„Santaka“ / Mokykla mini solidų jubiliejų / Mūsų rajone

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

Dalinkitės:  


Gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius apžiūrėjo buvusiam įstaigos vadovui Viktorui Katiliui skirtą parodą.

Mokykla mini solidų jubiliejų

Andrius GRYGELAITIS


Prieš 110 metų Kybartuose buvo atidaryta caraičio Aleksejaus Virbalio berniukų gimnazija. Nors pavienių klasių mieste būta ir anksčiau, tačiau būtent 1912-ieji oficialiai yra laikomi pirmosios Kybartų mokyklos įsteigimo metais.



Suvaidino svarbų vaidmenį

Istoriniuose šaltiniuose pažymima, kad Kybartų istorija skaičiuojama nuo XVI a., kuomet įsikūrė šiuo vardu pavadintas kaimas. Kybartais vadinta ir XIX a. įsikūrusi gyvenvietė, kuri 1867 m. buvo įtraukta į miestų sąrašą.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Kybartų mieste gyveno beveik 10 tūkst. žmonių, iš jų dauguma – rusai. Lietuvių buvo tik apie tūkstantį. Mieste dar gyveno vokiečiai, žydai, kai kurių kitų tautybių žmonės.

Dar spaudos draudimo laikotarpiu Kybartų kaime buvo atidaryta rusiška kaimiškoji triklasė mokykla su amatų skyriumi, stačiatikiai įsisteigė parapinę dviklasę mokyklą, žydai – savo religinę pradinę mokyklą (chederį), vokiečiai – Kybartų vienklasę pradinę mokyklą. Po spaudos draudimo panaikinimo Kybartų gyvenvietėje buvo įsteigta keletas privačių pradinių mokyklų. Visgi lietuviai savo mokyklos nei kaime, nei mieste tuo laiku neturėjo.


Daugėjant Kybartuose gyventojų vis dažniau buvo svarstoma apie gimnazijos poreikį. Maždaug 1910-aisiais susibūrė miesto inteligentų grupelė, kuri ir ėmė rūpintis šiuo klausimu. Gera proga pasitaikė 1911 m., kai į Vokietiją per Kybartus vyko Rusijos sosto įpėdinis caraitis Aleksejus. Jis ir pažadėjo parūpinti leidimą gimnazijai steigti. 1912 m. rugsėjo 1 d. Kybartų mieste buvo atidaryta rusiška caraičio Aleksejaus Virbalio berniukų gimnazija.

Įvairiuose istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad gimnazija buvo įkurta naujai pastatytame vokiečio mėsininko Kelerto dviaukščiame name, kuris stovėjo tuometinėje Caro gatvėje, Nr. 76 (dabar tai J. Basanavičiaus gatvės namas, pažymėtas tuo pačiu 76 numeriu). Pirmame aukšte buvo įrengtas mokytojų kambarys, biblioteka ir nedidelis kabinetas, antrame – keturios klasės, mansardoje – gimnastikos salė.

Pirmaisiais mokslo metais gimnazijoje mokėsi 86 mokiniai: paruošiamojoje klasėje – 36, pirmojoje – 34 ir antrojoje – 16. Tai buvo daugiausia Kybartų gyvenvietės rusų ir vokiečių valdininkų vaikai. Gimnaziją lankė tik keli lietuviai, valstiečių vaikai.

Nepaisant to, kad 1912 m. įsteigta gimnazija buvo rusiška, ji suvaidino svarbų vaidmenį Kybartų miesto švietimo raidoje. Ją baigę mokiniai, kurie po Pirmojo pasaulinio karo liko Lietuvoje, tapo mokytojais, gydytojais, teisininkais.




Skaičiai stabilizavosi

Kybartų mokyklos istorijoje svarbios ir dar keletas datų. 1919 m. buvusioje Kybartų klebonijoje „Žiburio“ draugija įkūrė vidurinę mokyklą, išaugusią į gimnaziją. Mokyklos direktoriumi buvo paskirtas Juozas Prapuolenis. Antrojo pasaulinio karo metais kurį laiką mokiniai į klases nesirinko. Tik 1945 m. buvusioje vokiečių vidurinėje mokykloje, kurios pastatas per karą buvo nukentėjęs mažiau nei gimnazijos, vėl prasidėjo nauji mokslo metai. 1964 m. šiai mokyklai suteiktas Kristijono Donelaičio vardas.

Galbūt būtų šiek tiek klaidinga Kybartų mokyklos istoriją tapatinti vien su Kristijono Donelaičio gimnazija, tačiau iš istorinių faktų matyti, kad būtent ši įstaiga ir išaugo iš pirmosios, 1912 m. įsteigtos mokyklos.

Per 110 metų ugdymo įstaiga ne kartą reorganizuota, o dabartinis gimnazijos statusas jai suteiktas 2004 m.

Šiuo metu Kristijono Donelaičio gimnazijoje žinias kremta 219 vaikų, iš jų 16 mokosi Virbalio skyriuje. Pastaruosius trejus metus mokinių skaičius išlieka panašus, tačiau įstaigos direktorius Saulius Spangevičius prisiminė, kaip maždaug prieš 20 metų, kuomet jis ir pradėjo eiti dabartines pareigas, čia mokėsi net 560 vaikų.


„Mokinių mažėjimas visada buvo viena iš didžiausių problemų. Būdavo, kad per metus netekdavome 25–30 vaikų, o tai – visa klasė!“ – teigė S. Spangevičius.



Džiaugsmai ir rūpesčiai

Kristijono Donelaičio gimnazijoje, kaip ir bet kurioje kitoje ugdymo įstaigoje, iššūkių niekada netrūko. S. Spangevičius apgailestavo, kad pastaraisiais metais įprastus su švietimu susijusius reikalus užgožė pasaulinės problemos, tokios, kaip pandemija ar karas Ukrainoje.

Šiuo metu įstaigoje dirba 29 pedagogai. Jau kurį laiką trūksta pagalbos mokiniui specialistų. Su šia problema susiduria didžioji dalis Vilkaviškio rajono mokyklų. Gimnazija taip pat niekaip negali surasti informacinių technologijų specialisto, kuris galėtų būti atsakingas už kompiuterinės technikos priežiūrą, operacinių sistemų diegimą ir kitas panašias funkcijas.

Nepaisant visko, mokykla turi ir kuo pasidžiaugti. Labiausiai bendruomenę pamalonina nuolatiniai puikūs gimnazistų pasirodymai įvairiuose konkursuose bei olimpiadose. Tai, pasak direktoriaus S. Spangevičiaus, rodo ir didžiulį pedagogų įdirbį.

„Smagu, kad pastaraisiais metais iš valstybinių brandos egzaminų mūsų mokiniai vis gauna šimtukų. Ir ne po vieną, o net po keletą. Anksčiau gal dešimtmetį vis nepavykdavo to pasiekti“, – teigė pašnekovas.

Jis pasidžiaugė, kad mokykla koja kojon žengia su šiuolaikinėmis technologijomis, o prie to prisideda Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos projektai.

Nors įstaigos materialinė bazė yra nebloga, tačiau pati gimnazija jau kurį laiką brandina dar vieną svajonę – kapitaliai sutvarkyti mokyklos stadioną, pritaikant jį tiek gimnazijos, tiek visos Kybartų bendruomenės poreikiams.



Renginys mokiniams

110 metų jubiliejų įstaiga pradėjo minėti prieš kurį laiką. Dar vasarį Kybartų Algimanto Kezio galerijoje buvo surengta šiai progai skirta tapybos darbų paroda, į kurią savo darbus delegavo Kristijono Donelaičio gimnazijos bei Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos mokinės. Parodą inicijavo pedagogės Dalia Viliušienė bei Dalia Lapaitienė.

Šiuo metu merginų darbai puošia Kristijono Donelaičio gimnazijos patalpas. Įstaigoje galima apžiūrėti ir dar vieną parodą, kurioje eksponuojami buvusio mokyklos direktoriaus, rašytojo Viktoro Katiliaus daiktai.

Neseniai įvyko dar vienas jubiliejui skirtas renginys – „Atrandu mokyklą iš naujo“. Kaip sakė įstaigos direktorius, šis minėjimas-edukacinė popietė buvo labiau skirtas gimnazijos mokiniams, kurie ir yra svarbiausia bendruomenės dalis.


„Dažnai oficialiuose minėjimuose didžiausias dėmesys skiriamas pedagogams, garbiems svečiams, o vaikai tarsi nustumiami į antrą planą. Bet juk be jų neįvyktų nė viena šventė, nė vienas renginys. Be vaikų nebūtų ir mokyklos“, – pabrėžė S. Spangevičius.

Susirinkusieji į šventinę popietę buvo pakviesti pažiūrėti lietuvių kalbos mokytojos Nijolės Černauskienės sugalvotą inscenizaciją apie tarpukario Kybartų mokyklą. Vėliau dideliame ekrane pademonstruoti trumpi filmukai apie gimnazistų savanoriškas veiklas.

Renginyje netrūko muzikinių kūrinių bei sveikinimo žodžių. Jubiliejaus proga visus sveikino gimnazijos direktorius S. Spangevičius, jo pavaduotoja ugdymui Jolanta Janulaitytė, buvęs įstaigos vadovas Juozas Jurkynas su ilgamete šios mokyklos pedagoge Genia Jurkyniene, Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė bei šios organizacijos narys Kazys Balickas.

Tai nebuvo paskutinis mokyklos jubiliejui skirtas renginys. Gegužės 6 d. Kybartų kultūros centre ši proga bus paminėta dar sykį ir jau kur kas masiškesne švente. Šįkart į ją įsijungs visos mieste veikiančios ugdymo įstaigos.



Galerija: Gimnazija




Publikuota: 2022-04-28 13:13:16

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Pasėlius deklaruojantiems ūkininkams neramu dėl ateities
* Žmonių iš globos namų poreikiai – kaip ir visų mūsų
* Aikštelių bėdos: tai ne vietoje, tai per didelė, tai privačioje žemėje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip reikėtų pavadinti mūsų etnografinį regioną?
Suvalkija.
Sūduva.
Užnemune.
Dar neturiu nuomonės.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Pastovus ar nuolatinis?
Būdvardis pastovus, -i vartojamas reikšme „nekintamas, vienodas“, pvz.: pastovus būdas, pastovi temperatūra. Jo nereikia painioti su būdvardžiu nuolatinis, -ė „apimantis visą laiką, nepertraukiamas, nepaliaujamas“.
Kai norima apibūdinti ilgą laiką ar nuolat trunkantį dalyką, vartotinas būdvardis nuolatinis, pvz., nuolatinė ekspozicija, nuolatiniai klientai, nuolatiniai skundai.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas