|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Renginiai
|
|
|
Muziejų naktis „Tarpukaris dvare“, gegužės 13 d., Paežerių dvare. Dvaro ledainėje galėsite apžiūrėti parodą „Aprangos ir interjero kodas – 20-ojo amžiaus antroje pusėje“.
20.00 val. Paežerių dvaro rūmuose vilkaviškietės Aldonos Virbickienės kryželiu siuvinėtų darbų parodos „Menas kuriamas adata“ atidarymas.
22.00 val. Režisieriaus Robert Mullan filmas „Laiškai Sofijai“.
Dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (aktorius Rokas Zubovas) išsiskiria iš minios nuoširdžia ir draugiška šypsena, nors jo skurdus ir nelaimingas gyvenimas niekada nebuvo lengvas. Tuo tarpu Sofija Kymantaitė (aktorė Marija Korenkaitė) yra visiška jo priešingybė - užaugusi turtingoje šeimoje, studijavusi literatūrą ir filosofiją aršiai kovojanti už Nepriklausomą Lietuvą. Jie abu netikėtai susitinka 1908 metais Rusijos caro kontroliuojamame Vilniuje, kur net kunigai rekomenduoja kalbėti lenkiškai.
Jauna, žavi, atkali moteris paliečia meniškos sielos keistuolio Mikalojaus širdį. Šis gyvenimo periodas jam nepaprastai turiningas - jis tapo paveikslų seriją, kuria simfoniją ir nuolat rašo laiškus Sofijai - moteriai, kuri jį užbūrė. Sofija tuo tarpu atsidavusiai ir ugningai gina daktaro Jono Basanavičiaus idėjas, bet darbas cenzūruojamame laikraštyje "Viltis" ją tempia į vis gilesnę neviltį. Be to Sofijos namuose vis dažniau lankosi rusų pulkininkas Nikolajus Rostovas (aktorius Nikolajus Antonovas), kuris prisistato jaunos moters gerbėju ir literatūros žinovu bei tiesmukomis užuominomis spaudžia jos tėvus. Visgi Sofija apsisprendžia keliauti paskui Mikalojų į Sankt Peterburgą, kur gyvena ir turtingas lietuvis Mstislavas Dobužinskis (aktorius Andrius Bialobževskis). M. K. Čiurlionis Sankt Peterburge pristatęs savo simfoniją miško tema pagaliau pasiekia taip išsvajotą šlovę. Apsvaigęs nuo liaupsių ir atsipalaidavęs jis neatsispiria aukštuomenės damų žavesiui ir išduoda Sofiją. Šis Mikalojaus nuotykis įsiutina Sofiją. Nelaiminga, įskaudinta ji grįžta į Vilnių. Čia ji vėl susitinka su Nikolajumi, kuris trokšta pasisavinti patinkančią moterį ir imasi planų ištremti disidentą dailininką M. K. Čiurlionį į Sibirą.
Filmą, kuris supina tikrus istorinius įvykius, lietuvių genijaus biografijos faktus, išgalvotas siužeto interpretacijas ir realius M. K. Čiurlionio paveikslus bei mintis, įgarsina nuostabios muzikinės kompozijos. Jas gyvai sugrojo pianistas Rokas Zubovas (Mikalojaus Konstantino Čiurlionio proanūkis), atlikęs pagrindinį vaidmenį šiame filme.
Vaidina: Rokas Zubovas, Marija Korenkaitė, Nikojalus Antonovas, Andrius Bialobžeskis, Vidas Petkevičius, Severija Janušauskaitė.
00.20 val. Edukaciją apie žvaigždynus pristatys Gintas Rudzevičius. Jeigu dangus bus giedras žvaigždes bus galima stebėti per teleskopą.
Kviečiame atvykti pasipuošus tarpukario akcentu (tai gali būti lietsargis, skrybėlė, suknelė, skarelė...).
Muziejų naktis „Tarpukaris dvare“, gegužės 13 d., Paežerių dvare. Dvaro ledainėje galėsite apžiūrėti parodą „Aprangos ir interjero kodas – 20-ojo amžiaus antroje pusėje“. |
20.00 val. Paežerių dvaro rūmuose vilkaviškietės Aldonos Virbickienės kryželiu siuvinėtų darbų parodos „Menas kuriamas adata“ atidarymas.
22.00 val. Režisieriaus Robert Mullan filmas „Laiškai Sofijai“.
Dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (aktorius Rokas Zubovas) išsiskiria iš minios nuoširdžia ir draugiška šypsena, nors jo skurdus ir nelaimingas gyvenimas niekada nebuvo lengvas. Tuo tarpu Sofija Kymantaitė (aktorė Marija Korenkaitė) yra visiška jo priešingybė - užaugusi turtingoje šeimoje, studijavusi literatūrą ir filosofiją aršiai kovojanti už Nepriklausomą Lietuvą. Jie abu netikėtai susitinka 1908 metais Rusijos caro kontroliuojamame Vilniuje, kur net kunigai rekomenduoja kalbėti lenkiškai.
Jauna, žavi, atkali moteris paliečia meniškos sielos keistuolio Mikalojaus širdį. Šis gyvenimo periodas jam nepaprastai turiningas - jis tapo paveikslų seriją, kuria simfoniją ir nuolat rašo laiškus Sofijai - moteriai, kuri jį užbūrė. Sofija tuo tarpu atsidavusiai ir ugningai gina daktaro Jono Basanavičiaus idėjas, bet darbas cenzūruojamame laikraštyje "Viltis" ją tempia į vis gilesnę neviltį. Be to Sofijos namuose vis dažniau lankosi rusų pulkininkas Nikolajus Rostovas (aktorius Nikolajus Antonovas), kuris prisistato jaunos moters gerbėju ir literatūros žinovu bei tiesmukomis užuominomis spaudžia jos tėvus. Visgi Sofija apsisprendžia keliauti paskui Mikalojų į Sankt Peterburgą, kur gyvena ir turtingas lietuvis Mstislavas Dobužinskis (aktorius Andrius Bialobževskis). M. K. Čiurlionis Sankt Peterburge pristatęs savo simfoniją miško tema pagaliau pasiekia taip išsvajotą šlovę. Apsvaigęs nuo liaupsių ir atsipalaidavęs jis neatsispiria aukštuomenės damų žavesiui ir išduoda Sofiją. Šis Mikalojaus nuotykis įsiutina Sofiją. Nelaiminga, įskaudinta ji grįžta į Vilnių. Čia ji vėl susitinka su Nikolajumi, kuris trokšta pasisavinti patinkančią moterį ir imasi planų ištremti disidentą dailininką M. K. Čiurlionį į Sibirą.
Filmą, kuris supina tikrus istorinius įvykius, lietuvių genijaus biografijos faktus, išgalvotas siužeto interpretacijas ir realius M. K. Čiurlionio paveikslus bei mintis, įgarsina nuostabios muzikinės kompozijos. Jas gyvai sugrojo pianistas Rokas Zubovas (Mikalojaus Konstantino Čiurlionio proanūkis), atlikęs pagrindinį vaidmenį šiame filme.
00.20 val. Edukaciją apie žvaigždynus pristatys Gintas Rudzevičius. Jeigu dangus bus giedras žvaigždes bus galima stebėti per teleskopą.
Kviečiame atvykti pasipuošus tarpukario akcentu (tai gali būti lietsargis, skrybėlė, suknelė, skarelė...).
Publikuota: 2022-05-10 13:17:11
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|