Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Žemės ūkis

---

Pasiklausyti „Ekoagros“ atstovų pranešimų susirinko pora dešimčių rajono žemdirbių.

Autoriaus nuotr.

Ekologiškai ūkininkaujantys arba dar tik ketinantys tą daryti žemdirbiai rinkosi į Savivaldybės posėdžių salę, kurioje viešosios įstaigos „Ekoagros“ atstovai juos supažindino su ekologinio ūkininkavimo subtilybėmis.

Sutrumpėjo įsipareigojimai

Anksčiau rajono žemdirbių ir „Ekoagros“ atstovų susitikimai vykdavo reguliariai, tačiau pastaruosius dvejus metus dėl pandemijos jie buvo nutrūkę. Reikalo susitikti nebuvo ir todėl, kad naujos paraiškos dėl ekologinio ūkininkavimo paprasčiausiai nebuvo priimamos. Kitaip tariant, ekologiškai ūkininkauti apsisprendę žemdirbiai pastaruosius keletą metų neturėjo galimybės pretenduoti į papildomą išmoką. Ją gaudavo tik tie, kurie ekologine žemdirbyste vertėsi ir anksčiau.

Nuo šių metų rajono bei šalies gyventojai vėl raginami teikti ekologinio ūkininkavimo paraiškas bei pasinaudoti galimybe greta tiesioginės išmokos gauti ekologinio ūkininkavimo priedą. Norintieji tai padaryti paraiškas gali teikti iki pat deklaravimo laikotarpio pabaigos, t. y. iki birželio 14 d.

Vilkaviškyje viešėję „Ekoagros“ atstovai kraštiečiai – IV sertifikavimo skyriaus vadovas Linas Merkevičius bei II sertifikavimo skyriaus vadovas Timas Trubila – sakė, kad dabar pradėti ekologiškai ūkininkauti – puikus laikas. Visų pirma, dėl to, kad sutrumpėjo įsipareigojimai. Vietoje anksčiau buvusių penkerių metų laikotarpio paliktas tik dvejų.

Nėra ko prarasti

Bendraudamas su Vilkaviškio krašto žemdirbiais L. Merkevičius papasakojo apie Nacionalinės kokybės produktus (NKP) bei jų naudą. Specialistas taip pat pristatė teisės aktus, kuriais vadovaujantis ūkininkų užaugintai produkcijai suteikiami NKP sertifikatai.

Šie produktai išsiskiria savo natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimu. Produkcijos kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nustatytus įvairius reikalavimus. Juos auginant ribojami trąšų bei pesticidų naudojimo kiekiai, o perdirbant nenaudojami sintetiniai maisto priedai. Visi NKP ženklinami specialiais lipdukais, kurie išskiria juos iš masinio produktų srauto bei garantuoja gerą kokybę.

„Ūkininkams, nusprendusiems savo auginamą produkciją sertifikuoti pagal NKP sistemą, ne tik mokama papildoma išmoka, bet ir suteikiama daugiau balų dalyvaujant įvairiuose Kaimo plėtros programos projektuose. Už daržovių ir bulvių hektarą mokama 318 eurų, o už vaisių ir uogų – 336 eurų išmoka“, – sakė L. Merkevičius.

Anot jo, pagal NKP sistemą Lietuvoje sertifikuojami 9 rūšių produktai, tačiau dažniausiai žmonės renkasi tik keletą iš jų. Įprastai mūsų šalyje NKP lipdukais ženklinami bičių produktai, švieži vaisiai ir daržovės bei vištų kiaušiniai. Vis dėlto ūkininkai taip pat gali sertifikuoti ir pieno, mėsos, konditerijos bei kitus produktus.

Žemdirbiai raginami ne tik gaminti NKP, bet ir apskritai pradėti ūkininkauti ekologiškai. T. Trubila susirinkusiesiems pristatė šio ūkininkavimo ypatumus, apžvelgė pagrindines taisykles, pritaikytas augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiams, papasakojo apie sankcijas už įsipareigojimų nesilaikymą. Jis skatino rajono ūkininkus domėtis įvairiomis galimybėmis, o iškilus kokiems nors klausimams nebijoti kreiptis į „Ekoagros“ specialistus.

„Geresnės progos nei dabar pradėti ūkininkauti ekologiškai gali ir nepasitaikyti. Ši galimybė ypač patraukli turėtų būti smulkiesiems ūkininkams, kurie ir taip naudoja mažiau trąšų bei chemikalų. Prarasti praktiškai nėra ko, o išlošti galima labai daug“, – teigė T. Trubila.



Daugėja draudžiančiųjų pasėlius

Į renginį atvykusiems žemdirbiams taip pat buvo pristatytos pasėlių draudimo galimybės. Nuo šių metų drausti savo plotus jau gali ir ekologiška žemdirbyste besiverčiantys asmenys.

Savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovo Martyno Rusteikos teigimu, pernai buvo apdrausta daugiau nei 420 tūkst. iš maždaug 1, 5–1, 6 mln. Lietuvoje esančių dirbamos žemės hektarų. Kitaip tariant, ūkininkai vidutiniškai draudė kas ketvirtą hektarą. Plotus nuo įvairių rizikų kasmet draudžia ir daugiau nei 100 Vilkaviškio krašto žemdirbių.

„Pasėlių draudimas tampa vis aktualesnis. Klimatas keičiasi labai sparčiai. Pavyzdžiui, dabar kasmet Lietuvoje yra užfiksuojama tiek hidrometeorologinių reiškinių, kiek buvo nustatyta tarp 1950 m. ir 1970 m. Kas anksčiau buvo labiau būdinga Vokietijos ar pietinės Lenkijos klimatui, dabar jau yra įprasta ir mūsų sąlygoms. Šiuo metu italai bei kroatai kasmet kenčia nuo dar nematytų gamtos reiškinių. Akivaizdu, kad kažkada jie pasieks ir mūsų šalį. Apskritai, vienokių ar kitokių nuostolių ūkininkai patiria kasmet. Pavyzdžiui, net ir šiemet jau sulaukėme daugiau nei 300 pranešimų dėl patirtos žalos, nors atrodo, kad žiema pasėliams turėjo būti itin palanki“, – kalbėjo M. Rusteika.

Pasinaudoti draudimu jau gali ne tik javų bei rapsų augintojai. Nuo praėjusių metų draudžiamos daržovės, o nuo šių – vaisiai bei uogos.

„Kartais ūkininkai gali padaryti viską, kas nuo jų priklauso, bet gamta reikalus pakoreguoja savaip. Drausti plotus tikrai apsimoka, juolab kad valstybė ir Europos Sąjunga kompensuoja daugiau nei pusę draudimo įmokos“, – kalbėjo M. Rusteika.

Galerija: Ekoagros

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---