„Santaka“ / Savitarnos kioskelis – nematyta naujovė / Verslas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Verslas

Dalinkitės:  


Irmos ir Raimundo Pričkaičių įkurtas savitarnos kioskelis viršijo lūkesčius.

Autoriaus nuotr.


Savitarnos kioskelis – nematyta naujovė

Andrius GRYGELAITIS


Vykstant nuo Vilkaviškio link Bartninkų pakeliui ne vieno keleivio žvilgsnis užkliūva už šalia Geisteriškių stovinčio kioskelio su šviežiais vaisiais, uogomis ir daržovėmis. Neįprasta tai, kad šiame kioskelyje nėra pardavėjo, o prekes siūloma įsigyti tiesiog pasitikėjimo principu.



Skandinaviškas modelis

Išsirenki norimą kiekį braškių, trešnių, šilauogių, agurkų, bulvių ar net arbūzų, įmeti į specialų dėklą nurodytą sumą pinigų ir toliau tęsi savo kelionę. Toks modelis įprastas Skandinavijos bei kai kuriose kitose Europos valstybėse ir pamažu populiarėja visame pasaulyje. Tačiau mūsų rajone tai – naujovė. Pirmieji ją taikyti ėmė Geisteriškių kaime gyvenantys Raimundas ir Irma Pričkaičiai.

Pora prisipažino seniai galvojusi išbandyti panašią prekybą, tačiau per kitas veiklas tam vis nesiryždavo. Galiausiai kiek daugiau nei prieš savaitę šalia jų namų buvo pastatytas pačių pasigamintas kioskelis. Netrukus jį Raimundas bei Irma pripildė įvairių vasaros gėrybių ir ėmė laukti žmonių reakcijos.

„Daugelis pažįstamų bandė atkalbėti nuo tokios avantiūros. Sakė, jog lietuviai nėra skandinavai, todėl pasirinkę tokį prekybos modelį labai nusivilsime. Visgi bent pirmoji savaitė viršijo mūsų lūkesčius. Žmonės ne tik sąžiningai susimoka už prekes, bet kartais palieka net daugiau pinigų, nei nurodyta“, – sakė R. Pričkaitis.




Judrus kelias

Galbūt kai kam gali pasirodyti, kad prekyba mažame kaime neturi didelių perspektyvų, tačiau Raimundas ir Irma tam tikrai paprieštarautų. Pro jų namus besidriekiantis kelias yra gana judrus. Ypač eismas suintensyvėja savaitgaliais. Šis kelias mėgiamas turistų, kurie juo vyksta į Jono Basanavičiaus gimtinę ar prie Vištyčio ežero, taip pat juo keliauja nemažai nuo Lenkijos pusės vykstančių tranzitinių automobilių.

Kasdien prie savitarnos kioskelio sustoja bent kelios dešimtys automobilių. Vien kol apie šią naujovę kalbėjomės su jos sumanytojais, važiuodami pro šalį stabtelėjo ir braškių įsigijo keturi žmonės.

„Asortimentą nuolat papildome. Tuo entuziastingai rūpinasi mūsų septynmetė dukra, kuri vis nubėga pažiūrėti, ar ko nors netrūksta. Negalime į kioskelį prikrauti daug produktų, nes jie gana greitai genda. Kioskelį stengėmės daryti taip, kad viduje esančios prekės būtų apsaugotos nuo lietaus ir tiesioginių saulės spindulių“, – pasakojo R. Pričkaitis.



Kol kas jiedu su žmona savitarnos kioskelyje prekiauja kitų užaugintomis gėrybėmis, tačiau neatmeta galimybės ateityje dalį produkcijos užsiauginti ir patys. Tam sąlygas šeima turi kuo puikiausias, mat teritorija aplink jų namus užima maždaug 4 ha ploto.
Grįžus į gimtąjį kraštą net širdis atsigavo, oras atrodo gaivesnis.


Pričkaičiai svarsto ir apie galimybę ateityje vietoje dabartinio kioskelio pastatyti savitarnos šaldytuvą, kuris padėtų produktams dar ilgiau išlikti šviežiems.

„Minčių turime įvairių. Analizuosime žmonių poreikius ir stengsimės į juos atsižvelgti. Galbūt ateityje panašių savitarnos kioskelių rajone pastatysime ir daugiau, ne tik prie savo namų. Galvojame klientams sudaryti galimybę už perkamą produkciją atsiskaityti banko kortelėmis, mat dabar susimokėti galima tik grynais pinigais“, – pasakojo pašnekovas.



Traukė namai

Raimundas ir Irma į Vilkaviškio rajoną atsikraustė maždaug prieš porą metų. Abu jie yra kilę iš mūsų kraštų, tačiau ilgai gyveno toli nuo gimtinės. Dešimtmetį pora praleido užsienyje, o dar tiek pat laiko gyveno Panevėžio rajone, Žibartoniuose, kur dirbo audinių ūkyje. Ten įgytą patirtį Pričkaičiai nusprendė realizuoti savo krašte, kuriame ketino įkurti švelniakailių gyvūnėlių fermą. Šalia Geisteriškių kaimo įsigiję sodybą jie po truputį ėmė joje kurtis.

„Deja, per keletą metų situacija dėl švelniakailių gyvūnėlių šalyje drastiškai pasikeitė. Žmonės ėmė neigiamai žiūrėti į jų augintojus, tad teko ankstesnio sumanymo atsisakyti. Kadangi nusipirkta sodyba ir plotas aplink ją gana didelis, nusprendėme įsigyti būrį elnių. Nesinorėjo, kad plotai šalia namų būtų tušti“, – pasakojo R. Pričkaitis.


Dabar prie pat Geisteriškių dienas leidžia 25 elniai, tačiau netrukus jų skaičius turėtų dar labiau išaugti, mat keletas patelių kaip tik šiomis dienomis turėtų atsivesti mažylių. Elniai Raimundą bei Irmą sužavėjo ne tik savo taurumu, bet ir tuo, kad šie gyvūnai nereikalauja daug priežiūros.

Vasarą jiems visiškai užtenka pievų žolės, svarbu, kad nepristigtų vandens, o žiemą bent kartą per savaitę raguočiams reikia atvežti šieno ritinių. Prie pagrindinio kelio besiganantys elniai masina gyventojus. Žmonės mėgsta sustoti, žiūrėti į gyvūnus, fotografuotis prie jų.

Kol kas Pričkaičiai dar tik kuriasi naujuose namuose. Jie net svarsto įkurti kaimo turizmo sodybą. O sąlygos tam tikrai būtų tinkamos, mat didžiulė jų valdoma teritorija kasmet tampa vis gražesnė ir patrauklesnė.

„Kuomet supratome, jog nėra tikslo kurti audinių fermos, turėjome greitai persiorientuoti. Reikėjo surasti dar neišnaudotą nišą. Sugalvojome prekiauti šviežiai rūkyta žuvimi. Nors rūpesčių buvo nemažai, tačiau galiausiai pavyko Vilkaviškyje, Kapų gatvėje, įkurti nedidelę autoparduotuvę. Kol kas iš klientų sulaukiame daug gerų atsiliepimų. Net svarstome ateityje įsigyti dar vieną autoparduotuvę, tik šįkart ne stacionarią. Su ja važinėtume po rajoną ir taip pat pardavinėtume žuvį“, – ateities planus atskleidė Raimundas.

Jiedu su žmona kol kas nė kiek nesigaili grįžę gyventi į gimtąjį rajoną. Priešingai, šeima mėgaujasi čia leidžiamu laiku.

„Vilniuje, Kaune ar Panevėžyje tikriausiai yra daug daugiau galimybių, tačiau ten mus labiausiai erzindavo nesibaigiantys automobilių kamščiai. Kai gyvenome užsienyje, taip pat viskas atrodė neblogai, bet gimtinės ilgesį visuomet jautėme. Grįžus čia, atrodo, net širdis atsigavo. Galbūt kai ko čia ir tenka atsisakyti, tačiau namuose net oras atrodo gaivesnis“, – šypsojosi I. Pričkaitienė.



Publikuota: 2022-06-20 08:06:00

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Maudyklų vandens švara: vien tyrimais vadovautis nereikėtų
* „Vištyčio muzikos pakrantėje“ vasarą koncertuos kraštiečiai
* Šalies mokyklose planuojami pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar Jums svarbu vasarą nuvažiuoti į Lietuvos pajūrį?
Taip, man tai yra tradicija.
Nuvykęs (-usi) džiaugiuosi, o nenuvažiavęs (-usi) nenusimenu.
Lietuvos pajūris man tapo nepatrauklus.
Baltijos jūros aš dar nemačiau.



Kalbos patarimai

Pastovus ar nuolatinis?
Būdvardis pastovus, -i vartojamas reikšme „nekintamas, vienodas“, pvz.: pastovus būdas, pastovi temperatūra. Jo nereikia painioti su būdvardžiu nuolatinis, -ė „apimantis visą laiką, nepertraukiamas, nepaliaujamas“.
Kai norima apibūdinti ilgą laiką ar nuolat trunkantį dalyką, vartotinas būdvardis nuolatinis, pvz., nuolatinė ekspozicija, nuolatiniai klientai, nuolatiniai skundai.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas