„Santaka“ / Vieni kitų išsiilgsta ir... automobiliai / Kelyje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kelyje

Dalinkitės:  


Iš įvairių kraštų atvykę „Moskvičių“ savininkai apžiūrėjo išgirtą Vilkaviškio autobusų stotį.

Vieni kitų išsiilgsta ir... automobiliai

Andrius GRYGELAITIS


Daugybės praeivių akys krypo į rajono keliais riedančius ne pirmą dešimtmetį skaičiuojančius „Moskvičius“. Senų automobilių gerbėjo vilkaviškiečio Gintaro Maksimavičiaus iniciatyva į mūsų kraštą sugužėjo būrys šių mašinų savininkų.



Sena nuotrauka

Lietuvoje gyvenantys „Moskvičių“ mylėtojai kone kiekvienais metais susitinka vis kitoje šalies vietoje. Jie stengiasi ne tik „pramankštinti“ seną techniką, bet kartu ir apžiūrėti dar neregėtus Lietuvos kampelius. Vilkaviškio rajone šių automobilių gerbėjai jau lankėsi 2016 m.

Atsitiktinai tų metų archyvinę nuotrauką pamatęs vilkaviškietis G. Maksimavičius nusprendė, kad atėjo laikas „Moskvičių“ savininkus dar sykį pakviesti į mūsų rajoną.

„Aš pats esu lankęsis susitikimuose Salantuose, Kaišiadoryse ir Alytuje. Įprastai tai būna automobilių gerbėjus vienijantys suvažiavimai, o šių laikų kontekste vienybė – itin svarbi. Čia susitinka ne tik žmonės, bet ir automobiliai. Jie taip pat pasiilgsta vieni kitų. Šįkart pasirodė, kad maniškis, pamatęs kitus „Moskvičius“, net duslintuvu ėmė vizginti“, – juokėsi G. Maksimavičius.


Į mūsų rajone vykusį „Moskvičių“ suvažiavimą atvyko 10 automobilių. Iš viso susirinko per 30 žmonių iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Alytaus, Prienų, Birštono, Šakių bei, aišku, Vilkaviškio. Tarp dalyvių buvo ir ekipažai iš Estijos bei Latvijos.



Giedojo ne visi

Senų automobilių mylėtojai susitiko kaimyniniame Šakių rajone esančiame Kudirkos Naumiestyje. Čia buvo aplankytas Vinco Kudirkos muziejus, jo kapas, Prano Sederevičiaus skulptūrų ansamblis, apžiūrėtas Lietuvą ir Kaliningrado sritį jungiantis tiltas.

„Išėję iš V. Kudirkos muziejaus visi sugiedojome tautišką giesmę. Visgi įtariu, kad estas ir latvis mūsų himno negiedojo. Latvę žmoną vedusio bičiulio pasiteiravau, kaip būtų galima geriausiai latviui pristatyti V. Kudirką. Šis patarė pasakyti, jog tai – lietuvių Karlis Baumanis. Jis parašė Latvijos himną. Kai sulyginau dviejų tautiškų giesmių autorius, susitikime dalyvavusiam latviui daugiau nekilo nė vieno klausimo“, – šypsojosi G. Maksimavičius.

Iš Kudirkos Naumiesčio automobilių kolona pajudėjo link Vilkaviškio. Pasivažinėję miesto gatvėmis senų automobilių mylėtojai aplankė jau visoje šalyje išgarsėjusią mūsų autobusų stotį.


Vėliau Matlaukio bendruomenėje visų laukė pietūs, o po to – ekskursija po Kybartus. Čia svečius sutiko bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius, kuris ne tik papasakojo miesto istoriją, bet ir aprodė istorinius Kybartų požemius. Ši ekskursijos dalis visiems patiko labiausiai.

„Svečiams buvau pažadėjęs, jog Kybartuose jie pamatys „Smetonos skylę“. Daug kas klausinėjo, kas tai yra, bet aš stengiausi neišsiduoti. Tik kai priėjome Lieponos upelį, pro kurį pirmasis Lietuvos prezidentas pasitraukė į Vakarus, visi suprato, apie ką kalbėjau“, – pasakojo pašnekovas.

Kelionę po mūsų rajoną „Moskvičių“ savininkai baigė Vištytyje. Apžiūrėję didįjį Vištyčio akmenį ir pasivaikščioję promenada keleiviai išsiskirstė kas sau.



Reikia eksploatuoti

Įprastai į ilgesnes keliones važiuojantys senų automobilių mylėtojai savo transporto priemones paruošia bet kokiems nenumatytiems atvejams. Visgi nuo gedimų kelyje niekas nėra apsaugotas. Šis „Moskvičių“ savininkų susitikimas taip pat neapsiėjo be incidentų. Vienas kaunietis net kelis kartus buvo priverstas stabdyti kelionę.


„Jis vis nuo mūsų atsilikdavo. Pasiremontuodavo savo automobilį, prisivydavo mus, tada vėl sugesdavo. Net pietus svečias valgė ne su mumis, o automobilyje. Kartais taip nutinka, kai transporto priemonė naudojama vos kelis sykius per metus. Daiktus reikia nuolat eksploatuoti, priešingu atveju jie genda net stovėdami“, – sakė G. Maksimavičius.

Pats vilkaviškietis su savo „Moskvičiumi“ į keliones pasileidžia gana dažnai. Šiemet jis jau lankėsi kaimyninėje Lenkijoje vykusiame neįprastų automobilių savininkų suvažiavime, o ankstesniais metais su šia mašina net buvo įveikęs daugiau nei 5 tūkst. kilometrų ir pasiekęs Norvegijoje esantį šiauriausią Europos tašką.



Karas pakeitė planus

Senovine technika G. Maksimavičius domisi nuo mažens. Jis šmaikštavo, kad šiais laikais senus automobilius gali vairuoti tik pasiturintys žmonės. Be to, anot jo, anksčiau įsigyti „Moskvičių“, „Volgą“ ar kokią kitą sovietinę mašiną buvo galima gavus paskyrimą, o dabar šių markių automobiliai jau yra gana reti, tad juos įsigyti – nepalyginamai sunkiau.

Nors domisi įvairia sena technika, tačiau iš visų transporto priemonių vilkaviškiečiui mieliausi yra „Moskvičiai“. Kaip pats juokavo, taip yra tikriausiai dėl to, kad šios markės pavadinimas ir jo paties pavardė turi panašių garsų sąskambių.

Vilkaviškietis teigė suprantantis, kad kilus karui Ukrainoje Rusijoje pagaminti „Moskvičiai“ daugeliui gali pasirodyti kaip mašinos, kuriomis nederama važinėti Lietuvos keliais. Visgi meilės šiems automobiliams Gintaras Maksimavičius neišsižada. Norėdamas parodyti, jog visiškai nepalaiko šalies agresorės, jis ant savo „Moskvičiaus“ veidrodėlio yra užsikabinęs Ukrainos vėliavos spalvų skarelę.

„Dar prieš karą buvau sulaukęs priekaištų, jog „Moskvičius“ – Stalino mašina. Tąkart taip leptelėjusiam žmogui atkirtau, jog su jo „Mersedesu“ kadaise Hitleris važinėjo. Manau, kad kone kiekvienos markės automobilį galima susieti su tam tikromis blogio apraiškomis“, – sakė vilkaviškietis.

Šiais metais su savo senutėliu automobiliu jis ketino keliauti į Rusijoje esantį Iževsko miestą, kuriame ir buvo pagamintas jo „Moskvičius“. Visgi planus teko koreguoti. Nepaisant to, vilkaviškietis vis tiek ketina dar šiemet vykti į kokią nors ilgą kelionę.

Ar keliaus su „Moskvičiumi“, ar su kokia nors kita jo garaže stovinčia sena transporto priemone, vyras pasakyti dar negalėjo.








Publikuota: 2022-06-16 08:07:26

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Maudyklų vandens švara: vien tyrimais vadovautis nereikėtų
* „Vištyčio muzikos pakrantėje“ vasarą koncertuos kraštiečiai
* Šalies mokyklose planuojami pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar Jums svarbu vasarą nuvažiuoti į Lietuvos pajūrį?
Taip, man tai yra tradicija.
Nuvykęs (-usi) džiaugiuosi, o nenuvažiavęs (-usi) nenusimenu.
Lietuvos pajūris man tapo nepatrauklus.
Baltijos jūros aš dar nemačiau.



Kalbos patarimai

Pastovus ar nuolatinis?
Būdvardis pastovus, -i vartojamas reikšme „nekintamas, vienodas“, pvz.: pastovus būdas, pastovi temperatūra. Jo nereikia painioti su būdvardžiu nuolatinis, -ė „apimantis visą laiką, nepertraukiamas, nepaliaujamas“.
Kai norima apibūdinti ilgą laiką ar nuolat trunkantį dalyką, vartotinas būdvardis nuolatinis, pvz., nuolatinė ekspozicija, nuolatiniai klientai, nuolatiniai skundai.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas