|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Sveikata
|
|
|
Alytaus autizmo asociacijai „Lietaus vaikai“ vadovaujanti Klementina Gruzdienė vilkaviškiečiams pasakojo apie savos bendruomenės privalumus.
Autorės nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Ar žinote, kaip jaučiasi tėvai, sužinoję vaiko diagnozę – autizmas? Jie nenori to girdėti ir ilgą laiką neigia. Tačiau susikūrus bendruomenėms, vienijančioms tokius žmones, gyventi ir suprasti tampa paprasčiau.
Sunku susitaikyti
„Kai prieš šešerius metus mano trejų metukų sūnui buvo diagnozuotas autizmas, šį žodį išgirdau pirmą kartą, – trečiadienį vykusiame renginyje „Solidarumo medis“ atviravo vilkaviškietė Giedrė. – Tada ištiko šokas ir nenorėjau susitaikyti su diagnoze, bandžiau tai neigti. Bet netrukus supratau, kad norėdama, jog mano vaikas žengtų į priekį, privalau veikti.“
Renginį, skirtą autizmo mėnesiui paminėti, organizavo Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ ir Vilkaviškio vaikų lopšelis-darželis „Pasaka“. Visą dieną vykusiose veiklose buvo kalbėta apie problemas, su kuriomis susiduria autistus, vadinamus lietaus vaikais, auginančios šeimos, spręsta, kaip joms galima padėti, vyko paskaitos ir užsiėmimai specialistams bei mokytojams, dirbantiems su autizmo spektro sutrikimą (ASS) turinčiais vaikais.
Autizmo negalima vadinti liga, nes juo nesusergama. Tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi. Šis sutrikimas daro įtaką tam, kad žmogus kitaip bendrauja, jaučia bei suvokia pasaulį. Su šiuo sutrikimu jam tenka taikytis visą gyvenimą, todėl labai svarbus aplinkinių supratimas ir pagalba integruotis į visuomenę.
Trūksta specialistų
Renginyje savo patirtimi pasidalijusi autistišką vaiką auginanti Giedrė sakė, kad jos šeimai labai pavyko, nes „Pasakos“ vaikų lopšelyje-darželyje sutiko puikias specialistes Ramintą Skrinskienę ir Agnę Rybakovą, kurios turėjo žinių ir darbo su kitokiais vaikais patirties. Užsimezgęs specialisčių ryšys su vaiku davė gerų rezultatų.
Kai šeima nusprendė, kad sūnus lankys bendrojo ugdymo mokyklą, teko domėtis, kas ugdys vaiką. Anot Giedrės, mūsų rajone yra tik dvi įstaigos – Kybartų „Rasos“ mokykla ir Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazija – kurios turi visus specialistus, galinčius dirbti su autizmo spektro sutrikimo vaikais. „Ąžuolo“ progimnaziją lankantis Giedrės sūnus turi po 4 pamokas per dieną, vėliau mama jį pasiima, o po poros valandų pertraukos nuveža į papildomo ugdymo pamokėles.
Pati Giedrė turi galimybę dirbti iš namų ir po pamokų prižiūrėti savo vaiką, tačiau daugelis šeimų susiduria su iššūkiu, nes dėl vaiko priežiūros vienas iš tėvų turi mesti darbą. Dar sunkiau mamoms, kurios autistą vaiką augina vienišos. Tad labai svarbu, kad tokie žmonės gautų institucinę pagalbą.
Kaip pagalbą tokiais atvejais, kai tėvai neturi kur palikti vaiko, renginio organizatoriai įvardijo asmeninį asistentą, kurį gali skirti socialinės pagalbos institucijos.
Renginyje savo patirtimi pasidalijusi Giedrė sakė nesigailinti dėl savo šeimos sprendimo leisti vaiką į bendrojo ugdymo mokyklą, mat čia jis gauna ne tik žinių, bet ir bendrauja su vaikais, suaugusiais žmonėmis, mokosi prisitaikyti prie pamokų ritmo, savarankiškai apsipirkti valgykloje, susiduria su įvairiomis kasdieninėmis situacijomis, kurių prireiks gyvenime. O tai labai svarbu galvojant apie savarankišką vaiko ateitį tuomet, kai jis užaugs. Todėl autistiškus vaikus auginančioms šeimoms ji patartų neužsisklęsti, o stengtis padėti savo vaikui.
Svarbu suprasti
Oficialiais duomenimis, mūsų rajone yra 14 vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą. Tačiau, anot Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ aktyvisčių Sandros Lopetaitės ir Klementinos Gruzdienės, šie skaičiai turėtų būti daug didesni, nes pasaulio statistika liudija, jog mažesnį ar didesnį ASS turi 1, 7 proc. visų žmonių.
Dažnai dėl įvairių priežasčių autizmas lieka „pasislėpęs“ po kitomis diagnozėmis. Tam, kad šių neurologinių sutrikimų vis daugėja, įtakos turi ir geresnė ankstyvoji diagnostika. Visgi tikrų priežasčių, kas lemia autizmą, mokslininkams atskleisti dar nepavyko.
Renginio organizatorės pabrėžė, kad autistišką vaiką auginančios šeimos patiria didžiulę psichologinę įtampą ne tik dėl vaiką kankinančių problemų, bet ir dėl visuomenės reakcijos, netolerancijos. Visuomenė galbūt elgtųsi kitaip, jei turėtų supratimą apie ASS.
Tam, kad kiekvienas suprastų, ką jaučia autistas, mokslininkai yra sukūrę simuliacinius akinius. Juos užsidėjęs žmogus jaučia daug aštresnius sensorinius pojūčius – taip, kaip jaučia autistai.
„Šiuos akinius mes siūlome išmėginti su autistiškais vaikais dirbantiems pedagogams, kad jie galėtų suprasti, kodėl ASS turinčiam vaikui atrodo, kad mokytojas per garsiai kalba, kodėl išsigandęs dirgiklių mokinys slepiasi po stalu“, – pasakojo K. Gruzdienė ir žadėjo, kad akinius atgabens ir į mūsų rajoną. Tada kiekvienas galės patirti, kaip jaučiasi autistai, ir geriau juos suprasti.
„Lietaus vaikų“ asociacija subūrusi didžiulę bendruomenę ne tik šeimų, auginančių autistiškus vaikus, bet ir suaugusių asmenų, turinčių autizmo spektro sutrikimo sindromą. Asociacija organizuoja švietėjiškus renginius, teikia sveikatinimo, specialistų paslaugas, rūpinasi užimtumu, vyksta į stovyklas, pramogauja, padeda vieni kitiems tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Todėl renginio organizatoriai skatino vilkaviškiečius prisijungti prie „Lietaus vaikų“ asociacijos veiklos, patiems įkurti savo skyrių. Tada jie galėtų gauti pagalbą savo vaikams ir turėtų bendruomenę, kuri labiau nei bet kas kitas gali suprasti ir padėti.
Ar žinote, kaip jaučiasi tėvai, sužinoję vaiko diagnozę – autizmas? Jie nenori to girdėti ir ilgą laiką neigia. Tačiau susikūrus bendruomenėms, vienijančioms tokius žmones, gyventi ir suprasti tampa paprasčiau. |
„Kai prieš šešerius metus mano trejų metukų sūnui buvo diagnozuotas autizmas, šį žodį išgirdau pirmą kartą, – trečiadienį vykusiame renginyje „Solidarumo medis“ atviravo vilkaviškietė Giedrė. – Tada ištiko šokas ir nenorėjau susitaikyti su diagnoze, bandžiau tai neigti. Bet netrukus supratau, kad norėdama, jog mano vaikas žengtų į priekį, privalau veikti.“
Renginį, skirtą autizmo mėnesiui paminėti, organizavo Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ ir Vilkaviškio vaikų lopšelis-darželis „Pasaka“. Visą dieną vykusiose veiklose buvo kalbėta apie problemas, su kuriomis susiduria autistus, vadinamus lietaus vaikais, auginančios šeimos, spręsta, kaip joms galima padėti, vyko paskaitos ir užsiėmimai specialistams bei mokytojams, dirbantiems su autizmo spektro sutrikimą (ASS) turinčiais vaikais.
Autizmo negalima vadinti liga, nes juo nesusergama. Tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi. Šis sutrikimas daro įtaką tam, kad žmogus kitaip bendrauja, jaučia bei suvokia pasaulį. Su šiuo sutrikimu jam tenka taikytis visą gyvenimą, todėl labai svarbus aplinkinių supratimas ir pagalba integruotis į visuomenę.
Renginyje savo patirtimi pasidalijusi autistišką vaiką auginanti Giedrė sakė, kad jos šeimai labai pavyko, nes „Pasakos“ vaikų lopšelyje-darželyje sutiko puikias specialistes Ramintą Skrinskienę ir Agnę Rybakovą, kurios turėjo žinių ir darbo su kitokiais vaikais patirties. Užsimezgęs specialisčių ryšys su vaiku davė gerų rezultatų.
Kai šeima nusprendė, kad sūnus lankys bendrojo ugdymo mokyklą, teko domėtis, kas ugdys vaiką. Anot Giedrės, mūsų rajone yra tik dvi įstaigos – Kybartų „Rasos“ mokykla ir Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazija – kurios turi visus specialistus, galinčius dirbti su autizmo spektro sutrikimo vaikais. „Ąžuolo“ progimnaziją lankantis Giedrės sūnus turi po 4 pamokas per dieną, vėliau mama jį pasiima, o po poros valandų pertraukos nuveža į papildomo ugdymo pamokėles.
Pati Giedrė turi galimybę dirbti iš namų ir po pamokų prižiūrėti savo vaiką, tačiau daugelis šeimų susiduria su iššūkiu, nes dėl vaiko priežiūros vienas iš tėvų turi mesti darbą. Dar sunkiau mamoms, kurios autistą vaiką augina vienišos. Tad labai svarbu, kad tokie žmonės gautų institucinę pagalbą.
Kaip pagalbą tokiais atvejais, kai tėvai neturi kur palikti vaiko, renginio organizatoriai įvardijo asmeninį asistentą, kurį gali skirti socialinės pagalbos institucijos.
Renginyje savo patirtimi pasidalijusi Giedrė sakė nesigailinti dėl savo šeimos sprendimo leisti vaiką į bendrojo ugdymo mokyklą, mat čia jis gauna ne tik žinių, bet ir bendrauja su vaikais, suaugusiais žmonėmis, mokosi prisitaikyti prie pamokų ritmo, savarankiškai apsipirkti valgykloje, susiduria su įvairiomis kasdieninėmis situacijomis, kurių prireiks gyvenime. O tai labai svarbu galvojant apie savarankišką vaiko ateitį tuomet, kai jis užaugs. Todėl autistiškus vaikus auginančioms šeimoms ji patartų neužsisklęsti, o stengtis padėti savo vaikui.
Oficialiais duomenimis, mūsų rajone yra 14 vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą. Tačiau, anot Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ aktyvisčių Sandros Lopetaitės ir Klementinos Gruzdienės, šie skaičiai turėtų būti daug didesni, nes pasaulio statistika liudija, jog mažesnį ar didesnį ASS turi 1, 7 proc. visų žmonių.
Dažnai dėl įvairių priežasčių autizmas lieka „pasislėpęs“ po kitomis diagnozėmis. Tam, kad šių neurologinių sutrikimų vis daugėja, įtakos turi ir geresnė ankstyvoji diagnostika. Visgi tikrų priežasčių, kas lemia autizmą, mokslininkams atskleisti dar nepavyko.
Renginio organizatorės pabrėžė, kad autistišką vaiką auginančios šeimos patiria didžiulę psichologinę įtampą ne tik dėl vaiką kankinančių problemų, bet ir dėl visuomenės reakcijos, netolerancijos. Visuomenė galbūt elgtųsi kitaip, jei turėtų supratimą apie ASS.
Tam, kad kiekvienas suprastų, ką jaučia autistas, mokslininkai yra sukūrę simuliacinius akinius. Juos užsidėjęs žmogus jaučia daug aštresnius sensorinius pojūčius – taip, kaip jaučia autistai.
„Šiuos akinius mes siūlome išmėginti su autistiškais vaikais dirbantiems pedagogams, kad jie galėtų suprasti, kodėl ASS turinčiam vaikui atrodo, kad mokytojas per garsiai kalba, kodėl išsigandęs dirgiklių mokinys slepiasi po stalu“, – pasakojo K. Gruzdienė ir žadėjo, kad akinius atgabens ir į mūsų rajoną. Tada kiekvienas galės patirti, kaip jaučiasi autistai, ir geriau juos suprasti.
„Lietaus vaikų“ asociacija subūrusi didžiulę bendruomenę ne tik šeimų, auginančių autistiškus vaikus, bet ir suaugusių asmenų, turinčių autizmo spektro sutrikimo sindromą. Asociacija organizuoja švietėjiškus renginius, teikia sveikatinimo, specialistų paslaugas, rūpinasi užimtumu, vyksta į stovyklas, pramogauja, padeda vieni kitiems tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Todėl renginio organizatoriai skatino vilkaviškiečius prisijungti prie „Lietaus vaikų“ asociacijos veiklos, patiems įkurti savo skyrių. Tada jie galėtų gauti pagalbą savo vaikams ir turėtų bendruomenę, kuri labiau nei bet kas kitas gali suprasti ir padėti.
Publikuota: 2022-04-27 13:06:28
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|