„Santaka“ / Aplinkosaugininkės darbą palengvina gebėjimas bendrauti su žmonėmis / Aplinkosauga

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda ekologiškai užaugintų broilerių skerdieną (4,50 Eur už kg), česnakus (4 Eur už kg). Tel. 8 620 85 869.
Galioja iki: 2022-08-14 08:25:35

Parduoda naujas iš vielos nupintas pintines („gurbus“), kušetę. Tel. 8 670 49 964.
Galioja iki: 2022-08-15 10:19:54

Parduoda lietus ratlankius R15 su naudotomis vasarinėmis padangomis HANKOOK (nuo CITROEN, 195/65, 130 Eur). Tel. 8 685 17 286.
Galioja iki: 2022-08-15 10:20:18



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aplinkosauga

Dalinkitės:  


Aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnė Audronė Pėčelienė nesigaili pasukusi į gamtosaugininkės kelią.

Autorės nuotr.


Aplinkosaugininkės darbą palengvina gebėjimas bendrauti su žmonėmis

Eglė MIČIULIENĖ


Birželio 5 dieną pasaulis mini aplinkosaugos dieną. Vilkaviškietė Audronė PĖČELIENĖ ką tik paminėjo ir kitą datą: lygiai prieš metus, gegužės pabaigoje, ji pradėjo dirbti aplinkos apsaugos vyresniąja specialiste.



Ir uniforma, ir gamta

– Kaip nutiko, kad tapote aplinkosaugininke?

– Gimiau ir augau Drebulinės kaime (Klausučių sen.). Nuo mažų dienų augdama nuolatinėje gamtos apsuptyje svajojau rinktis veterinarės specialybę – gydyti gyvūnus. Bet dešimtoje klasėje nutariau tapti policijos pareigūne, tad baigusi vidurinę mokyklą įstojau į Mykolo Romerio universitetą studijuoti teisę ir policijos veiklą. Baigusi mokslus kurį laiką dirbau Marijampolės policijos komisariate. Bet visada norėjau grįžti į savo kraštą, todėl kai pasitaikė proga – pradėjau dirbti Vilkaviškyje aplinkosaugininke. Tačiau, kaip matote, nuo uniformos toli nepabėgau. Taigi dabar esu ir pareigūnė, ir dirbu gamtos srityje.

O darbas šiek tiek panašus, kaip ir policijoje: turime nagrinėti skundus, reaguoti į pranešimus apie galimai daromus pažeidimus.

– Kaip vertinate naują darbą, kolektyvą? Juk, lyginant su policija, turite vos kelis kolegas?


– Taip, mūsų tikrai daug mažiau. Bet visi draugiški, visi man padėjo, patarė, nes per šiuos metus reikėjo daug išmokti, įsigilinti į naujus dalykus. O darbas įdomus, ir smagu tai, kad niekada nežinai, kokia bus kita diena. Be to, nemažai laiko praleidi gamtoje – tai tikrai labai gerai.



Tiria skundus, tikrina įmones

– Daugelis aplinkosaugininką įsivaizduoja kaip krūmuose sėdintį pareigūną, kuris tik ir tyko pričiupti kokį brakonierių.

– Gyvosios gamtos pareigūnai iš tiesų kartais tyko krūmuose, kad pagautų visokius „bebrautojus“. Mes, aplinkos apsaugos specialistai, dirbantys inspekcijose, taip pat turime teisę bausti brakonierius ir kitus gyvosios gamtos pažeidėjus, bet pagrindinis mūsų darbas yra kiek kitoks. Jis daugiau susijęs su įmonių kontrole, planiniais patikrinimais, skundų nagrinėjimais. Tiriame pranešimus dėl įvairių pažeidimų – oro, aplinkos, dirvožemio taršos, gamtos niokojimo, šiukšlinimo. Kartais dirbi savo planinius darbus ir, žiūrėk, gauni per Bendrąjį pagalbos centrą iškvietimą vykti: pavyzdžiui, kažkur bėga nuotekos, kažkas krosnį kūrena netinkamomis medžiagomis arba pjauna medžius. Opi problema mūsų rajone – nelegalūs automobilių ardytojai. Dėl jų irgi gauname pranešimų.


Dauguma tų pranešimų pasitvirtina, bet tikrai ne visi. Gaila, bet skųsdami kaimyną žmonės kartais tiesiog tokiu būdu už kažką keršija, bando aiškintis santykius.

Dirbame ir prevencinį darbą, kasmet rengiame įvairias aplinkosaugines akcijas.

– Tikriausiai nemažai laiko atima dokumentų tvarkymas?

– Tikrai taip. Jei kažkas nupjovė medį, rašome apžiūros, matavimo aktą, fotografuojame, darome lenteles, apklausiame liudininkus, skaičiuojame žalos dydį, rašome protokolą... Dokumentinio darbo daug ir, deja, jo tik daugėja – kaip ir kitose srityse.



Svarbiausia – susikalbėti

– Tiek policininkams, tiek aplinkosaugininkams tenka ne pati lengviausia misija – bendrauti su pažeidėjais.

– Tikrai tenka. Tikiuosi, mano stiprioji pusė yra ta, kad su visokiais žmonėmis randu bendrą kalbą. Gal todėl labai didelių problemų man dar nepasitaikė, reikalus visuomet išsprendžiame taikiai. Sunkesnis yra „popierinis“ darbas, o bendrauti su žmonėmis man jokių problemų nekyla.

Pareigūnas privalo mokėti valdyti pokalbį – juk pažeidėjų būna įvairių, kartais ir nusiteikusių gana agresyviai. Tuomet turi sugebėti išaiškinti, kad žmonės suprastų, ką jie pažeidė, kodėl tai yra blogai. Būna atvejų, kai žmogus tikrai neskaitęs įstatymų, nežino, pavyzdžiui, mėšlo tvarkymo ar želdinių apsaugos reikalavimų. Jam reikia nusipjauti medį – ir jis pjauna!


– Vilkaviškio rajone iki šiol aplinkosaugininkai buvo išimtinai vyrai – esate pirma moteriškos lyties atstovė, dirbanti šioje srityje. Ar nesunku dirbti? Jūsų kolegos sako, kad kokioje nors paežerėje pričiupti pažeidėjai Jums kur kas mieliau pripažįsta savo kaltę ir protokolus pasirašo nė nesiginčydami.

– Nežinau, kiek čia tiesos (juokiasi). Taip, visi labiau pripratę matyti aplinkosaugininką vyrą. Kai žiemą pasirodome ant ledo dviese su kolege iš Kalvarijos, žvejai tikrai neslepia nuostabos – kaip čia dabar jų patikrinti atėjo dvi moterys! Ir vis dėlto aš susikalbėjimą su pažeidėju labiau siečiau ne su lytimi, o su pareigūno požiūriu į žmogų ir sugebėjimu bendrauti.



Tenka kviestis ir policiją

– Tikriausiai pasitaiko ir agresyviai nusiteikusių pažeidėjų?

– Retai, bet yra buvę. Gerai prisimenu savo pirmąjį iškvietimą. Antrą darbo dieną teko vykti į vieną kaimą: gavome pranešimą apie nelegaliai ardomus automobilius. Vykau su bendradarbiu iš kito rajono, nes karantino metu trūko darbuotojų. O vienas „veikėjas“ pasitaikė toks sunkiai prognozuojamas, agresyvus ir jau beveik šoko prieš mano kolegą su kumščiais. Pradėjome kalbinti tą žmogų ir kažkaip pavyko jį „nugesinti“. Studijų metais mokėmės psichologijos, bendravimo taktikos – kitą kartą reikia pagalvoti, kaip prie tokio žmogaus prieiti, kaip su juo kalbėti, galbūt netgi nusileisti iki jo lygio, kad pasiektum norimą rezultatą.

Pas tą vyriškį buvome nuvykę ir dar kartą. Jis su savo automobiliais buvo išsikraustęs į kitą vietą, bet suradome ir ten. Tačiau tąkart jau teko kviestis policiją – į jos pareigūnus tokie agresyvūs piliečiai reaguoja ramiau nei į mus, aplinkosaugininkus.

Šis atvejis įsiminė ir dėl to, kad automobilių atliekų buvo tikrai įspūdingas kiekis. Blogiausia, kad panašūs pažeidėjai sunkiai įveikiami. Tada surašėme privalomą nurodymą atliekas atiduoti jų tvarkytojams, bet niekas to nepadarė. Tokiais atvejais bandome priversti teismine tvarka, bet jie nė baudų nemoka. Mėginame apeliuoti į sąžinę, sakome, kad skolos liks vaikams. Tačiau jie atkerta, kad vaikai nepriims palikimo – ir ką tu tokiam padarysi?

– Koks įvykis per šiuos metus įsiminė labiausiai?

– Visai neseniai per vieną būdravimą (tai aplinkosaugininkų darbo metodas, kai pareigūnai bet kuriuo paros metu gali būti iškviesti į kažkokį įvykį visoje apskrityje) vakare buvome iškviesti prie Nemuno, kur brakonieriai statė tinklus. Nuvykome, o ten jau suvažiavę policijos, medikų, ugniagesių ekipažai. Pasirodo, kompanija buvo smarkiai išgėrusi ir vienas iš jų nuskendo. Tai buvo tikrai nemalonus atvejis.




Prevencija irgi svarbi

– Dauguma užfiksuotų pažeidėjų aplinkosaugininkų tikriausiai prašo pasigailėti, žada daugiau neprasikalsti. Turbūt ne visada lengva rašyti baudas?

– Jei jauti malonumą bausdamas žmogų, turi ieškoti problemų savyje – galbūt tau pačiam ne viskas gerai (juokiasi). Bet kartais nelieka kitos išeities. Yra oficialus skundas, pilietis akivaizdžiai prasikalto – užteršė aplinką tepalais ar nupjovė saugomą medį. Tokiu atveju jau nebėra kaip įspėti, to ir įstatymas nenumato. Bet, mano nuomone, labai svarbu yra ir prevencija. Kitąkart pasikalbėjimas, paaiškinimas žmogui duoda ne mažiau naudos, jis tikrai daugiau taip nesielgs. Tačiau yra piktybiškų piliečių, kurie ir įspėti, ir nubausti ne vieną kartą vis tiek daro tą patį.

– Kur Jūs, kaip aplinkosaugininkė, matote didžiausias problemas?

– Nieko labai naujo nepasakysiu: tai – oro, vandens, dirvožemio tarša. Būtina visais būdais skatinti atliekų rūšiavimą, besaikį vartojimą. Šiemet pradėjome iniciatyvą bendrauti su pačiais mažiausiais piliečiais. Lankėmės Vilkaviškio lopšelyje-darželyje „Eglutė“, kalbėjome su vaikais apie gamtą. Manau, kad su žmogumi apie tokius svarbius dalykus, kaip švari aplinka, būtina kalbėtis nuo pat mažens. Tik gaila, kad prevencijai dar galime skirti mažai laiko.


– Kaip minite savo profesinę šventę, Birželio 5-ąją?

– Pernai buvo karantininiai metai, tai nieko ir nevyko. O šiemet rengiamas respublikinis sąskrydis. Jis vyks rytoj ant Galvės ežero kranto, Trakų slėnyje. Renginyje dalyvaus visi Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų darbuotojai. Numatyta įdomi programa su sportinėmis varžybomis, mėgausimės nuostabiu Trakų kraštovaizdžiu. Tikimės, bus smagu!



Publikuota: 2022-06-08 08:01:43

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Žemdirbių derlių niokoja lietus, paukščiai ir miško gyvūnai
* Karštyje kankintis paliktas arklys kybartiečiams kėlė ir gailestį, ir pyktį
*Jaunimas džiaugiasi galimybe vasarą užsidirbti ir įgyti patirties
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip elgiatės su pinigais per atostogas?
Išleidžiu tiek, kiek susiplanuoju.
Išlaidauju ir nesuku galvos dėl pinigų.
Stengiuosi išleisti kuo mažiau.
Atostogauju namie, be papildomų išlaidų.
Aš neatostogauju.



Kalbos patarimai

Pastovus ar nuolatinis?
Būdvardis pastovus, -i vartojamas reikšme „nekintamas, vienodas“, pvz.: pastovus būdas, pastovi temperatūra. Jo nereikia painioti su būdvardžiu nuolatinis, -ė „apimantis visą laiką, nepertraukiamas, nepaliaujamas“.
Kai norima apibūdinti ilgą laiką ar nuolat trunkantį dalyką, vartotinas būdvardis nuolatinis, pvz., nuolatinė ekspozicija, nuolatiniai klientai, nuolatiniai skundai.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas