„Santaka“ / Kraštovaizdžio specialistai pateikė miesto erdvių vizijas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2022-06-20 16:54

Dalinkitės:  


Baigiamasis plenero renginys vyko Paežerių dvaro rūmuose.

Kęstučio INKRATOS nuotr.


Kraštovaizdžio specialistai pateikė miesto erdvių vizijas

Eglė KVIESULAITIENĖ


Visą savaitę mūsų rajone viešėjo kraštovaizdžio specialistai, architektai, skulptoriai, dailininkai iš Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos. Kūrybinio plenero metu buvo rengiama Vilkaviškio miesto erdvių sutvarkymo vizija, kuri pristatyta rajono žmonėms.



Keturios teritorijos

Tradiciškai Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) pleneras kasmet vyksta vis kitoje vietoje. Šiemet geriausi Lietuvos kraštovaizdžio specialistai pasirinko mūsų rajoną. Rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Juchnevičienė sakė, kad plenero dalyviams buvo nurodytos keturios teritorijos, kurias apžiūrėję jie turėjo pateikti erdvių sutvarkymo, apželdinimo bei esamos architektūros panaudojimo vizijas. Svečiai buvo supažindinti su krašto istorija, specifika.

Pačią pirmą plenero dieną susitikime su rajono valdžia aptarti gyventojų lūkesčiai ir nuspręsta dirbti keturiomis teminėmis kryptimis – judumo, prieigos, želdinių tvarkymo, atkreipti dėmesį į tai, kas būtų aktualu verslo objektams, bei susikoncentruoti į meninių sprendimų paiešką.

Vizijas, kokį norėtų matyti savo ateities miestą, piešė Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos mokytojos Dalios Lapaitienės ir „Ąžuolo“ progimnazijos pedagogės Dianos Maksimavičienės ugdytiniai. Parodą vilkaviškiečiai ir miesto svečiai galėjo apžiūrėti autobusų stoties ekspozicijoje.




Pasiskirstė darbus

Labiau susipažinę su mūsų miestu kraštovaizdžio architektai suprato, kad per savaitę aprėpti visų keturių teritorijų nespės. LKAS pirmininkas, Vilnius TECH universiteto profesorius, kraštovaizdžio architektas Gintaras Stauskis sakė, jog plenero dalyviai aplankė ir apžiūrėjo visas Savivaldybės nurodytas teritorijas, tačiau nutarta labiausiai koncentruotis į vieną iš pasiūlytų – miesto sodą ir jo jungtis. Kraštovaizdžio specialistams pateikta teritorija aprėpė Vytauto gatvės prieigas – Šeimenos pakrantę su dviračių takais vienoje pusėje ir teritoriją iki pat J. Basanavičiaus gatvės su senuoju Vilkaviškio spirito gamyklos pastatu kitoje gatvės pusėje.

Kurti miesto sutvarkymo vizijas kraštovaizdžio specialistams labai padėjo naujieji takai, mat jie parodė, kurios vietos labiausiai traukia vilkaviškiečius, kur reikia dėti svarbiausius akcentus.

Anot G. Stauskio, naujieji takai palei upę tapo dominuojančia miesto erdve. Svečiai pastebėjo, kad vilkaviškiečiai jais labai didžiuojasi, o takuose sutiktus svečius pagarbiai sveikinasi. Tas vilniečius, įpratusius prie gatvių šurmulio ir nuolat skubančių susirūpinusių miestiečių, labai pamalonino. Jiems pasirodė, kad takas tarsi sujungė ir pačius žmones, suartino, privertė pajusti bendruomeniškumą.


Apžiūrėję miesto erdves plenero dalyviai pasiskirstė darbus – dailininkai aplinkos sutvarkymo vizijas tapė, skulptoriai ieškojo vietų, kur gali atsirasti meniniai akcentai, kūrė mažosios architektūros maketus, kraštovaizdžio specialistai rūpinosi želdiniais – kurias erdves vertėtų atverti, o gal kažką kaip tik pridengti, paslėpti nuo praeivių akių.



Sužavėjo takai

Kraštovaizdžio architektas Alvydas Mituzas sakė, kad jam Vilkaviškis pažįstamas nuo seniai, mat dar sovietiniais laikais mūsų rajonas buvo lyderiaujantis – to meto kraštovaizdžio specialistai žavėjosi pavyzdingai tvarkomomis kolūkinėmis gyvenvietėmis. Ši tendencija, anot A. Mituzo, išlikusi iki šių dienų – vilkaviškiečiai savo miesto grožiui skiria daug dėmesio.

Architektas džiaugėsi puikiu paupio takų projektu, tačiau sakė, kad vykdant didelius darbus kartais užmirštama visuma. Taigi plenero dalyvių pareiga sukurti pagrindinius kraštovaizdžio elementus – apželdinimą, mažosios architektūros sprendinius. Tačiau visa tai per dieną neišsprendžiama – reikia dirbti palaipsniui.

– Jei gyventojai patys imasi iniciatyvos ir viešosiose erdvėse sodina gėles ar kitus želdinius, vadinasi, kraštovaizdininkai savo darbo nepadarė, – kalbėjo A. Mituzas. – Mes turime pritarti gražioms gyventojų iniciatyvoms, tačiau patarti, kaip tai padaryti.


Kraštovaizdžio architektas svarstė, kad laikas daro pataisas ne tik žmonių įpročiuose, bet ir kraštovaizdžio architektūroje. Pavyzdžiui, seniau buvo įprasta, kad prie kiekvieno suolelio stovėtų šiukšliadėžė. Tačiau gyventojams sąmoningėjant šiukšliadėžių reikia vis mažiau – žmonės nemeta šiukšlių bet kur, o jas tiesiog išsineša. Taip kur kas paprasčiau, nes šiukšliadėžių tuštinimas – papildomas darbas ir išlaidos miestą prižiūrintiems komunalininkams.



Pasigedo vyšnių

Urbanistas, kraštovaizdžio architektas Justas Žička plenero metu koncentravosi į buvusio spirito fabriko, sovietiniais laikais virtusio kariniu komisariatu, pastato bei jo aplinkos sutvarkymą. Jo manymu, gražus statinys labai tiktų menų mokyklai. Greta miesto sodo esančiame senojo pašto pastate, anot J. Žičkos, vertėtų įrengti regyklą su ledaine, kurioje sėdint būtų galima džiaugtis aplink plytinčiu grožiu.

Kraštovaizdžio architektams kilo idėja, kad Vilkaviškyje turėtų atsirasti ne tik sakurų bei gudobelių, kaip numatyta, bet ir vyšnių parkeliai. Juk Vytauto Kernagio daina apie sirpstančias vyšnias jau tapusi tarsi Suvalkijos himnu, tad vyšnių medeliai galėtų tapti jo simboliu.

Apskritai kraštovaizdininkai Vilkaviškyje pasigedo želdinių įvairovės – akcentuojamasi į medžius ir gėlynus, tačiau visiškai nėra krūmų. Nors baiminamasi visuomenės reakcijos, kraštovaizdžio specialistai siūlytų šalia Vytauto gatvės praretinti medžius ir krūmynus, kad važiuojančiam keliu miesto svečiui atsivertų naujųjų takų vaizdas. Anot specialistų, kažkada gatvės triukšmui slopinti sodinti želdynai šiandien tokios funkcijos nebeatlieka.



Reikėtų vilkų

Skulptorius Mindaugas Aučyna pateikė skulptūrų, kurios galėtų stovėti mūsų mieste, projektus. Vieną jų – metalinę žuvų kompoziciją, pavadinimu „Nerštas“, skulptorius pastatytų miesto sode prie tvenkinio. Vilkaviškiečiams derėtų pagalvoti ir apie miesto simbolį vilką. Jo ar net visos kaimenės skulptūra būtų patraukli tiek pačiai bendruomenei, tiek turistams. Žmonės galėtų vilkus glostyti, čiupinėti.

Dailininkai Jolanta Vitkutė ir Kęstutis Balčikonis į Vilkaviškį žvelgė menininkų akimis. Jie siūlė parkų grožį susieti su gamtos pramogomis, įrengiant labirintus, krašto istoriją išnaudojant traukai, o miesto nepuošiančius elementus – stulpus, vamzdynus – išmarginti tautiniais raštais ar gamtiniais motyvais.

Paskutinę plenero dieną dalyviai savo kurtus sprendinius pristatė visuomenei ir rajono valdžiai. Svečiams padėkota už įdomias vizijas, kurias belieka įgyvendinti.





Galerija: Pleneras




Publikuota: 2022-06-20 16:54:18

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai