|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Nerijus Paškauskas Vištyčio regioninio parko direkcijai vadovauja jau 18 metų.
Antano BENIULIO nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Aplinkos ministerijai įgyvendinus regioninių parkų valdymo pertvarką, Vištyčio regioninio parko direkcijos, kaip administracinio vieneto, nebeliks.
Lietuvoje vykdoma regioninių parkų pertvarka artėja prie pabaigos. Variantų, kaip reorganizuoti saugomų teritorijų valdymo struktūrą, svarstytas ir siūlytas ne vienas. Galiausiai numatyta, kad nuo liepos 1 d. 29 regioninių parkų, valstybinių gamtinių ir biosferos rezervatų direkcijos bus sujungtos į keturias įstaigas pagal etnografinius regionus: Aukštaitijos, Dzūkijos-Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijas. Keturi nacionaliniai parkai išliks, kaip ir iki šiol.
Mūsų pasididžiavimas, Vištyčio regioninis parkas, bus priskirtas Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai, kaip ir Aukštadvario, Dieveniškių, Metelių, Nemuno kilpų, Neries, Panemunių, Veisiejų ir Žuvinto biosferos rezervato direkcijos.
Teigiama, jog tokia pertvarka vykdoma dėl vadinamojo žaliojo kurso. Taip norima pagerinti saugomų teritorijų apsaugą, mažinti biudžetinių įstaigų skaičių, optimizuoti jų veiklą, racionaliau naudoti išteklius.
Vis dėlto naujasis projektas sukėlė daug nežinios ir nerimo. Abejonių dėl būsimos saugomų teritorijų sistemos išsakė tiek Seimo opozicija, tiek savivaldybių administracijos, tiek ir pačių kol kas egzistuojančių regioninių parkų darbuotojai. Apie tai kalbėjomės su Vištyčio regioninio parko direktoriumi Nerijumi PAŠKAUSKU.
– Būsimos permainos sukėlė nemažai rūpesčio regioninių parkų administracijoms?
– Pirmiausiai esame dėkingi rajono Savivaldybės administracijai už tai, kad jie labai aktyviai sureagavo į vykstančią pertvarką ir kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl galimų grėsmių, kaip, beje, ir kitų savivaldybių atstovai. Daug prie šio klausimo taip pat dirbo Lietuvos valstybinių parkų ir rezervatų asociacija, kuriai mes priklausome. Jos nariai apgailestavo, kad informacijos prieš pradedant įgyvendinti reformą buvo per mažai, nevyko diskusijos, nesitarta su pačiomis reorganizuojamų regioninių parkų direkcijomis. Šios kaip tik siūlė, kad, jei jau daroma reforma, reikėtų stiprinti esančias įstaigas, o ne jas ardyti.
Tačiau diskusijoms buvo palikta labai mažai laiko, o dalyvių, kurie priėmė visus sprendimus, – per mažai.
– Jau ne pirmi metai politikai mėgsta pabrėžti regionų svarbą ir deklaruoja periferijai augantį dėmesį. Ar tokia didelio masto pertvarka neprieštarauja šiems siekiams?
– Visame pasaulyje saugomos teritorijos yra ta sritis, kur padarytas didelis įdirbis, ir žmonės pradeda atsigręžti į gamtą bei ją vertinti.
Pastaraisiais metais regioninių parkų direkcijoms buvo didinamos darbų apimtys, priskiriamos naujos teritorijos. Pavyzdžiui, prieš keletą metų Vištyčio regioninio parko priežiūrai buvo priskirtas Kalvarijos poligonas, kuris dvigubai didesnis už paties Vištyčio regioninio parko plotą. Be to, šiose teritorijose gyvena žmonės, kurie į direkcijos specialistus kreipiasi įvairiais klausimais, – ir juos spręsti reikia laiko.
Naujų funkcijų parkų direkcijoms pridėjo ir Aplinkos apsaugos departamento reorganizacija.
Taigi didėja mūsų prižiūrimos teritorijos, auga žmonių susidomėjimas saugomomis teritorijomis, infrastruktūra plečiama, tad natūralu, jog reikia ir stipresnio kolektyvo, didesnių lėšų veiklai vystyti.
Bet jei jau nenorima mūsų stiprinti, tada regioniniai parkai siūlė savo variantą: kurti vieną juridinį asmenį, stiprų centrą, t. y. tarnybą su skyriais (buvusiomis direkcijomis), kur mes dalyvautume regionų veiklose. Tam pritarta nebuvo.
Siūlytas ir kitas reorganizavimo variantas: palikti pagal apskritis 10 regioninių centrų, kurie apjungtų po 3–4 dabartines direkcijas. Tai būtų švelnesnis variantas, geresnis regioniniu požiūriu, ir lankytojams būtų mažiau painiavos. Bet šis variantas irgi atmestas.
– Aukštaitija, Žemaitija ir Mažoji Lietuva išskirtos į atskiras teritorijas. Mes pakliūvame į vienintelę direkciją, jungiančią du etnografinius regionus. Tai bus didžiausia administraciniu požiūriu direkcija? Buvome vieno vaiko šeima, dabar reikės suktis su devyniais vaikais ir prižiūrėti, kad visiems užtektų.
– Taip. Priklausysime Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai, kuri iš viso apjungs net 9 parkų direkcijas.
Aplinkos ministerija deklaravo pertvarką vykdanti etnografiniu principu, bet mūsų regioną kažkodėl sujungė su Dzūkija. Vilkaviškio rajono savivaldybės meras taip pat kėlė šį klausimą – juk Suvalkija visais laikais buvo svarbus etnografinis regionas. Iš čia kilę daug žymių žmonių, padaryta daug istoriškai svarbių sprendimų. Net ir pati valstybingumo idėja atėjo iš Suvalkijos. Mano supratimu, reikėjo palikti Suvalkijos regioną atskirai ir galvoti, kad bus nacionalinis parkas, kuris yra numatytas valstybės bendrajame plane ir kurio idėją kažkuriai valdžiai, tikėkimės, pavyks įgyvendinti. Bet pasirinktas kitas kelias.
– Kas naujoje valdymo schemoje kelia daugiausiai nerimo?
– Vietoje dviejų valdymo pakopų atsiras trijų pakopų sistema. Anksčiau direkcija buvo tiesiogiai pavaldi Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (VSTT), dabar atsiranda tarpinė grandis, nauja regioninio parko direkcija, kurios buveinė bus Žuvinto biosferos rezervate.
Jei pritrūkdavo lėšų, pavyzdžiui, nuniokotiems įrenginiams atnaujinti ar kitiems nenumatytiems reikalams, kreipdavomės tiesiai į VSTT. Dabar kreipsimės į centrą Dzūkijoje, o jie, jei patys neturės, viską įvertinę kreipsis į VSTT. Didėja biurokratinė našta, ilgėja sprendimo priėmimo laikas.
Kitas dalykas – dalyvaudami įvairiose programose gaudavome iš Savivaldybės administracijos lėšų teritorijų tvarkymui, vaikų edukacinėms programoms. Dabar kyla klausimas: kai bus apjungta tiek teritorijų, kaip bus sprendžiami kai kurie su finansavimu susiję reikalai? Ar galės Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija skirti lėšų Alytaus rajone esančiam asignavimų valdytojui? O kokiu būdu rajono Savivaldybė mums suteiks pagalbą užimtumo tarnybos žmonėmis? Daug panašių klausimų dar neišspręsta, nes valdymo sistema – nauja, o įstatyminė bazė – ta pati.
Lėšų gaudavome ir dalyvaudami tarptautiniuose projektuose kaip pasienio teritorija. Nežinau, ar dabar galėsime inicijuoti projektus su Lenkija, kai centras bus taip toli nuo sienos. Patirtis parodys. Nesinorėtų, kad nutiktų kaip su urėdijomis: net pats prezidentas pripažino, kad jų stambinimas buvo perteklinis.
– Kas nutiks su dabartiniais direkcijos darbuotojais? Ar jie nepraras darbo?
– Visiems reorganizuojamų įstaigų darbuotojams buvo įteikti atleidimo lapeliai. Tačiau akcentuojama, kad tie, kurie pageidaus dirbti toliau, liks savo darbo vietose.
Tačiau atsiras pokyčių valdymo struktūroje. Prie centro kuriami ekologijos, kraštotvarkos, bendrųjų reikalų skyriai. O direkcijos taps vietiniais skyriais-grupėmis ir daugiausiai rūpinsis tik teritorijos priežiūra, tvarkymu, informacijos sklaida ir lankytojų centro veikla. Vietiniam skyriui-grupei vadovaus patarėjas, turintis keletą pavaldžių žmonių. Kiti darbuotojai – ekologijos, kraštotvarkos – bus pavaldūs centrui. Esminis skirtumas tas, kad direkcija, liaudiškai kalbant, turi antspaudą ir piniginę, o nuo liepos pradžios mūsų visos lėšos bus valdomos ir darbai skirstomi Žuvinte. Tad gali būti taip, kad, pavyzdžiui, Vištyčio ekologui teks vykti padėti kolegai į Dieveniškes.
– Ar tokiu atveju nesusilpnės komandinis darbas? Parko direkcija buvo kaip vienas kumštis, kolektyvas viskuo rūpinosi bendrai, pasitardami ir padėdami vieni kitiems?
– Teisinga įžvalga. Šį klausimą kėlė tiek asociacijos, tiek savivaldybių atstovai. Anksčiau visus klausimus spręsdavome vietoje ir greitai. Nerimaujama, kad dabar, išskaidžius žmones, silpnės komandinis darbas, mažės iniciatyvumas.
Juokaudamas sakau, kad buvome vieno vaiko šeima, dabar reikės suktis su devyniais vaikais ir prižiūrėti, kad visiems visko užtektų.
Be abejo, prie naujovių turėsime priprasti, bet tikėtina, kad iš pradžių nesklandumų greičiausiai neišvengsime. Ruošiamės pereinamajam laikotarpiui, kaupiame turimas lėšas, kad kol naujasis ratas įsivažiuos, nenutrūktų darbai, galėtume tvarkyti teritorijas. Juk reikės ir degalų žoliapjovėms, ir detalių gendančiai įrangai. O mūsų lankytojai dabar pripratę, kad viskas būtų sutvarkyta.
– Ar Vištyčio regioninio parko direkcijoje dirbantys žmonės žada likti dirbti naujoje struktūroje?
– Mūsų kolektyvas lieka. Kitose direkcijose yra išeinančių darbuotojų, vadovų. Galbūt žmonės baiminasi nežinomybės, neapibrėžtumo.
Bet dabar diskusijų laikas dėl pertvarkos scenarijų jau pasibaigęs. Sprendimas dėl pertvarkos priimtas ir pati pertvarka jau pereina į galutinę stadiją. Dirbsime naujoje struktūroje. Tik laikas parodys, kiek efektyvi vykdoma pertvarka bus gyventojams, lankytojams ir kaip tai stiprins regionus. O mes palinkėsime, kad šią pertvarką kuo mažiau pajustų mūsų lankytojai, čia gyvenantys žmonės, kad Vištyčio regioninis parkas liktų ir toliau mėgstamas bei iš naujo atrandamas turistų.
Aplinkos ministerijai įgyvendinus regioninių parkų valdymo pertvarką, Vištyčio regioninio parko direkcijos, kaip administracinio vieneto, nebeliks. |
Lietuvoje vykdoma regioninių parkų pertvarka artėja prie pabaigos. Variantų, kaip reorganizuoti saugomų teritorijų valdymo struktūrą, svarstytas ir siūlytas ne vienas. Galiausiai numatyta, kad nuo liepos 1 d. 29 regioninių parkų, valstybinių gamtinių ir biosferos rezervatų direkcijos bus sujungtos į keturias įstaigas pagal etnografinius regionus: Aukštaitijos, Dzūkijos-Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijas. Keturi nacionaliniai parkai išliks, kaip ir iki šiol.
Mūsų pasididžiavimas, Vištyčio regioninis parkas, bus priskirtas Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai, kaip ir Aukštadvario, Dieveniškių, Metelių, Nemuno kilpų, Neries, Panemunių, Veisiejų ir Žuvinto biosferos rezervato direkcijos.
Teigiama, jog tokia pertvarka vykdoma dėl vadinamojo žaliojo kurso. Taip norima pagerinti saugomų teritorijų apsaugą, mažinti biudžetinių įstaigų skaičių, optimizuoti jų veiklą, racionaliau naudoti išteklius.
Vis dėlto naujasis projektas sukėlė daug nežinios ir nerimo. Abejonių dėl būsimos saugomų teritorijų sistemos išsakė tiek Seimo opozicija, tiek savivaldybių administracijos, tiek ir pačių kol kas egzistuojančių regioninių parkų darbuotojai. Apie tai kalbėjomės su Vištyčio regioninio parko direktoriumi Nerijumi PAŠKAUSKU.
– Būsimos permainos sukėlė nemažai rūpesčio regioninių parkų administracijoms?
– Pirmiausiai esame dėkingi rajono Savivaldybės administracijai už tai, kad jie labai aktyviai sureagavo į vykstančią pertvarką ir kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl galimų grėsmių, kaip, beje, ir kitų savivaldybių atstovai. Daug prie šio klausimo taip pat dirbo Lietuvos valstybinių parkų ir rezervatų asociacija, kuriai mes priklausome. Jos nariai apgailestavo, kad informacijos prieš pradedant įgyvendinti reformą buvo per mažai, nevyko diskusijos, nesitarta su pačiomis reorganizuojamų regioninių parkų direkcijomis. Šios kaip tik siūlė, kad, jei jau daroma reforma, reikėtų stiprinti esančias įstaigas, o ne jas ardyti.
Tačiau diskusijoms buvo palikta labai mažai laiko, o dalyvių, kurie priėmė visus sprendimus, – per mažai.
– Jau ne pirmi metai politikai mėgsta pabrėžti regionų svarbą ir deklaruoja periferijai augantį dėmesį. Ar tokia didelio masto pertvarka neprieštarauja šiems siekiams?
– Visame pasaulyje saugomos teritorijos yra ta sritis, kur padarytas didelis įdirbis, ir žmonės pradeda atsigręžti į gamtą bei ją vertinti.
Pastaraisiais metais regioninių parkų direkcijoms buvo didinamos darbų apimtys, priskiriamos naujos teritorijos. Pavyzdžiui, prieš keletą metų Vištyčio regioninio parko priežiūrai buvo priskirtas Kalvarijos poligonas, kuris dvigubai didesnis už paties Vištyčio regioninio parko plotą. Be to, šiose teritorijose gyvena žmonės, kurie į direkcijos specialistus kreipiasi įvairiais klausimais, – ir juos spręsti reikia laiko.
Naujų funkcijų parkų direkcijoms pridėjo ir Aplinkos apsaugos departamento reorganizacija.
Taigi didėja mūsų prižiūrimos teritorijos, auga žmonių susidomėjimas saugomomis teritorijomis, infrastruktūra plečiama, tad natūralu, jog reikia ir stipresnio kolektyvo, didesnių lėšų veiklai vystyti.
Bet jei jau nenorima mūsų stiprinti, tada regioniniai parkai siūlė savo variantą: kurti vieną juridinį asmenį, stiprų centrą, t. y. tarnybą su skyriais (buvusiomis direkcijomis), kur mes dalyvautume regionų veiklose. Tam pritarta nebuvo.
Siūlytas ir kitas reorganizavimo variantas: palikti pagal apskritis 10 regioninių centrų, kurie apjungtų po 3–4 dabartines direkcijas. Tai būtų švelnesnis variantas, geresnis regioniniu požiūriu, ir lankytojams būtų mažiau painiavos. Bet šis variantas irgi atmestas.
– Aukštaitija, Žemaitija ir Mažoji Lietuva išskirtos į atskiras teritorijas. Mes pakliūvame į vienintelę direkciją, jungiančią du etnografinius regionus. Tai bus didžiausia administraciniu požiūriu direkcija?
Buvome vieno vaiko šeima, dabar reikės suktis su devyniais vaikais ir prižiūrėti, kad visiems užtektų.
– Taip. Priklausysime Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai, kuri iš viso apjungs net 9 parkų direkcijas.
Aplinkos ministerija deklaravo pertvarką vykdanti etnografiniu principu, bet mūsų regioną kažkodėl sujungė su Dzūkija. Vilkaviškio rajono savivaldybės meras taip pat kėlė šį klausimą – juk Suvalkija visais laikais buvo svarbus etnografinis regionas. Iš čia kilę daug žymių žmonių, padaryta daug istoriškai svarbių sprendimų. Net ir pati valstybingumo idėja atėjo iš Suvalkijos. Mano supratimu, reikėjo palikti Suvalkijos regioną atskirai ir galvoti, kad bus nacionalinis parkas, kuris yra numatytas valstybės bendrajame plane ir kurio idėją kažkuriai valdžiai, tikėkimės, pavyks įgyvendinti. Bet pasirinktas kitas kelias.
– Kas naujoje valdymo schemoje kelia daugiausiai nerimo?
– Vietoje dviejų valdymo pakopų atsiras trijų pakopų sistema. Anksčiau direkcija buvo tiesiogiai pavaldi Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (VSTT), dabar atsiranda tarpinė grandis, nauja regioninio parko direkcija, kurios buveinė bus Žuvinto biosferos rezervate.
Jei pritrūkdavo lėšų, pavyzdžiui, nuniokotiems įrenginiams atnaujinti ar kitiems nenumatytiems reikalams, kreipdavomės tiesiai į VSTT. Dabar kreipsimės į centrą Dzūkijoje, o jie, jei patys neturės, viską įvertinę kreipsis į VSTT. Didėja biurokratinė našta, ilgėja sprendimo priėmimo laikas.
Kitas dalykas – dalyvaudami įvairiose programose gaudavome iš Savivaldybės administracijos lėšų teritorijų tvarkymui, vaikų edukacinėms programoms. Dabar kyla klausimas: kai bus apjungta tiek teritorijų, kaip bus sprendžiami kai kurie su finansavimu susiję reikalai? Ar galės Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija skirti lėšų Alytaus rajone esančiam asignavimų valdytojui? O kokiu būdu rajono Savivaldybė mums suteiks pagalbą užimtumo tarnybos žmonėmis? Daug panašių klausimų dar neišspręsta, nes valdymo sistema – nauja, o įstatyminė bazė – ta pati.
Lėšų gaudavome ir dalyvaudami tarptautiniuose projektuose kaip pasienio teritorija. Nežinau, ar dabar galėsime inicijuoti projektus su Lenkija, kai centras bus taip toli nuo sienos. Patirtis parodys. Nesinorėtų, kad nutiktų kaip su urėdijomis: net pats prezidentas pripažino, kad jų stambinimas buvo perteklinis.
– Kas nutiks su dabartiniais direkcijos darbuotojais? Ar jie nepraras darbo?
– Visiems reorganizuojamų įstaigų darbuotojams buvo įteikti atleidimo lapeliai. Tačiau akcentuojama, kad tie, kurie pageidaus dirbti toliau, liks savo darbo vietose.
Tačiau atsiras pokyčių valdymo struktūroje. Prie centro kuriami ekologijos, kraštotvarkos, bendrųjų reikalų skyriai. O direkcijos taps vietiniais skyriais-grupėmis ir daugiausiai rūpinsis tik teritorijos priežiūra, tvarkymu, informacijos sklaida ir lankytojų centro veikla. Vietiniam skyriui-grupei vadovaus patarėjas, turintis keletą pavaldžių žmonių. Kiti darbuotojai – ekologijos, kraštotvarkos – bus pavaldūs centrui. Esminis skirtumas tas, kad direkcija, liaudiškai kalbant, turi antspaudą ir piniginę, o nuo liepos pradžios mūsų visos lėšos bus valdomos ir darbai skirstomi Žuvinte. Tad gali būti taip, kad, pavyzdžiui, Vištyčio ekologui teks vykti padėti kolegai į Dieveniškes.
– Ar tokiu atveju nesusilpnės komandinis darbas? Parko direkcija buvo kaip vienas kumštis, kolektyvas viskuo rūpinosi bendrai, pasitardami ir padėdami vieni kitiems?
– Teisinga įžvalga. Šį klausimą kėlė tiek asociacijos, tiek savivaldybių atstovai. Anksčiau visus klausimus spręsdavome vietoje ir greitai. Nerimaujama, kad dabar, išskaidžius žmones, silpnės komandinis darbas, mažės iniciatyvumas.
Juokaudamas sakau, kad buvome vieno vaiko šeima, dabar reikės suktis su devyniais vaikais ir prižiūrėti, kad visiems visko užtektų.
Be abejo, prie naujovių turėsime priprasti, bet tikėtina, kad iš pradžių nesklandumų greičiausiai neišvengsime. Ruošiamės pereinamajam laikotarpiui, kaupiame turimas lėšas, kad kol naujasis ratas įsivažiuos, nenutrūktų darbai, galėtume tvarkyti teritorijas. Juk reikės ir degalų žoliapjovėms, ir detalių gendančiai įrangai. O mūsų lankytojai dabar pripratę, kad viskas būtų sutvarkyta.
– Ar Vištyčio regioninio parko direkcijoje dirbantys žmonės žada likti dirbti naujoje struktūroje?
– Mūsų kolektyvas lieka. Kitose direkcijose yra išeinančių darbuotojų, vadovų. Galbūt žmonės baiminasi nežinomybės, neapibrėžtumo.
Bet dabar diskusijų laikas dėl pertvarkos scenarijų jau pasibaigęs. Sprendimas dėl pertvarkos priimtas ir pati pertvarka jau pereina į galutinę stadiją. Dirbsime naujoje struktūroje. Tik laikas parodys, kiek efektyvi vykdoma pertvarka bus gyventojams, lankytojams ir kaip tai stiprins regionus. O mes palinkėsime, kad šią pertvarką kuo mažiau pajustų mūsų lankytojai, čia gyvenantys žmonės, kad Vištyčio regioninis parkas liktų ir toliau mėgstamas bei iš naujo atrandamas turistų.
Galerija: Vištyčio regioninis parkas
Publikuota: 2022-05-30 08:18:20
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|