„Santaka“ / Sodų bendrijoje – ir rūpesčiai, ir šventinė nuotaika / Problema

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda ekologiškai užaugintų broilerių skerdieną (4,50 Eur už kg), česnakus (4 Eur už kg). Tel. 8 620 85 869.
Galioja iki: 2022-08-14 08:25:35

Parduoda naujas iš vielos nupintas pintines („gurbus“), kušetę. Tel. 8 670 49 964.
Galioja iki: 2022-08-15 10:19:54

Parduoda lietus ratlankius R15 su naudotomis vasarinėmis padangomis HANKOOK (nuo CITROEN, 195/65, 130 Eur). Tel. 8 685 17 286.
Galioja iki: 2022-08-15 10:20:18



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Problema

Dalinkitės:  


Sodininkė Irena Bacevičienė parodė bendrijos metraštį, kuris rašomas jau keturiasdešimt devynerius metus.

Autorės nuotr.


Sodų bendrijoje – ir rūpesčiai, ir šventinė nuotaika

Simona SIMANAVIČIENĖ


Keturiasdešimt devintus metus skaičiuojanti sodininkų bendrija „Putinas“ kitą pavasarį minės jubiliejų. Darbštūs Kybartų sodininkai turi ne tik kuo pasidžiaugti, bet ir pasiguosti – jų puoselėjamus daržus ne pirmi metai semia vanduo.



Viskas skęsta

Dėl Lietuvą užklupusių liūčių tapo neramu tiek miestų, tiek kaimų gyventojams: apsemti namų rūsiai, dirbami laukai, daržo lysvės. Ne išimtis – ir šalia Eitkūnų bei Darvino gatvių sankryžos, Kybartuose, esančio kolektyvinio sodo plotai. Su vandens stichija sodininkai kovoja jau daugelį metų – jų derlių beveik kasmet bando pražudyti ne tik gausus lietus, bet ir netoliese esantis iš krantų išsiliejantis Lieponos upelis.

Šalia 31 sklypą vienijančios bendrijos esantis šulinys, iš kurio vasarą laistomi daržai ir šiltnamiai, vis pasipildo upelio vandeniu. Šulinys taip pat surenka lietaus vandenį, nes yra įrengta drenažo sistema. Tačiau šiemet lietaus būta tiek daug, kad ir drenažo kanalai, ir sklypuose esantys šulinukai, ir patys daržai paskendo vandenyje.


Kaip pasakojo vienas iš sodo savininkų Vytautas Brovka, Lieponą ir šulinį jungia vamzdis, kuriuo patvinus upeliui atiteka vanduo. Tad lietingu periodu vietoj to, kad vanduo išbėgtų iš sodų, atsitinka priešingai – jo tiek padaugėja, kad užlieja sklypus.

Sodų savininkai spėja, kad vandens lygis upėje pakilo tada, kai Matlaukio kaime buvo įrengta damba. Senesnius laikus menantys savininkai pasakojo, kad dar prieš įkuriant sodų bendriją šiame daugiau nei hektaro ploto sklype telkšojo pelkynai, kuriuose net karosai veisdavosi. Buvo įrengta drenažo sistema, bet nuo gausaus lietaus ir upės vandens ji neapsaugojo.



Kreipsis pagalbos į seniūniją

Daug metų kibirais vandenį sėmę ir taip gelbėję mirkstantį derlių taikūs ir geros nuotaikos nestokojantys daržininkai nieko nekaltino, tačiau sutiko, kad problemą spręsti būtina.

„Turim patys tvarkytis, rinkti pinigus, niekas kitas už mus to nepadarys“, – kalbėjo viena iš sodo savininkių Aristida Balbierienė.

Moteriai antrino ir kiti sodininkai. Jie diskutavo, kad reikėtų atkasti ir apžiūrėti vamzdį, galbūt įrengti sklendę, kurią sodininkai patys galėtų atidaryti ar uždaryti. Taip pat buvo siūlyta visai užaklinti vamzdį, bet tada upės vanduo nebeatitekėtų į šulinį ir per sausrą nebūtų kuo laistyti daržų. Galiausiai „Putino“ sodininkai nutarė kreiptis pagalbos į Kybartų seniūniją – gal ji galės kuo padėti ar patarti, kaip išspręsti įsisenėjusią problemą.




Minėjo sukaktį

Sodai kybartiečiams ypač brangūs. Iš šalia esančių daugiabučių čia jie pabėga atsikvėpti ir pabūti gamtoje. Visi sklypai prižiūrėti: daržuose jau stiebiasi daržovės, soduose auginami vaismedžiai, uogos, gėlės. „Senųjų savininkų belikę tik trys, viena jų esu aš, kiti – jau išėję amžinybėn“, – atsiduso Irena Bacevičienė.

Moteris pasakojo, kad anais laikais kolektyvinio sodo bendruomenė buvo labai vieninga. Visi draugėn susirinkdavo švęsti šventes, gimtadienius, taip pat organizuodavo gražiausio gėlyno varžytuves ar rengdavo parodas, derliaus šventes. Būta ir konkurencijos, nes rūpėjo sodo kaimyną derliaus gausa nustebinti.

Skirtingai nei kituose kolektyviniuose soduose, gyvenamųjų namų „Putino“ bendrijoje nėra. Tai lėmė išskirtinis sklypų išplanavimas.

„Gal mes vieninteliai Lietuvoje turime tokį sodą, kai kiekvieno sklypo plotis yra šeši metrai, o ilgis – šimtas metrų“, – apie sodų išskirtinumą pasakojo V. Brovka.

Pasirodo, niekas nenorėjo turėti sodo, kuris ribotųsi su kapinėmis, todėl buvo nuspręsta visiems padalyti vienodai – kiekvienas sklypas ribojasi tiek su keliu, tiek su Kybartų kapinių tvora. Kolektyvinio sodo įkūrimo iniciatorius buvo Juozas Butkevičius, o pirmuoju bendrijos pirmininku išrinktas Algirdas Brovka.


Beje, A. Brovka dar ir dabar lanko, puoselėja savo sodą, o pačių sodininkų yra labai gerbiamas. Senjorui šiais metais suėjo devyniasdešimt metų. Ta proga sodininkai suruošė buvusiam pirmininkui dovaną ir linkėjo ilgų gyvenimo metų bei ąžuolo stiprybės.



Rašo metraštį

Sodų bendrijai „Putino“ pavadinimas duotas dėl sodo pakraštyje augusio putinų krūmo. I. Bacevičienė pasakojo, kad augalas gausiai apsipildavo raudonomis uogomis, kurios gydė nuo šimto ligų ir daugeliui buvo sveikatos šaltinis.

Sodų bendrija, nors ir buvo įteisinta, vėliau prarado savo statusą.

Bendrijos istoriją mena ne tik išsaugoti įkūrimo dokumentai ar pirmųjų sodininkų atsiminimai, bet ir bendrijos metraštis, kurį kūrė Romutė Mikalauskienė. Storame žurnale sudėtos įsimintiniausios akimirkos iš bendrijos gyvenimo.

Moteris negailėjo metraštį papuošti pačios pieštomis iliustracijomis bei nuotraukomis. Knygoje pažymėtos sodų bendrijos įkūrėjų pavardės, taip pat dailiai išrašytas 31 savininko sąrašas.

Romutei mirus metraštį jos vyras Gintautas perleido I. Bacevičienei.

„Kas dieną soduose pluša labai darbštūs žmonės, tėvai ir savo vaikus moko sklypeliais rūpintis. Aš pati labai mėgstu rankas į žemę sukišti, tada net širdis atsigauna“, – kalbėjo Irena.



Galerija: Sodai




Publikuota: 2022-06-13 09:43:10

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Žemdirbių derlių niokoja lietus, paukščiai ir miško gyvūnai
* Karštyje kankintis paliktas arklys kybartiečiams kėlė ir gailestį, ir pyktį
*Jaunimas džiaugiasi galimybe vasarą užsidirbti ir įgyti patirties
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip elgiatės su pinigais per atostogas?
Išleidžiu tiek, kiek susiplanuoju.
Išlaidauju ir nesuku galvos dėl pinigų.
Stengiuosi išleisti kuo mažiau.
Atostogauju namie, be papildomų išlaidų.
Aš neatostogauju.



Kalbos patarimai

Pastovus ar nuolatinis?
Būdvardis pastovus, -i vartojamas reikšme „nekintamas, vienodas“, pvz.: pastovus būdas, pastovi temperatūra. Jo nereikia painioti su būdvardžiu nuolatinis, -ė „apimantis visą laiką, nepertraukiamas, nepaliaujamas“.
Kai norima apibūdinti ilgą laiką ar nuolat trunkantį dalyką, vartotinas būdvardis nuolatinis, pvz., nuolatinė ekspozicija, nuolatiniai klientai, nuolatiniai skundai.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas