštelių bėdos: tai ne vietoje, tai per didelė, tai privačioje žemėje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip reikėtų pavadinti mūsų etnografinį regioną?
Suvalkija.
Sūduva.
Užnemune.
Dar neturiu nuomonės.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Pastovus ar nuolatinis?
Būdvardis pastovus, -i vartojamas reikšme „nekintamas, vienodas“, pvz.: pastovus būdas, pastovi temperatūra. Jo nereikia painioti su būdvardžiu nuolatinis, -ė „apimantis visą laiką, nepertraukiamas, nepaliaujamas“.
Kai norima apibūdinti ilgą laiką ar nuolat trunkantį dalyką, vartotinas būdvardis nuolatinis, pvz., nuolatinė ekspozicija, nuolatiniai klientai, nuolatiniai skundai.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas