|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Mūsų rajone
Žygio dalyviai aplankė skulptoriaus Petro Rimšos ir knygnešio Juozo Rimšos tėviškę Naudžių kaime, kur buvo leidžiama partizanų spauda.Vilkaviškio TVIC nuotr.
Būrelis istorijos ir kelionių mėgėjų praeitą šeštadienį automobiliais aplankė Vilkaviškio krašto partizanų gimimo, kovų, žūties ir palaidojimo vietas. Tačiau dar žygio išvakarėse kartu su VTVIC direktoriumi Vitu Girdausku buvome nuvykę pasižvalgyti po suplanuotas aplankyti teritorijas, patikslinti tas vietas žyminčius ženklus. Partizanų žūties vietos įamžintos Genocido ir rezistencijos muziejaus išleistuose atlasuose, kai kur pastatyti specialūs ženklai. Kryptys prie atmintinų vietų neturi nuorodų, tad jas surasti paprastam mirtingajam gana keblu. Šeimenos seniūnijoje, jau išnykusiame Vižaidų kaime, pavažiavus lauko keliuku už Serdokų gyvenvietės pasėliuose stūkso partizanų žūtį menantis specialus ženklas. Ši vieta žymi legendinio Tauro apygardos vado Vytauto Gavėno-Vampyro, jo adjutanto Stasio Ališausko ir Žvalgybos skyriaus viršininko Albino Švedo-Radasto tragiškos žūties vietą. 1950 m. vasario 9 d. trys partizanai atvyko į Saukų sodybą ir išduoti žuvo. Partizanai pasitikėjo savo ryšininkais, tačiau KGB čia atliko savo juodą darbą. Kitas ženklas yra prie kelio Vilkaviškis–Marijampolė, kur Serdokų kaime, Jono Juraičio sodyboje, žuvo Tauro apygardos Kęstučio rinktinės vadas Pranas Kučinskas-Ainis. Netoli Gižų–Pilviškių sankryžos, kairėje kelio pusėje, artimieji pastatė kryžių Rūdos kaime žuvusiam partizanui Juozui Katiliui, kritusiam nuo kaimyno stribo iššautos kulkos. Pusdienį sugaišome ieškodami Masikvietiškio kaimo, kur vyko partizanų susidūrimas su baudėjais. Tačiau vietovės taip ir neradome, nes nieko apie žuvusius partizanus nebuvo girdėję nei aplinkiniai kaimo gyventojai, nei ilgametė Šeimenos seniūnijos darbuotoja. Gal po šios publikacijos atsilieps ką nors žinantieji apie Masikvietiškio kaime vykusias partizanų kautynes. Sudėtinga buvo rasti Beržnavienės kaimą Pilviškių seniūnijoje. Padėjo mielos moterys iš Jurkšų kaimo. Ponia Gražina prisiminė, kad savo tėviškėje, Beržnavienės kaime, ūkininkauja Pilviškiuose gyvenantis Gediminas Adomavičius. Maloniai atsiliepęs į mūsų skambutį, Gediminas sutiko mus su V. Girdausku palydėti – lauko keleliais per balas pasiekėme kaimo pakraštį, kartu bridome per ūkininko žirnių lauką. „Štai šiuose laukuose žuvo tie vyrai. Buvau vaikas. Motina, išgirdusi šūvius, sugriebė glėbin mažąjį mano broliuką ir suskubo slėptis bulvinėje. A. Čibirka nusišovė – mačiau, kaip kruviną žemę užkasė“, – pasakojo Gediminas. O tai atsitiko, pasak jo, Stalniškės kaime, ant Jurgelaitynės žemės. Partizanų kovų aprašo atlase rašoma: „1947 m. Pilviškių valsčiuje, Beržnavienės kaime, MGB Pilviškių valsčiaus poskyrio operatyvinė grupė vykdė karinę-čekistinę operaciją ir jos metu susidūrė su partizanais. Per kautynes žuvo keturi partizanai: Andrius Čibirka, Antanas Dereškevičius, Jonas Kvedaras-Povas ir Vytautas Oleka-Žvalgas“. Vykstame į Bagotosios kapines. Gediminas suranda šių keturių partizanų palaidojimo vietą. Uždegame žvakelę, tyloje stovime prie vyrų, padėjusių jaunas galvas už Lietuvos laisvę, kapo. Grįžtame į mus taip pradžiuginusio atradimais vedlio sodybą. Kieme stovi tvarkingai apdengti žemdirbio padargai, šalia – jaukus daržas su braškių lysvėmis, šiltnamis. Sėdime jaukioje pavėsinėje, kalbame apie pokarį, kaimo gyvenimą, karą Ukrainoje. Paprasti, šviesūs žmonės, savo nuoširdžiu triūsu puoselėjantys, puošiantys mūsų kraštą. Į sodybą mus pasikvietęs Gediminas papasakojo, kad bendrauja ir su legendiniu kaimynu Simu Kudirka, skaito jo gausios bibliotekos knygas. Tauro apygardos vadas Antanas Baltūsis-Žvejys – išskirtinė partizaninio Lietuvos karo su okupantais asmenybė. Sugebėjęs demaskuoti partizanų išdaviką J. Markulį-Erelį pats žuvo išduotas tėvų sodyboje gyvenusios ir dirbusios tarnaitės, slapyvardžiu „Tiesa“. Apsistojusius Motiejaus Baltrušaičio sodyboje tris partizanus 1948 m. sausio 1-ąją apsupo pagal specialų planą suburtos stribų ir kariuomenės pajėgos. Apsuptieji geriau pasirinko mirtį, nei kančias nelaisvėje ir žūtį nuo budelių rankos. Kartu su vadu žuvo Juozas Balsys-Dobilas ir Pranas Žaldaris-Šapalas. Jų žūties vieta, esanti ūkininko Dielininkaičio žemės pakraštyje, sunkiai pasiekiama. Buvo miela, kai žemės savininkas leido prie paminklo važiuoti ne tik per jo kiemą, bet laukdamas ekskursantų net ir pievą nušienavo. Gana sudėtinga lauko keliukais privažiuoti prie Sarmačinų kaime pažymėto partizanų žūties ženklo. Cementiniame paminkle įskaitomos tik kuopos vado Klemenso Rušinsko-Genio ir Žvalgybos skyriaus vado Vytauto Trapėnaičio-Šalmo pavardės. Kitoje paminklinio ženklo pusėje samanos dengia dar dviejų vos įskaitomas žuvusių partizanų pavardes. Gižuose, kieme prie buvusios klebonijos, buvo išniekinti partizanų A. Arlausko, J. Žiūrio, A. Žaldario, A. Bajoraičio, V. Glinsko, J. Šeferio kūnai. Tą vietą žymi paminklinė lenta. Naujienėlės (Marijanavo) kaime, Andriaus Bliūdžiaus sodyboje, žuvo partizanas Kraptavičius Stasys-Artojas. Verta pasidžiaugti, kad į Gižus atvykusius ekskursantus maloniai liepų arbata vaišino bendruomenės pirmininkė Virginija Svirupskienė. Aplankėme ir prie Gižų esančią bei J. Lukšos-Daumanto knygoje aprašytą legendinę stribelnyčią su dar likusiomis sienose partizanų kulkų žymėmis, išlandžiojome jos rūsius, slėpusius partizanų užspeistus sovietinius aktyvistus. Užsukome į Petro Rimšos sodybą, kur buvo leidžiama partizanų spauda, į Nadrausvės kaime vykusio Suvalkijos ir Dzūkijos partizanų suvažiavimo vietą. Žvakelė uždegta ir Barzdų kapinėse, kur palaidotas Opšrūtų mūšiui vadovavęs „Žalgirio“ rinktinės vadas Vincas Štrimas-Šturmas. Net ir šiais laikais keliaujant partizanų takais dar galima rasti ir neatrastų paslapčių. Antanas ŽILINSKAS Istorikas
Galerija: Partizanų takais
Publikuota: 2022-06-21 11:00:28 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Bartninkų seniūnas: reikia ne tik klausytis, bet ir girdėti * Pagaliau patvirtinti beveik metus valdininkų stalčiuose išgulėję sprendimai * Lovatiesės iš močiučių spintų nušvito audimų raštais Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|