|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2022-06-02 16:09
|
|
|
Tautodailininko Vido Cikanos (centre iš kairės) „LKB Kronikos“ 50-mečiui sukurtą kompoziciją pašventino kardinolas Sigitas Tamkevičius (centre iš dešinės).
Autorės nuotr.
Birutė NENĖNIENĖ
Minėjimą Kybartuose galima vadinti kulminaciniu visoje renginių grandinėje, vingiuojančioje per Lietuvą, Seimui 2022-uosius paskelbus „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“, šiemet mininčios savo 50-metį, metais.
Dėkojo Dievui
Į „LKB Kronikos“ jubiliejinius renginius Kybartuose susirinko daug jos leidėjų, platintojų su prisiminimų ir išgyvenimų pilnomis širdimis. Mat net 62 iš 81 pogrindinio leidinio „LKB Kronika“ numerių, kurių pirmasis pasirodė 1972 m. kovo 19 d., buvo išleisti Kybartų klebonijos pusrūsyje. Iškilmėse dalyvavo rajono meras Algirdas Neiberka, Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės patarėja kultūros klausimais dr. Gabrielė Žaidytė, Vyriausybės kanceliarijos patarėja Diana Varnaitė, kiti svečiai bei gausus būrys kybartiečių.
Renginys šeštadienio rytą prasidėjo šv. Mišių auka Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčioje. Eucharistijos šventimui vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, padėkos maldą Viešpačiui už laimėtą tikėjimo ir laisvės kovą celebravo kardinolas Sigitas Tamkevičius, Kybartų parapijos klebonas kun. Jonas Cikana, altarista kun. Vaclovas Stakėnas, iš Kybartų kilęs Šlienavos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos klebonas kun. Antanas Mickevičius, Vilkaviškio dekanato dekanas kun. Virginijus Gražulevičius.
Kardinolas S. Tamkevičius, „LKB Kronikos“ steigėjas ir ilgametis vyriausiasis redaktorius, dėkojo Dievui už galimybę Kybartų bažnyčioje, kurioje pirmąjį pamokslą kaip klebonas sakė prieš 47-erius metus, vėl pasidalyti viena kita mintimi. Jis dėkojo Viešpačiui už „Kronikos“ idėją, už Apvaizdos globą, už visus žmones, kurie talkino ir visapusiškai rėmė. S. Tamkevičius pripažino, kad Kybartų parapija jo, kaip dvasiškio, širdyje iki šiol užima labai daug vietos.
Įamžino kompozicija
Po šv. Mišių dar gausiau nei bažnyčion žmonės rinkosi prie meninės kompozicijos, skirtos „LKB Kronikos“ 50-mečiui atminti. Paminklą pašventino kardinolas S. Tamkevičius, klebonas J. Cikana, kurio iniciatyva atsirado ši kompozicija, dėkojo visiems prisidėjusiems.
Kompozicijos autorius, žinomas Sūduvos krašto tautodailininkas Vidas Cikana pasidalijo mintimis, ką jam reiškė prisiliesti prie tokio reikšmingo reiškinio, kaip „LKB Kronika“, įamžinimo. Menininkas apgailestavo, kad tokiai svarbiai iškilmei savo kūrinio neišbaigė iki galo ir paatviravo, kad yra sumanęs kompoziciją plėtoti ir ateityje. Savo kūrinį sąlyginai pavadinęs „Dievo pamokymais“ autorius atskleidė, jog specialiai jį lipdė iš balto marmuro grūdelių, kad kompozicijos baltumas spindėtų Dievo žodžio šviesą ir „LKB Kronikoje“ skelbtą laisvą tiesos žodį.
Priminė istoriją
Kybartų kultūros centre vykusioje konferencijoje kardinolas S. Tamkevičius skaitė pranešimą apie „LKB Kronikos“ ištakas, kad reikėjo pogrindinio leidinio, kuris žmones informuotų, palaikytų krikščionišką sąmoningumą, drąsą. „Mums buvo labai svarbu, kad kaip nors „Kronika“ pasiektų Vakarus, prasiskverbtų pro geležinę uždangą“, – prisiminė S. Tamkevičius. Jis pasakojo, koks didelis džiaugsmas apėmė, kai gegužės mėnesį Amerikos balsas paskelbė, kad Vakaruose gautas pirmas „LKB Kronikos“ numeris. Tada tikėjosi, kad apie tikinčiųjų situaciją Lietuvoje sužinojus laisvam pasauliui sovietinė valdžia bus atsargesnė ir duos daugiau laisvės.
Visgi po „LKB Kronikos“ pasirodymo KGB iškėlė baudžiamąją bylą „šmeižikiškam leidiniui ir prasidėjo kratos bei suėmimai. S. Tamkevičius pasidžiaugė leisti „LKB Kroniką“ susibūrusiais ištikimais ir patikimais žmonėmis, seserimis vienuolėmis bei pagalbininkais ne tik Lietuvoje, bet ir Maskvoje bei Vakaruose.
Diplomatė, buvusi Lietuvos ambasadorė Danijoje ir Islandijos Respublikai Gintė Bernadeta Damušytė-Damušis kalbėjo apie „LKB Kronikos“ vaidmenį užsienyje.
G. B. Damušytė-Damušis pasakojo, kaip Lietuvių katalikų religinės šalpos organizacijos vadovo kunigo Kazimiero Pugevičiaus iniciatyva įsteigtas informacijos centras įvairiais keliais ir būdais leidinį pristatydavo tarptautinei auditorijai. „LKB Kronika“ telkė išeivius, jos žinios tiesiog tapo orientyru Lietuvos laisvės bylai garsinti.
Istorikas dr. Arūnas Streikus pasidalijo įžvalgomis apie „LKB Kronikos“ reikšmę prieš 50 metų ir dabar. Jo požiūriu, vienas iš šio leidinio laimėjimų ir išsikeltų uždavinių buvo pramušti tylos ir izoliacijos sieną, tad jo leidybos sėkmė į XX amžiaus istoriją įsirašė, kaip Lietuvos ar lietuvių pergalė informaciniame kare.
Laisvės premijos laureatė sesuo Bernadeta Mališkaitė, viena iš pagrindinių „LKB Kronikos“ bendradarbių, dalijosi prisiminimais apie Kybartų parapijos tikinčiųjų laikyseną ir kaip kardinaliai ši pasikeitė po 1983 m. gegužės 6 d., kai buvo suimtas tuometinis klebonas S. Tamkevičius. Gyvais pavyzdžiais, publikuotais tų metų „LKB Kronikos“ numeriuose, ji priminė Kybartuose išgyventą pilietišką neginkluotą pasipriešinimą.
Pagerbti medaliais
Seimui šiuos metus paskelbus „LKB Kronikos“ metais, kardinolo S. Tamkevičiaus iniciatyva, parėmus fondui „Bažnyčios kronika“ ir Krašto apsaugos ministerijai, buvo išleistas proginis „LKB Kronikos“ medalis. Šiuos pagarbaus atminimo ženklus kardinolas įteikė grupei kybartiečių. Už tuos, kurie jau iškeliavę pas Viešpatį, apdovanojimus atsiėmė vaikai.
Baigiantis renginiui dalyviai buvo pakviesti pažiūrėti Kybartų kultūros centro kolektyvo (pagrindiniai generatoriai Žydrūnė Gudiškienė ir Mindaugas Bučinskas) sukurto filmuko „Kronika“, kurį galima pamatyti ir „YouTube“ kanalu.
Kultūros centre buvo eksponuojama paroda, kurioje buvo galima apžiūrėti originalius „LKB Kronikos“ numerius, mašinėlę, kuria spausdintas leidinys, kalintų žmonių laiškus. O Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčioje iki birželio 15 d. veiks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojų bei Seimo kanceliarijos parengta kilnojamųjų ekspozicijų „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ bei „Tikėjimas ir Laisvė: Laisvės premijos laureatai“ paroda.
Renginys baigėsi bažnyčioje surengtu Kybartų kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestro „Kybartai“ (vad. Donatas Ziegoraitis) koncertu.
Minėjimą Kybartuose galima vadinti kulminaciniu visoje renginių grandinėje, vingiuojančioje per Lietuvą, Seimui 2022-uosius paskelbus „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“, šiemet mininčios savo 50-metį, metais. |
Į „LKB Kronikos“ jubiliejinius renginius Kybartuose susirinko daug jos leidėjų, platintojų su prisiminimų ir išgyvenimų pilnomis širdimis. Mat net 62 iš 81 pogrindinio leidinio „LKB Kronika“ numerių, kurių pirmasis pasirodė 1972 m. kovo 19 d., buvo išleisti Kybartų klebonijos pusrūsyje. Iškilmėse dalyvavo rajono meras Algirdas Neiberka, Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės patarėja kultūros klausimais dr. Gabrielė Žaidytė, Vyriausybės kanceliarijos patarėja Diana Varnaitė, kiti svečiai bei gausus būrys kybartiečių.
Renginys šeštadienio rytą prasidėjo šv. Mišių auka Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčioje. Eucharistijos šventimui vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, padėkos maldą Viešpačiui už laimėtą tikėjimo ir laisvės kovą celebravo kardinolas Sigitas Tamkevičius, Kybartų parapijos klebonas kun. Jonas Cikana, altarista kun. Vaclovas Stakėnas, iš Kybartų kilęs Šlienavos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos klebonas kun. Antanas Mickevičius, Vilkaviškio dekanato dekanas kun. Virginijus Gražulevičius.
Kardinolas S. Tamkevičius, „LKB Kronikos“ steigėjas ir ilgametis vyriausiasis redaktorius, dėkojo Dievui už galimybę Kybartų bažnyčioje, kurioje pirmąjį pamokslą kaip klebonas sakė prieš 47-erius metus, vėl pasidalyti viena kita mintimi. Jis dėkojo Viešpačiui už „Kronikos“ idėją, už Apvaizdos globą, už visus žmones, kurie talkino ir visapusiškai rėmė. S. Tamkevičius pripažino, kad Kybartų parapija jo, kaip dvasiškio, širdyje iki šiol užima labai daug vietos.
Po šv. Mišių dar gausiau nei bažnyčion žmonės rinkosi prie meninės kompozicijos, skirtos „LKB Kronikos“ 50-mečiui atminti. Paminklą pašventino kardinolas S. Tamkevičius, klebonas J. Cikana, kurio iniciatyva atsirado ši kompozicija, dėkojo visiems prisidėjusiems.
Kompozicijos autorius, žinomas Sūduvos krašto tautodailininkas Vidas Cikana pasidalijo mintimis, ką jam reiškė prisiliesti prie tokio reikšmingo reiškinio, kaip „LKB Kronika“, įamžinimo. Menininkas apgailestavo, kad tokiai svarbiai iškilmei savo kūrinio neišbaigė iki galo ir paatviravo, kad yra sumanęs kompoziciją plėtoti ir ateityje. Savo kūrinį sąlyginai pavadinęs „Dievo pamokymais“ autorius atskleidė, jog specialiai jį lipdė iš balto marmuro grūdelių, kad kompozicijos baltumas spindėtų Dievo žodžio šviesą ir „LKB Kronikoje“ skelbtą laisvą tiesos žodį.
Kybartų kultūros centre vykusioje konferencijoje kardinolas S. Tamkevičius skaitė pranešimą apie „LKB Kronikos“ ištakas, kad reikėjo pogrindinio leidinio, kuris žmones informuotų, palaikytų krikščionišką sąmoningumą, drąsą. „Mums buvo labai svarbu, kad kaip nors „Kronika“ pasiektų Vakarus, prasiskverbtų pro geležinę uždangą“, – prisiminė S. Tamkevičius. Jis pasakojo, koks didelis džiaugsmas apėmė, kai gegužės mėnesį Amerikos balsas paskelbė, kad Vakaruose gautas pirmas „LKB Kronikos“ numeris. Tada tikėjosi, kad apie tikinčiųjų situaciją Lietuvoje sužinojus laisvam pasauliui sovietinė valdžia bus atsargesnė ir duos daugiau laisvės.
Visgi po „LKB Kronikos“ pasirodymo KGB iškėlė baudžiamąją bylą „šmeižikiškam leidiniui ir prasidėjo kratos bei suėmimai. S. Tamkevičius pasidžiaugė leisti „LKB Kroniką“ susibūrusiais ištikimais ir patikimais žmonėmis, seserimis vienuolėmis bei pagalbininkais ne tik Lietuvoje, bet ir Maskvoje bei Vakaruose.
Diplomatė, buvusi Lietuvos ambasadorė Danijoje ir Islandijos Respublikai Gintė Bernadeta Damušytė-Damušis kalbėjo apie „LKB Kronikos“ vaidmenį užsienyje.
G. B. Damušytė-Damušis pasakojo, kaip Lietuvių katalikų religinės šalpos organizacijos vadovo kunigo Kazimiero Pugevičiaus iniciatyva įsteigtas informacijos centras įvairiais keliais ir būdais leidinį pristatydavo tarptautinei auditorijai. „LKB Kronika“ telkė išeivius, jos žinios tiesiog tapo orientyru Lietuvos laisvės bylai garsinti.
Istorikas dr. Arūnas Streikus pasidalijo įžvalgomis apie „LKB Kronikos“ reikšmę prieš 50 metų ir dabar. Jo požiūriu, vienas iš šio leidinio laimėjimų ir išsikeltų uždavinių buvo pramušti tylos ir izoliacijos sieną, tad jo leidybos sėkmė į XX amžiaus istoriją įsirašė, kaip Lietuvos ar lietuvių pergalė informaciniame kare.
Laisvės premijos laureatė sesuo Bernadeta Mališkaitė, viena iš pagrindinių „LKB Kronikos“ bendradarbių, dalijosi prisiminimais apie Kybartų parapijos tikinčiųjų laikyseną ir kaip kardinaliai ši pasikeitė po 1983 m. gegužės 6 d., kai buvo suimtas tuometinis klebonas S. Tamkevičius. Gyvais pavyzdžiais, publikuotais tų metų „LKB Kronikos“ numeriuose, ji priminė Kybartuose išgyventą pilietišką neginkluotą pasipriešinimą.
Seimui šiuos metus paskelbus „LKB Kronikos“ metais, kardinolo S. Tamkevičiaus iniciatyva, parėmus fondui „Bažnyčios kronika“ ir Krašto apsaugos ministerijai, buvo išleistas proginis „LKB Kronikos“ medalis. Šiuos pagarbaus atminimo ženklus kardinolas įteikė grupei kybartiečių. Už tuos, kurie jau iškeliavę pas Viešpatį, apdovanojimus atsiėmė vaikai.
Baigiantis renginiui dalyviai buvo pakviesti pažiūrėti Kybartų kultūros centro kolektyvo (pagrindiniai generatoriai Žydrūnė Gudiškienė ir Mindaugas Bučinskas) sukurto filmuko „Kronika“, kurį galima pamatyti ir „YouTube“ kanalu.
Kultūros centre buvo eksponuojama paroda, kurioje buvo galima apžiūrėti originalius „LKB Kronikos“ numerius, mašinėlę, kuria spausdintas leidinys, kalintų žmonių laiškus. O Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčioje iki birželio 15 d. veiks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojų bei Seimo kanceliarijos parengta kilnojamųjų ekspozicijų „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ bei „Tikėjimas ir Laisvė: Laisvės premijos laureatai“ paroda.
Renginys baigėsi bažnyčioje surengtu Kybartų kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestro „Kybartai“ (vad. Donatas Ziegoraitis) koncertu.
Galerija: minėjimas
Publikuota: 2022-06-02 16:09:56
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|