|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2022-05-13 10:31
|
|
|
Dienos šviesą išvydo knyga apie Karinių jūrų pajėgų laivą „Sūduvis“, su kuriuo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija bendradarbiauja nuo pat 1999 m., kuomet šis laivas buvo pakrikštytas.
Mažosios bendrijos „Mažoji spaustuvė“ išleistoje knygoje „Sūduvis. Istorinis laivas, sujungęs Klaipėdą ir Vilkaviškį“ pristatoma laivo istorija nuo pat tos akimirkos, kuomet jis vokiečių buvo perduotas lietuviams, iki tada, kai paskutinį kartą parplaukė iš jūros ir buvo prišvartuotas Klaipėdos uoste.
Knygos autorius – „Santakos“ laikraščio žurnalistas Andrius Grygelaitis. Leidinyje gausu buvusių įgulos kapitonų bei kitų narių atsiminimų, įdomių ir gal kiek netikėtų pasakojimų apie jūreivio kasdienybę, „Sūduvio“ svarbą, rašytus ir nerašytus papročius bei jausmą, patiriamą stovint ant laivo denio.
Knygoje išskiriama laivo partnerystė su įvairiomis viso Vilkaviškio rajono bendruomenėmis, čia gyvenančiais žmonėmis, krašto vadovais. Nemaža leidinio dalis yra skirta jūreivių bendradarbiavimui su Alvito šv. Kazimiero namų gyventojais. Čia besiglaudžiantys vaikai daugybę metų sulaukdavo išskirtinio „Sūduvio“ įgulos dėmesio.
Priešmininis laivas „Sūduvis“ savotiškai davė pradžią būsimai mūsų šalies laivyno integracijai į NATO. Du dešimtmečius laivas buvo tarsi kelrodė žvaigždė kitiems šalies priešmininiams laivams: aktyviai dalyvavo įvairiose išminavimo operacijose – rasdavo ir sėkmingai jūros dugne sunaikindavo minas. „Sūduvyje“ tarnybą atliko ne viena dešimtis jūreivių, kurie vėliau darbus pratęsė kituose kariniuose laivuose.
Šiandien lietuviai sulaukia tikrai nemažai NATO partnerių padėkų už pasiektą profesionalumo lygį, tačiau vargu ar taip būtų, jei Lietuva nebūtų turėjusi „Sūduvio“.
Ne mažiau nei šalies istorijai „Sūduvis“ svarbus ir Vilkaviškiui. Būtent mūsų miestas 1999 m. buvo pasirinktas pagrindiniu laivo partneriu. Audringą tų metų gruodį į vėjuotą Klaipėdą vyko ir laivo krikštatėvio pareigas prisiėmė tuometinis rajono meras Jonas Mačys. Vėliau su jūreiviais užsimezgusią gražią draugystę pratęsė kiti rajono vadovai: Algirdas Bagušinskas, Algimantas Antanas Greimas bei Algirdas Neiberka. Ilgametę nuoširdžią draugystę visuomet palaikė ir Karinių jūrų pajėgų admirolas, kuris nuolat vilkaviškiečius kviesdavo apsilankyti šventiniuose renginiuose Klaipėdoje. Daugeliui rajono gyventojų glosto širdį faktas, kad „Sūduvio“ laivą puošia Vilkaviškio herbas.
Įprastai Lietuvoje tarnybą baigę laivai yra utilizuojami, tačiau tik ne „Sūduvis“. Jo indėlis į šalies jūreivystės istoriją yra per didelis, kad būtų galima lengva ranka išmontuoti laivą ir viską užmiršti. Būtent dėl to „Sūduvis“ jau netrukus taps laivu muziejumi ir savo istoriją lankytojams pasakos prišvartuotas Klaipėdoje, Danės upėje.
„Santakos“ inf.
Dienos šviesą išvydo knyga apie Karinių jūrų pajėgų laivą „Sūduvis“, su kuriuo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija bendradarbiauja nuo pat 1999 m., kuomet šis laivas buvo pakrikštytas. |
Mažosios bendrijos „Mažoji spaustuvė“ išleistoje knygoje „Sūduvis. Istorinis laivas, sujungęs Klaipėdą ir Vilkaviškį“ pristatoma laivo istorija nuo pat tos akimirkos, kuomet jis vokiečių buvo perduotas lietuviams, iki tada, kai paskutinį kartą parplaukė iš jūros ir buvo prišvartuotas Klaipėdos uoste.
Knygos autorius – „Santakos“ laikraščio žurnalistas Andrius Grygelaitis. Leidinyje gausu buvusių įgulos kapitonų bei kitų narių atsiminimų, įdomių ir gal kiek netikėtų pasakojimų apie jūreivio kasdienybę, „Sūduvio“ svarbą, rašytus ir nerašytus papročius bei jausmą, patiriamą stovint ant laivo denio.
Knygoje išskiriama laivo partnerystė su įvairiomis viso Vilkaviškio rajono bendruomenėmis, čia gyvenančiais žmonėmis, krašto vadovais. Nemaža leidinio dalis yra skirta jūreivių bendradarbiavimui su Alvito šv. Kazimiero namų gyventojais. Čia besiglaudžiantys vaikai daugybę metų sulaukdavo išskirtinio „Sūduvio“ įgulos dėmesio.
Priešmininis laivas „Sūduvis“ savotiškai davė pradžią būsimai mūsų šalies laivyno integracijai į NATO. Du dešimtmečius laivas buvo tarsi kelrodė žvaigždė kitiems šalies priešmininiams laivams: aktyviai dalyvavo įvairiose išminavimo operacijose – rasdavo ir sėkmingai jūros dugne sunaikindavo minas. „Sūduvyje“ tarnybą atliko ne viena dešimtis jūreivių, kurie vėliau darbus pratęsė kituose kariniuose laivuose.
Šiandien lietuviai sulaukia tikrai nemažai NATO partnerių padėkų už pasiektą profesionalumo lygį, tačiau vargu ar taip būtų, jei Lietuva nebūtų turėjusi „Sūduvio“.
Ne mažiau nei šalies istorijai „Sūduvis“ svarbus ir Vilkaviškiui. Būtent mūsų miestas 1999 m. buvo pasirinktas pagrindiniu laivo partneriu. Audringą tų metų gruodį į vėjuotą Klaipėdą vyko ir laivo krikštatėvio pareigas prisiėmė tuometinis rajono meras Jonas Mačys. Vėliau su jūreiviais užsimezgusią gražią draugystę pratęsė kiti rajono vadovai: Algirdas Bagušinskas, Algimantas Antanas Greimas bei Algirdas Neiberka. Ilgametę nuoširdžią draugystę visuomet palaikė ir Karinių jūrų pajėgų admirolas, kuris nuolat vilkaviškiečius kviesdavo apsilankyti šventiniuose renginiuose Klaipėdoje. Daugeliui rajono gyventojų glosto širdį faktas, kad „Sūduvio“ laivą puošia Vilkaviškio herbas.
Įprastai Lietuvoje tarnybą baigę laivai yra utilizuojami, tačiau tik ne „Sūduvis“. Jo indėlis į šalies jūreivystės istoriją yra per didelis, kad būtų galima lengva ranka išmontuoti laivą ir viską užmiršti. Būtent dėl to „Sūduvis“ jau netrukus taps laivu muziejumi ir savo istoriją lankytojams pasakos prišvartuotas Klaipėdoje, Danės upėje.
„Santakos“ inf.
Publikuota: 2022-05-13 10:31:09
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|