|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda kalėdines sidabrines eglutes Pūstapėdžiuose. Tel. 0 698 41 635.Galioja iki: 2024-12-09 13:08:10
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Sportas
|
|
|
Forumo metu su sporto entuziastais bendravo krepšinio pasaulio atstovai (iš kairės) Mindaugas Balčiūnas, Gintautas Žibūda, Vydas Gedvilas, Kęstutis Kemzūra, Kęstutis Skučas bei diskusiją moderavęs Dalius Matvejevas.
Andrius GRYGELAITIS
Šiemet mūsų šalies krepšinis mini šimto metų jubiliejų. Būtent 1922 m. Lietuvoje buvo sužaistos pirmosios oficialios rungtynės. Ta proga kaimyninėje Marijampolėje surengta šios sporto šakos entuziastams skirta šventė.
Tarp pirmųjų sportininkų – ir vilkaviškiečiai
Iš pradžių Suvalkijos krepšinio mylėtojai rinkosi į Marijampolės kultūros centro fojė, kurioje akys raibo nuo daugybės mūsų šalies vyrų ir moterų komandų laimėtų trofėjų. Be abejo, daugiausiai dėmesio teko 1997 m. Lietuvos moterų ir 2003 m. šalies vyrų rinktinių iškovotoms Europos čempionų taurėms. Daugybė aistruolių skubėjo jas apžiūrėti, įsiamžinti greta.
Vėliau visi susirinkusieji buvo pakviesti į krepšinio forumą, kurį organizavo Suvalkijos krepšinio entuziastas Deividas Jurkša. Renginyje su aistruoliais bendravo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vydas Gedvilas, generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas, treneris Kęstutis Kemzūra ir kt. Daugelis tikėjosi išvysti ir legendinį strategą Vladą Garastą, kuris taip pat buvo pažadėjęs atvykti į Marijampolę, tačiau dėl pašlijusios sveikatos to padaryti negalėjo.
Bene žinomiausias mūsų regiono krepšinio specialistas Gintautas Žibūda visus supažindino su Marijampolės krepšinio istorija, skaičiuojančia 99-uosius metus. 1923 m. Suvalkijos sostinėje buvo įregistruota pirmoji moterų komanda, kuri debiutines rungtynes sužaidė 1924 m. birželį Šiauliuose.
„Iš pradžių rungtynių rezultatai labiau priminė futbolo rezultatus: 1:0, 0:0, 2:1... Marijampolėje pirmosios krepšinio rungtynės buvo žaidžiamos lauko aikštelėje šalia dabartinės Rygiškių Jono gimnazijos. Užfiksuota, kad 1925 m. čia vyko lengvosios atletikos ir krepšinio kovos, kurias stebėjo per 2 tūkstančius žiūrovų. Dalyvavo sportininkai iš Marijampolės bei Vilkaviškio“, – pasakojo G. Žibūda.
Diplomatinis skandalas
Vienas iš didžiausių mūsų šalies krepšinio pasiekimų – 1937 m. vyrų rinktinės Latvijoje iškovota Europos čempionų taurė. Tuo metu ekipos gretose žaidė ir marijampolietis Stanislovas Šačkus. Įdomu tai, kad į Latviją lietuviai vyko iki tol neiškovoję nė vienos pergalės tarptautinėse varžybose.
Istorinius faktus tyrinėjantis krepšinio entuziastas G. Žibūda pasakojo, kad tąkart pagalius į ratus mūsiškiams bandė kaišioti ir teisėjai.
„Lemiamoms rungtynėms tarp Latvijos ir Lietuvos teisėjavo šveicarų bei šeimininkų latvių arbitrai. Jau pasibaigus dvikovos laikui ir mūsų komandai pirmaujant vienu tašku, lietuviams buvo skirtos trys techninės pražangos. Taip latviai gavo teisę mesti tris baudos metimus. Laimei, tąkart nė vienas iš jų tikslo nepasiekė, tad nugalėtojams skirta Latvijos prezidento lėkštė atiteko mūsų sportininkams. Įdomu tai, kad švęsdami pergalę šį trofėjų lietuviai netyčia paliko salėje ir tik grįžę namo apsižiūrėjo, kad jo neturi. Vienas delegacijos atstovas vyko atgal atsiimti prizo, bet latviai jau nenorėjo jo atiduoti. Buvo kilęs net diplomatinis skandalas“, – pasakojo Gintautas Žibūda.
Nepavydėtinos sąlygos
Bene didžiausia mūsų šalies moterų krepšinio rinktinės pergalė – 1997 m. Vengrijoje laimėtas Europos čempionatas. Tąkart už rinktinės vairo stovėjo dabartinis LKF vadovas Vydas Gedvilas. Jis prisiminė, kad pagrindines rinktinės žaidėjas į vieną klubą surinko dar 1993 m., todėl minėtam čempionatui turėjo pakankamai laiko pasiruošti.
„Tuo metu moterų krepšinis niekam nerūpėjo. Į varžybas keliaudavome autobusais, ieškodavome pigiausių nakvynių vietų, maitindavomės tikrai ne pačiu geriausiu maistu, o po treniruočių tikriausiai niekada neturėjome galimybės nusiprausti po karštu dušu. Mumis niekas netikėjo. Geriausias to įrodymas – tuometinio Kūno kultūros ir sporto departamento vadovo Rimo Kurtinaičio pažadas skirti milijoną litų, jei laimėsime Europos čempionatą. Aišku, kai iškovojome čempionų titulą, visi pažadai buvo užmiršti“, – prisiminė V. Gedvilas.
Jis pasakojo, jog tais metais net aprangas rinktinė gavo tik varžybų išvakarėse. Nepaisant nepavydėtinų sąlygų, komandoje vyravo nuostabi atmosfera, o tai, pasak trenerio, ir buvo pagrindinis raktas į sėkmę. Jis prisiminė, kad nedaug trūko, jog viskas būtų susiklostę kitaip.
„Po vienų Prancūzijoje laimėtų varžybų pamačiau savo treniruojamas merginas rūkančias. Tą akimirką norėjau jas garsiai iškeikti, net buvau pasiryžęs atsistatydinti. Visgi susivaldžiau. Kitą dieną turėjome labai rimtą pokalbį. Daugiau niekada nieko panašaus nebuvo nutikę“, – senus laikus prisiminė dabartinis LKF prezidentas.
Jis papasakojo ir apie skaudžiausią karjeros pralaimėjimą, kurį patyrė 1999 m. Lenkijoje vykusiame Europos čempionate. Tuomet favoritėmis laikytos lietuvės atkrintamosiose varžybose nusileido Slovakijos krepšininkėms ir neteko galimybės patekti į Sidnėjaus olimpines žaidynes. Strategas pasakojo, kad po tų rungtynių krepšininkės verkė iki ryto.
Motyvaciniai filmai
Vienas iš didžiausių mūsų krepšininkų laimėjimų – 2010 m. vyrų rinktinės iškovoti pasaulio čempionato bronzos medaliai. Tuomet už nacionalinės komandos vairo stovėjęs Kęstutis Kemzūra pasakojo, kad prieš ketvirtfinalio dvikovą su Argentinos sportininkais jis norėjo savo vadovaujamiems žaidėjams suteikti papildomos motyvacijos.
„Žinojome, kad reikės žaisti intensyviai bei agresyviai. Su trenerių štabu nusprendėme krepšininkams parodyti filmo „300 spartiečių“ ištrauką, kurioje būtų daug kraujo ir agresijos vaizdų. Bijojome reakcijos, bet po peržiūros įsivyravo mirtina tyla. Tą kartą sužaidėme geriausias čempionato rungtynes“, – prisiminė K. Kemzūra.
Jis teigė motyvacinius filmus sportininkams demonstravęs vos du sykius karjeroje. Kitą kartą to prireikė 2011 m. Europos čempionate po lietuvių ketvirtfinalyje patirto skaudaus pralaimėjimo Makedonijos krepšininkams.
„Ši nesėkmė užkirto galimybę kovoti dėl medalių. Buvo labai skaudu, vyrai iki paryčių negalėjo užmigti, tačiau nuleisti rankų neturėjome teisės. Kitą dieną mūsų laukė svarbios rungtynės su slovėnais, kuriose sprendėsi patekimo į olimpines žaidynes likimas. Privalėjome jas laimėti. Atsistatyti buvo sunku ne tiek fiziškai, kiek psichologiškai. Nusprendėme žaidėjams parodyti australo Niko Vujičičiaus, gimusio be rankų ir kojų, istoriją. Filme vyras pasakojo, kaip buvo sunku išmokti nukritus atsistoti, tačiau jis galiausiai tai padarė. Tąkart žaidėjams pasiųsta žinutė buvo labai aiški. Mes laimėjome svarbias rungtynes“, – pasakojo K. Kemzūra.
Forume dalyvavę svečiai teigė, kad mūsų krepšinio ateitis – šviesi. Jie vylėsi, kad šiais metais Lietuvos vyrų rinktinei Europos čempionate pavyks pasipuošti medaliais, o moterų komanda artimiausiu metu taip pat grįš į elitą.
Šiemet mūsų šalies krepšinis mini šimto metų jubiliejų. Būtent 1922 m. Lietuvoje buvo sužaistos pirmosios oficialios rungtynės. Ta proga kaimyninėje Marijampolėje surengta šios sporto šakos entuziastams skirta šventė. |
Iš pradžių Suvalkijos krepšinio mylėtojai rinkosi į Marijampolės kultūros centro fojė, kurioje akys raibo nuo daugybės mūsų šalies vyrų ir moterų komandų laimėtų trofėjų. Be abejo, daugiausiai dėmesio teko 1997 m. Lietuvos moterų ir 2003 m. šalies vyrų rinktinių iškovotoms Europos čempionų taurėms. Daugybė aistruolių skubėjo jas apžiūrėti, įsiamžinti greta.
Vėliau visi susirinkusieji buvo pakviesti į krepšinio forumą, kurį organizavo Suvalkijos krepšinio entuziastas Deividas Jurkša. Renginyje su aistruoliais bendravo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vydas Gedvilas, generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas, treneris Kęstutis Kemzūra ir kt. Daugelis tikėjosi išvysti ir legendinį strategą Vladą Garastą, kuris taip pat buvo pažadėjęs atvykti į Marijampolę, tačiau dėl pašlijusios sveikatos to padaryti negalėjo.
Bene žinomiausias mūsų regiono krepšinio specialistas Gintautas Žibūda visus supažindino su Marijampolės krepšinio istorija, skaičiuojančia 99-uosius metus. 1923 m. Suvalkijos sostinėje buvo įregistruota pirmoji moterų komanda, kuri debiutines rungtynes sužaidė 1924 m. birželį Šiauliuose.
„Iš pradžių rungtynių rezultatai labiau priminė futbolo rezultatus: 1:0, 0:0, 2:1... Marijampolėje pirmosios krepšinio rungtynės buvo žaidžiamos lauko aikštelėje šalia dabartinės Rygiškių Jono gimnazijos. Užfiksuota, kad 1925 m. čia vyko lengvosios atletikos ir krepšinio kovos, kurias stebėjo per 2 tūkstančius žiūrovų. Dalyvavo sportininkai iš Marijampolės bei Vilkaviškio“, – pasakojo G. Žibūda.
Vienas iš didžiausių mūsų šalies krepšinio pasiekimų – 1937 m. vyrų rinktinės Latvijoje iškovota Europos čempionų taurė. Tuo metu ekipos gretose žaidė ir marijampolietis Stanislovas Šačkus. Įdomu tai, kad į Latviją lietuviai vyko iki tol neiškovoję nė vienos pergalės tarptautinėse varžybose.
Istorinius faktus tyrinėjantis krepšinio entuziastas G. Žibūda pasakojo, kad tąkart pagalius į ratus mūsiškiams bandė kaišioti ir teisėjai.
„Lemiamoms rungtynėms tarp Latvijos ir Lietuvos teisėjavo šveicarų bei šeimininkų latvių arbitrai. Jau pasibaigus dvikovos laikui ir mūsų komandai pirmaujant vienu tašku, lietuviams buvo skirtos trys techninės pražangos. Taip latviai gavo teisę mesti tris baudos metimus. Laimei, tąkart nė vienas iš jų tikslo nepasiekė, tad nugalėtojams skirta Latvijos prezidento lėkštė atiteko mūsų sportininkams. Įdomu tai, kad švęsdami pergalę šį trofėjų lietuviai netyčia paliko salėje ir tik grįžę namo apsižiūrėjo, kad jo neturi. Vienas delegacijos atstovas vyko atgal atsiimti prizo, bet latviai jau nenorėjo jo atiduoti. Buvo kilęs net diplomatinis skandalas“, – pasakojo Gintautas Žibūda.
Bene didžiausia mūsų šalies moterų krepšinio rinktinės pergalė – 1997 m. Vengrijoje laimėtas Europos čempionatas. Tąkart už rinktinės vairo stovėjo dabartinis LKF vadovas Vydas Gedvilas. Jis prisiminė, kad pagrindines rinktinės žaidėjas į vieną klubą surinko dar 1993 m., todėl minėtam čempionatui turėjo pakankamai laiko pasiruošti.
„Tuo metu moterų krepšinis niekam nerūpėjo. Į varžybas keliaudavome autobusais, ieškodavome pigiausių nakvynių vietų, maitindavomės tikrai ne pačiu geriausiu maistu, o po treniruočių tikriausiai niekada neturėjome galimybės nusiprausti po karštu dušu. Mumis niekas netikėjo. Geriausias to įrodymas – tuometinio Kūno kultūros ir sporto departamento vadovo Rimo Kurtinaičio pažadas skirti milijoną litų, jei laimėsime Europos čempionatą. Aišku, kai iškovojome čempionų titulą, visi pažadai buvo užmiršti“, – prisiminė V. Gedvilas.
Jis pasakojo, jog tais metais net aprangas rinktinė gavo tik varžybų išvakarėse. Nepaisant nepavydėtinų sąlygų, komandoje vyravo nuostabi atmosfera, o tai, pasak trenerio, ir buvo pagrindinis raktas į sėkmę. Jis prisiminė, kad nedaug trūko, jog viskas būtų susiklostę kitaip.
„Po vienų Prancūzijoje laimėtų varžybų pamačiau savo treniruojamas merginas rūkančias. Tą akimirką norėjau jas garsiai iškeikti, net buvau pasiryžęs atsistatydinti. Visgi susivaldžiau. Kitą dieną turėjome labai rimtą pokalbį. Daugiau niekada nieko panašaus nebuvo nutikę“, – senus laikus prisiminė dabartinis LKF prezidentas.
Jis papasakojo ir apie skaudžiausią karjeros pralaimėjimą, kurį patyrė 1999 m. Lenkijoje vykusiame Europos čempionate. Tuomet favoritėmis laikytos lietuvės atkrintamosiose varžybose nusileido Slovakijos krepšininkėms ir neteko galimybės patekti į Sidnėjaus olimpines žaidynes. Strategas pasakojo, kad po tų rungtynių krepšininkės verkė iki ryto.
Vienas iš didžiausių mūsų krepšininkų laimėjimų – 2010 m. vyrų rinktinės iškovoti pasaulio čempionato bronzos medaliai. Tuomet už nacionalinės komandos vairo stovėjęs Kęstutis Kemzūra pasakojo, kad prieš ketvirtfinalio dvikovą su Argentinos sportininkais jis norėjo savo vadovaujamiems žaidėjams suteikti papildomos motyvacijos.
„Žinojome, kad reikės žaisti intensyviai bei agresyviai. Su trenerių štabu nusprendėme krepšininkams parodyti filmo „300 spartiečių“ ištrauką, kurioje būtų daug kraujo ir agresijos vaizdų. Bijojome reakcijos, bet po peržiūros įsivyravo mirtina tyla. Tą kartą sužaidėme geriausias čempionato rungtynes“, – prisiminė K. Kemzūra.
Jis teigė motyvacinius filmus sportininkams demonstravęs vos du sykius karjeroje. Kitą kartą to prireikė 2011 m. Europos čempionate po lietuvių ketvirtfinalyje patirto skaudaus pralaimėjimo Makedonijos krepšininkams.
„Ši nesėkmė užkirto galimybę kovoti dėl medalių. Buvo labai skaudu, vyrai iki paryčių negalėjo užmigti, tačiau nuleisti rankų neturėjome teisės. Kitą dieną mūsų laukė svarbios rungtynės su slovėnais, kuriose sprendėsi patekimo į olimpines žaidynes likimas. Privalėjome jas laimėti. Atsistatyti buvo sunku ne tiek fiziškai, kiek psichologiškai. Nusprendėme žaidėjams parodyti australo Niko Vujičičiaus, gimusio be rankų ir kojų, istoriją. Filme vyras pasakojo, kaip buvo sunku išmokti nukritus atsistoti, tačiau jis galiausiai tai padarė. Tąkart žaidėjams pasiųsta žinutė buvo labai aiški. Mes laimėjome svarbias rungtynes“, – pasakojo K. Kemzūra.
Forume dalyvavę svečiai teigė, kad mūsų krepšinio ateitis – šviesi. Jie vylėsi, kad šiais metais Lietuvos vyrų rinktinei Europos čempionate pavyks pasipuošti medaliais, o moterų komanda artimiausiu metu taip pat grįš į elitą.
Galerija: Lietuvos krepšiniui 100 metų
Publikuota: 2022-05-26 08:20:50
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kompensacijos bus mokamos tik įrodžius patirtus nuostolius * Folkloro ansamblis savo kelionę tęsia trisdešimt penkerius metus
* Rudas vanduo: kada bus išspręsta problema?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kokios žodžių išrišti, išrišimas vartojimo klaidos?
Veiksmažodis išrišti nevartojamas reikšme išspręsti: Visiems rūpi, kaip šį klausimą išriš (taisoma išspręs ) viršininkas.
Daiktavardis išrišimas nevartojamas reikšme išsprendimas: Gyventojams aktualus problemos išrišimas (taisoma išsprendimas ).
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kokios žodžių išrišti, išrišimas vartojimo klaidos?Veiksmažodis išrišti nevartojamas reikšme išspręsti: Visiems rūpi, kaip šį klausimą išriš (taisoma išspręs ) viršininkas.
Daiktavardis išrišimas nevartojamas reikšme išsprendimas: Gyventojams aktualus problemos išrišimas (taisoma išsprendimas ).
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|