„Santaka“ / Šalies kaimynė Moldova baiminasi, kad Rusija puls ir ją

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2022-05-23 17:23

Dalinkitės:  


Apgriuvęs Kišiniovo viešbutis „National“ – įtemptos padėties simbolis: vieną naktį kažkas jo sienas nudažė geltona ir mėlyna spalvomis, o kitą naktį dalį mėlynos spalvos kažkas užtepliojo juodais dažais.

Autoriaus nuotr.


Šalies kaimynė Moldova baiminasi, kad Rusija puls ir ją


(Tęsinys. Spausdinta „Santakoje“, Nr. 20–22, 24–32, 34–39)

Nuogąstavimai, kad gegužės 9-ąją Maskva pradės galingą Odesos puolimą, nepasitvirtino, tačiau mieste to visgi labai bijoma.



Pavojus iš visų pusių

Bijoma todėl, kad miestą yra lengva apsupti ir jo gyventojams nebūtų galimybės pasprukti. Iš vienos pusės Odesą skalauja jūra, o sausumoje pavojus kyla tiek iš dešinės, tiek iš kairės.

Dešinėje pusėje, už 100 km, ties Mikolajevo miestu, priartėjusi fronto linija. Kairėje – Moldovos teritorijoje susikūrusi vadinamoji Padniestrės Moldovos respublika (PMR), kuri neturi sienos su Rusija, tačiau pasiskelbusi įeinanti į Rusijos sudėtį. Jei PMR armija, kuriai vadovauja Maskvos kariškiai, nuspręstų įsijungti į karą, Odesa taptų visiškai apsupta ir patektų į mūšių katilą.

Nusprendžiau nuvykti pasižvalgyti po PMR, nors nebuvau įsitikinęs, ar būsiu įleistas. Juolab kad pastarąsias kelias savaites ten vyko keistos provokacijos, dėl kurių Maskva įtarinėjo Moldovą, o ši – Maskvą.

Vykdamas iki Moldovos sienos įsitikinau, kokia trapi yra Odesos situacija. Paaiškėjo, jog norint patekti į Moldovą reikia kirsti Dniestro upę, o tiltas yra tik vienas.

Susprogdinus tiltą prie Palancų pasienio perėjimo punkto odesiečiai į Moldovą galėtų persikelti nebent valtimis – upė yra srauni, kelių šimtų metrų pločio. Kitas tiltas yra už 100 km, tačiau juo į Moldovą patekti galima tik pervažiavus Maskvai pavaldžios PMR teritoriją.





Iš istorijos

Į Moldovos sostinę tą dieną nuvykome vėlai vakare, mat mane vežęs vyriškis mašinoje turėjo svarbesnę keleivę – pabėgėlę iš Odesos. Ją reikėjo skubiai nugabenti į Rumunijos Jašio mieste esantį aerouostą, kad galėtų išskristi į Vokietiją pas susirgusią dukrelę. Savo mamą bei tris vaikus prieš du mėnesius moteris išgabeno į Vokietiją, o pati grįžo vadovauti humanitarinės pagalbos centrui.

Kirtus Moldovos ir Rumunijos sieną laukė didelis nustebimas, mat stendai pakelėse skelbė, kad iš Moldovos atvykome į Moldovą. Paaiškėjo, jog tiek šis Rumunijos regionas, tiek dabartinės Moldovos Respublikos teritorija prieš šešis šimtus metų buvo vieninga Moldovos karalystė. Ši karalystė prie Juodosios jūros ribojosi su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėmis. Moldovos karalystės sostinė buvo Jaši miestas, kuris dabar yra vadinamas kultūrine Rumunijos sostine. Jaši turi sąsajų ir su Lietuva – 1646 m. čionykštėje cerkvėje susituokė Lietuvos didysis etmonas Janušas Radvila ir Moldovijos kunigaikštytė Marija Lupu. Jie apsigyveno Kėdainiuose.

Rumunija XlX a. susikūrė Moldovos karalystei susijungus su Valakija ir Transilvanija. 1812 m. rytinę Moldovos karalystės dalį užėmusi Rusija tą teritoriją pavadino Besarabija ir jos sostine paskelbė Kišiniovo miestą, nors istorinė Moldovos sostinė buvo Jaši miestas. 1920 m. Kišiniovas vėl tapo Rumunijos dalimi, tačiau 1940 m. Maskva dar kartą atplėšė rytinę Moldovą, kurią pavadino Moldovos Respublika ir liepė rašyti kirilica.





Rusifikacijos pasekmės

„Moldavų kalba yra visiškas Maskvos išmislas – įvedę rusiškus rašmenis norėjo dirbtinai mus atskirti nuo rumunų kalbos ir Rumunijos“, – paaiškino 54 metų Sergiu Durleshteanas. Šis Kišiniovo verslininkas gerai išmano Rumunijos istoriją, nes ją studijavo.

Jis papasakojo, jog nuo Rumunijos 1940 m. atplėšusi dalį Moldovos Maskva ištrėmė į Sibiro gulagus per 100 tūkst. žmonių. Ištrėmusi inteligentiją, į visus vadovaujamus postus ministerijose bei įmonėse Maskva siuntė funkcionierius iš Rusijos. Rusifikacija čia buvo žymiai agresyvesnė nei Lietuvoje, todėl miestuose ėmė dominuoti rusų kalba. Bijodami represijų S. Durleshteano tėvai savo vaikus irgi leido į rusišką mokyklą, tačiau 1991 m. šaliai atgavus nepriklausomybę verslininkas ne tik ėmė mokytis protėvių kalbos, bet ir priėmė Rumunijos pilietybę.

Kadangi Moldovoje yra leidžiama dviguba pilietybė, daugybė gyventojų, be Moldovos paso, turi ir Rumunijos, nes ši šalis yra ES narė ir su tokiu pasu lengviau keliauti po pasaulį.

„Rumunišką pasą daug kas išsiėmė dėl baimės, kad Moldovą vėl gali okupuoti Rusija, o su tokiu pasu būtų galima pabėgti į Vakarus“, – paaiškino S. Durleshteanas. Verslininkas prisipažino, jog vasario 24 d. Maskvai užpuolus Ukrainą svarbiausius daiktus jis susidėjo į lagaminą, kad agresoriams įsiveržus į šalį galėtų tą pačią dieną pabėgti į Rumuniją. S. Durleshteano teigimu, tokiam pabėgimui yra pasiruošę nemažai Kišiniovo gyventojų. Baimę esą labiausiai kelia tai, jog Moldovos teritorijoje yra įsikūrusi Maskvai pavaldi PMR, kurioje dabar vyksta keistos provokacijos.



Kišiniove užkalbinta pensininkė, buvusi universiteto dėstytoja, matematikė Liuda Cibuk patvirtino, kad jeigu įsiveržtų Maskva, vietos žmonės planuoja bėgti į Rumuniją, o iš ten – į kitas šalis. Du moters sūnūs visiems šeimos nariams išėmė Rumunijos pasus, taip apsidrausdami nuo galimos okupantų savivalės.

Neoficialiais duomenimis, iš šalyje gyvenančių 2,6 mln. Moldovos gyventojų rumuniškus pasus jau yra išsiėmę pusė milijono žmonių, dar apie 40 tūkst. asmenų jų laukia. Rumunija pasus išduoda tiems, kurie turi įrodymų, jog tėvai ar seneliai gyveno į Rumunijos teritoriją įėjusioje Moldovoje.



Baimė atvirai kalbėti

Atvykus į Kišiniovą apima keistas įspūdis. Pagal oficialią statistiką, Moldova yra pati neturtingiausia Europos šalis, kurios trečdalis gyventojų darbo ieškoti yra išvykę į užsienį. Tačiau vaikščiodamas po sostinės centrą skurdo ženklų nepastebėjau: aplink zujo vien naujos ar apynaujės mašinos, keliai ir šaligatviai tvarkingi, namai išpuoselėti. Pabendravus su gyventojais visgi paaiškėjo, jog sostinės centro vaizdas yra apgaulingas – provincijoje su darbu labai striuka.

Istorijos muziejaus apsaugininkas, vardu Dorinas, papasakojo, kad iš jo gimtojo kaimo, esančio 50 km nuo sostinės, net 62 proc. žmonių yra išvykę dirbti į užsienį. Jis teigė tiksliai žinantis tuos skaičius, nes yra kaimo seniūno pavaduotojas.

Kišiniovas nustebino ir tuo, kad jo gyventojai noriai bendrauja, tačiau atsisako fotografuotis ir pasakyti savo pavardę. Teisinasi, jog čia gyvena nemažai rusų ir ukrainiečių, todėl savo nuomonę geriau nutylėti. Klausiant apie politiką taip pat niekas nenorėjo atvirauti, tvirtino, jog valdžios keičiasi labai dažnai, todėl pažiūrų geriau neviešinti.

Verslininko S. Durleshteano dukra Julia vadovauja vyno eksporto firmai, o kartu su tėvu buvo įkūrusi pagalbos Ukrainos pabėgėliams centrą, bet tuo girtis ji irgi nenorėjo.

Šeima pabėgėlius apgyvendino ne tik savo name, bet ir dviejose turimose sporto salėse. Nors verslininkai apnakvydino bei pamaitino net dešimtadalį iš 400 tūkstančių į Moldovą atvykusių ukrainiečių, to nereklamuoja. Mat dalis merginos užsienio partnerių bei bičiulių tokią jos veiklą gyrė ir net rėmė, tačiau buvo ir tokių, kurie nustojo bendrauti.

Durleshteanų šeimai tuo teko užsiimti visiškai neplanuotai, kai tėvas nusprendė pagelbėti keliems skvošo bičiuliams iš Ukrainos.

S. Durleshteanas Moldovoje yra laikomas skvošo pradininku, kuris tą sporto šaką prieš 20 m. išpopuliarino ir Ukrainoje bei Baltarusijoje. Prasidėjus karui vyriškis pasisiūlė padėti keliems seniems skvošo bičiuliams, o kartu su jais paramos prašytis ėmė tūkstančiai. „Negaila nei įdėto laiko, nei išeikvotų lėšų. Gaila kenčiančių pabėgėlių ukrainiečių, kurie vos išgirdę greitosios pagalbos mašinos sireną puola slėptis po lovomis ir stalais“, – tvirtino Julia Durleshtean.





Eldoradas BUTRIMAS

Specialiai iš karo Ukrainoje, Odesa–Jaši–Kišiniovas



(Bus daugiau)





Galerija: Moldova




Publikuota: 2022-05-23 17:23:59

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Policijos komisariate – jaunų pareigūnų desantas
* Moskvičius pats „pasiprašė“ prie jūros
* Knygos pristatymas: per gyvenimą ir eilėraščio meną...
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kuris vasaros mėnuo atostogauti Jums geriausias?
Birželis.
Liepa.
Rugpjūtis.
Nematau skirtumo.
Vasarą neatostogauju.



Kalbos patarimai

Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai