„Santaka“ / Paukščiai ir medžiai saugomi, bet – ne visur vienodai / Aktualu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktorių MTZ-82L (1985 m., su lenkišku keturvagiu plūgu). Tel.: (8 342) 47 638, 8 680 76 998.
Galioja iki: 2022-08-22 11:26:27



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aktualu

Dalinkitės:  


Lidija Černiauskienė (centre) su sūnumi Aliumi ir kaimyne Vaiva Vekerotiene perskambino visas įstaigas, kur tik tikėjosi rasti pagalbą, kad apsaugotų jei ne medžius, tai bent jau perinčius paukščius.

Autorės nuotr.


Paukščiai ir medžiai saugomi, bet – ne visur vienodai

Eglė MIČIULIENĖ


Pavasarį ir vasaros pradžioje svarbiausia perinčių paukščių apsaugos priemonė – užtikrinti, kad jie galėtų netrikdomi rūpintis savo vaikais. Todėl įstatymai numato tuo metu duoti sparnuočiams ramybę. Bet – ne visur.



Skambino, kur tik galėjo

Žaliosios kaime (Klausučių sen.), Miško gatvėje, gyvenanti Lidija Černiauskienė į redakciją kreipėsi jau perskambinusi, anot jos, dvylika kitų telefono numerių.

Aplinkos ministeriją, girininkiją, urėdiją, aplinkosaugininkus, rajono Savivaldybę, įvairius skyrius ir poskyrius moteris ėmė judinti pamačiusi, kad į Žaliosios mišką suvažiavo darbininkai. Ką jie tame miške veiks, aiškiai bylojo pamiškėje pastatyta lentelė. O joje parašyta, kad Valstybinės miškų urėdijos Kazlų Rūdos regioninio padalinio Vilkaviškio girininkija iškirs beveik 5 ha medyno. Medžiai brandūs, dėl to mišką numatyta iškirsti plynai. Vis dėlto iškirstoje vietoje žadama atsodinti lygiavertį medyną. Kirtimai vykdomi remiantis Aplinkos ministerijos patvirtintu miškotvarkos projektu, leidimas darbams išduotas birželio 2 d.


Mokytoja dirbanti L. Černiauskienė pasakojo užaugusi su Žaliosios mišku, tad matyti pjaunamus medžius jai – didžiulė moralinė žala. Kai tik pastebėdavo kertant mišką, gyventojai tuoj skambindavo įvairioms institucijoms, vaikai net prezidentui Valdui Adamkui rašydavo laiškus. Tačiau dabar iš Žaliosios miško likęs tik lukštas – didelė jo dalis išpjauta, belikę brūzgynai.

Tad žmonės mėgina išsaugoti bent likučius, prie Miško gatvės žaliuojantį pakraštį.

„Dar suprastume, kad šalintų tiktai senus, supuvusius medžius, darytų sanitarinį valymą, o dabar – plynai viską iškirs. Medžiai brandą pasiekia skirtingu metu, tad kodėl reikia iškirsti dar palyginti jaunus beržus, ąžuolus ir kitus želdinius?“ – svarstė pedagogės sūnus Alius Černiauskas.

L. Černiauskienė prisiminė atvejį Šimonių girioje: ten prieš medžių kirtimą sukilusi bendruomenė prašė priimti sprendimą, kad prie gyvenamųjų teritorijų medžiai nebūtų plynai kertami. „Gal pavyks tokį įstatymą įteisinti?“ – vilties turėjo gyventoja.



Mato retų paukščių


Žmonės ypač suglumę dėl sparnuočių: o kaipgi bus su lizdais, jaunikliais?

„Pagal įstatymą nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. dėl perinčių paukščių medžių kirsti negalima. Kalbėjau su darbų vadovu, bet man pasakė, kad yra didelės miško kvotos ir reikia skubėti. Suprantu, jiems mediena rūpi, bet mums liks plynas laukas su dešimčia numatytų palikti medžių. Juo labiau, kad dabar tie medžiai pilni paukščių – čiulba visais balsais!“– kalbėjo L. Černiauskienė.

Jos kaimynė Vaiva Vekerotienė pasakojo darbų vadovą vedusis į mišką paklausyti, kaip jis visas skamba nuo paukščių giesmių.

„Klausiau, kaip jūs patikrinsite, kuriame medyje jie neperi? Žadėjau, kad gulsiu po medkirčių transportu, jei į mišką važiuos“, – sakė moteris.

A. Černiauskas taip pat svarstė, kad senuose medžiuose, jų drevėse peri dar daugiau paukščių nei kokioje vos pasodintoje giraitėje.

„Šiame miške esame pastebėję žaliąją meletą, kuri įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, taip pat juodąją meletą, kitų geninių šeimos paukščių. Čia gyvena barsukai, lapės, voverės, ežiai, žalčiai... Daug gyvūnijos yra. Gaila, kur jie dings, kai mišką išpjaus?“ – apgailestavo A. Černiauskas.


Prašydami apsaugoti paukščius, Černiauskai jau kreipėsi ir į Lietuvos ornitologų draugiją – dabar laukia jos atsakymo.



Pilna sprogmenų

Miško gatvės gyventojai kalbėjo ir apie tai, kad Žaliosios miške – galybė nuo karo likusių sprogmenų, nes čia buvo artilerijos ir aviacinių bombų sandėliai.

Karo istoriją ir ją liudijančius objektus Lietuvoje tyrinėjančiame tinklalapyje „Praeities žvalgas“ šis miškas vadinamas pavojingiausia vieta Lietuvoje, kuri nusėta sprogmenų likučiais ir nesprogusiais sviediniais bei bombomis.

Anksčiau miške kabojo ženklai, skelbiantys apie sprogmenų pavojų, bet dabar jų nebelikę.

Tad L. Černiauskienė stebėjosi, kad miško kirsti atvykę darbininkai turės dirbti pavojingoje zonoje. Pakalbinti apie šį faktą jie tvirtino nieko negirdėję.

Aktyviems Žaliosios gyventojams operatyviai sureagavus ir puolus skambinti įvairioms tarnyboms, medžių pjovimas vis dėlto kuriam laikui buvo sustabdytas.

„Manęs klausė, ko mes norime. Sakiau, kad pirmiausiai – apsaugoti paukščius. Nežinau, kuris skambutis padėjo labiausiai, tačiau girininkijos atstovas man pasakė, kad iki rudens palauks, kol paukščiai išsiperės. Bet... tuo metu medžius pjaus kitose vietose, pavyzdžiui, Stirniškiuose, nes darbai nelaukia“, – pasakojo L. Černiauskienė.



Gina ne visur ir ne visus

Vis dėlto, kaip paaiškino miškininkai, įstatymas, kuriuo remiasi Žaliosios gyventojai, sparnuočius gina ne visur ir ne visus.

Saugomose teritorijose, t. y. II bei III grupės miškuose, nacionaliniuose parkuose šiuo metu iki pat rugpjūčio 1 dienos pagrindinių (ne sanitarinių) kirtimų vykdyti iš tiesų negalima. Tuo tarpu IV grupės miškuose tokie apribojimai netaikomi, išskyrus tuos atvejus, kai juose yra aptiktos jūrinių erelių lizdavietės, gyvena kurtiniai ar kiti labai reti paukščiai.

Priminsime, jog IV grupės miškai – tai vadinamieji ūkiniai brandūs miškai, nepriskirti rezervatiniams, specialiosios paskirties ir apsauginiams miškams.

Galima svarstyti, piktintis, jog šiuo atveju kalbame ne apie medžių brandą, o apie juose perinčius sparnuočius, ir kad įstatymai paukščius turėtų ginti visur, nesvarbu, kokiame medyje jie peri.

Tačiau svarstymai nieko nepakeis: kas nedraudžiama, tas – leidžiama.



Laukia pasirašytos sutartys

Valstybinės miškų urėdijos regioninio padalinio vadovė Rūta Varnagirienė patvirtino, kad ruošiamas pjauti Žaliosios miško kvartalas priklauso IV grupei. Čia leidžiama vykdyti ūkinę veiklą, suprojektuota pagrindinio plyno kirtimo biržė ir tam jokie apribojimai netaikomi.


Dėl minties palikti medynus prie kelių gyvenvietėse pareigūnė abejojo.

„Tada atsiranda kita problema. Medžiai sensta, pūva, pradeda kelti pavojų pastatams. O tada žmonės patys mus kviečiasi. Toje gatvėje alksnynas jau prie perbrendimo ribos, jį reikia kirsti“, – dėstė R. Varnagirienė.

Tačiau, nors įstatymai nedraudžia kirsti, ar ne geriau palaukti vėlesnio laiko, kol lizdus paliks jaunikliai?

„Taip, bet mūsų specialistai taip ir padarė: išklausė gyventojų ir rado bendrą kompromisą – sutarė kirtimus vykdyti vėliau. O kad dirbsime kitur, galiu atsakyti tiek: mes irgi turime planuotis darbus, kiekius, medienos sortimentus. Esame priklausomi nuo pirkėjų, su jais esame pasirašę sutartinius įsipareigojimus. Tačiau atsižvelgėme ir į gyventojų prašymą“, – kalbėjo R. Varnagirienė.



Įstatymas leidžia, bet aplinkosaugininkai nerekomenduoja

Priminsime, jog draudimas nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. kirsti ar intensyviai genėti medžius galioja ir viešiesiems želdiniams bei želdynams, bet netaikomas privatiems želdynams.

Išimtys galimos tais atvejais, kai saugotini medžiai kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams, eismo ar skrydžių saugumui. Taip pat, kai tai būtina remontuojant, rekonstruojant ar tiesiant naują valstybinės reikšmės kelią, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus.


Vis dėlto aplinkosaugininkai ragina šiuo laikotarpiu nepjauti jokių, netgi nesaugotinų medžių bei krūmų, nes sparnuočiams, net ir neapgintiems įstatymo, šiuo metu tikrai reikia ramybės.



Publikuota: 2022-06-14 08:11:31

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Partnerystė atnaujinta po beveik 20 metų pertraukos
* Leidimų neturėję varžybų dalyviai suniokojo kaimo kelią
* „LT Bluegrass boys“ koncertu užbaigta ketvirtoji „Vištyčio muzikos pakrantė“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar labiau taupote elektrą jai pabrangus?
Pernelyg netaupau.
Taip, suvartoju mažiau.
Netaupau, nes pats (-i) už ją nemoku.
Ne, nes turiu saulės elektrinę.



Kalbos patarimai

Gulėti „ant saulės“ ar „saulėje“?
Metonimiškai vietai su būdo atspalviu reikšti geriau nevartoti prielinksnio ant ir kilmininko konstrukcijos. Negulėk ant saulės ( saulėje, prieš saulę ). Ant lietaus ( kai lyja, lietuje, lyjant ) neišdžiovinsi. Nestovėkime ant vėjo ( vėjyje, kur vėjas ). Padžioviau ant saulės ( saulėje, kur saulė ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas