„Santaka“ / Ant kelio gulintis biokuras – jau nebe turtas, o kliūtis ir tarša

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2022-06-21 13:31

Dalinkitės:  


Į redakciją paskambinęs Kazimieras Venckus informavo, kad po sukelto triukšmo niekas nepasikeitė – jo sutvarkytas kelias kaip buvo užterštas šakomis, taip ir liko.

Autorės nuotr.


Ant kelio gulintis biokuras – jau nebe turtas, o kliūtis ir tarša

Eglė MIČIULIENĖ


„Dešimt auklių, o vaikas – be galvos“, – taip taikliai liaudišku posakiu situaciją apibūdino ūkininkas, pamėginęs išsiaiškinti, kas užteršė lauko kelią ir ką priversti jį sutvarkyti.



Vienas tvarko, kitas teršia

Vilkaviškio rajone ūkininkaujantis Kazimieras Venckus savo laukuose šalia Keturkaimio kaimo (Kybartų sen.) susiruošė statyti vėjo jėgaines. Per laukus pamiške vedantį keliuką žmogus sutvarkė taip, kad juo galėtų pravažiuoti sunkioji technika: padarė sankasą, atvežė skaldos, sutvirtino pagrindą.

Tačiau vieną dieną atvažiavęs rado šalikelėje sukrautą didžiulę krūvą šakų, kuriomis buvo užteršta ir šalia jos esanti kelio atkarpa.

„Netoliese iškirsta miško biržė – greičiausiai jos nė neatsodins, paliks želti brūzgyną. Maža to, medžius išpjovė, susirinko tai, kas jiems naudinga ir išvažiavo, o šiukšles paliko tvarkyti kitiems. O tu sėdėk ir lauk – gal tvarkys, o gal ir ne. Skambinau į Miškų ūkio priežiūros skyrių Liudvikui Puskunigiui, bet jis man paaiškino, kad turiu pranešti į Miškų kontrolės skyrių, o gal dar kažkur kitur. Žodžiu, daug auklių, o vaikas be galvos. Beliko kreiptis į spaudą, nes problema – sena ir nevienkartinė. Veždami iškirstus medžius miškininkai nesilaiko tvarkos, šiukšlina, palieka šakų ir gadina kelius“, – kalbėjo K. Venckus.




Ne šiukšlės, o turtas

Ūkininkas siūlė išeitį: tie, kas nori pjauti mišką, iš pradžių turėtų susimokėti užstatą, kuris būtų grąžintas tik tokiu atveju, jei po darbų viskas sutvarkoma.

Tačiau tai – tik teorinė ūkiškai žiūrinčio piliečio pozicija. Tuo tarpu valdininkai sako, kad jie turi remtis įstatymais. Tuo teko įsitikinti bandant padėti žmogui rasti galus, kas kaltas dėl netvarkos ir kas tokiu atveju gali pagelbėti.

Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyr. specialistas L. Puskunigis, į kurį buvo kreipęsis K. Venckus, paaiškino, kad šio skyriaus funkcija – ne kontroliuoti, o tik išduoti leidimus pjauti miškus ir konsultuoti. Jei keliukas priklauso seniūnijai, ši ir turi juo rūpintis, o jei tai miško kelias – tada jau Miškų kontrolės skyriaus reikalas.

Susisiekus su pastarojo skyriaus darbuotojais, jie irgi aiškino niekuo padėti negalintys.

„Pagal Apvaliosios medienos gabenimo tvarkos aprašo reikalavimus, dėl medienos gabentojų kaltės sudarkyti miško keliai turi būti sutvarkomi per 1 mėnesį. Sprendžiant iš pateiktos informacijos šis kelias yra ne miško paskirties žemėje, bet vietinės seniūnijos žinioje. Seniūnas turi visas teises šiai problemai išspręsti“, – gavome atsakymą.


Netgi išgirdome, jog šakos ant kelio – tai yra biokuras, kitaip tariant, visai ne šiukšlės, o turtas.

Tačiau kai tas turtas sukrautas ne prie krosnies, o vidury kelio, ir trukdo pravažiuoti transportui ar pjauti pakelės žolę – jo vertė kelia abejonių.



Nuo vienų – pas kitus

Kreipėmės į Kybartų seniūną Romą Šunoką. Jis patvirtino, kad kelias yra valstybinėje žemėje, bet kad išspręstų problemą, seniūnas pirmiausiai turi žinoti, kas kelią užteršė. Apsisukę grįžome informacijos pas Miškų ūkio priežiūros skyriaus specialistus, bet šie atrėmė negalintys suteikti informacijos dėl duomenų apsaugos.

Sutikime – keista, kai saugomas ne tas, kuris sutvarkė kelią, o tas, kuris jį teršia.

Galiausiai iš Miškų ūkio priežiūros skyriaus gavome patarimą kreiptis telefonu 112. Nors tai – Skubiosios pagalbos tarnybos numeris, skirtas neatidėliotiniems atvejams, nelikus kitos išeities ūkininkas paskambino juo. Tarnyba dėl užteršto kelio iškart pranešė policijai, o ši vėl susisiekė su seniūnu R. Šunoku ir paprašė daryti tvarką. Dabar jau nebe žurnalistai, o seniūnijos vadovas kreipėsi į Miškų ūkio priežiūros skyriaus specialistus. Deja, tų, kas užteršė kelią, šie neišdavė nei jam. Vis dėlto, prabėgus vos dešimčiai minučių, skambučio iš šakomis kelią užteršusios firmos sulaukė jau pats R. Šunokas.


„Man jie neprisistatė, bet pažadėjo kelią per šiandieną ir rytojų sutvarkyti. Jei nesutvarkys – aš pats kreipsiuosi į policiją. Tai – amžina bėda, kiekvienais metais tie keliai teršiami ir gadinami. Niekas seniūnijai nepraneša, kas pjaus, kur pjaus, nieko su mumis nederina – viską sužinome paskutiniai. Bet kai reikia sutvarkyti – atsiduriame pirmi eilėje“, – ketvirtadienį kalbėjo seniūnas.

Dienai baigiantis R. Šunokas paskambino tuo pačiu numeriu ir išgirdo, kad šakos nuo kelio jau surinktos, maža to, balsas telefone pažadėjo dangą dar ir nugreideriuoti.



Pasaka be galo

Jau apsidžiaugėme: viskas išsisprendė! Be reikalo.

Kitą dieną redakciją vėl pasiekė K. Venckaus skambutis.

„Nieko nesuprantu. Man iš seniūnijos paskambino ir pasakė, kad kelią nugreideriuos. Klausiu – tai ar jį su visomis šakomis greideriuos? Ir iš viso, kam jį greideriuoti?“ – stebėjosi vyras.

Pasirodo, kad taip atidžiai besaugant miško vežėjų duomenis įvyko nesusikalbėjimas: šakų susitvarkyti nusiųsta ne ta firma ir ne ant to keliuko. Taigi šakos nurinktos, gal dar ir greideriu spėta pervažiuoti, bet visai ne toje vietoje, apie kurią kalbėjo K. Venckus.

Šis faktas tik patvirtina tai, kad miško vežėjai išdarko ir užteršia ne vieną kelią, bet sugaudyti juos nėra taip lengva.

„Esu kaip voverė rate, nebežinau, ką daryti. Policija man sakė, kad jie šakų nerinks, o su manimi susisieks tie, kas tą kelią užteršė. Bet, kaip matote, susisiekė ne tie, kurie paliko šakas“, – pyko K. Venckus.

Dar kartą paskambinome seniūnui R. Šunokui. Šis sakė nebeturintis laiko dirbti seklio darbą, todėl perdavęs policijai Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus specialisto telefoną. Vis dėlto kantrybės netekęs, bet humoro jausmo dar nepraradęs seniūnas žurnalistams pasiūlė ir kitą variantą: palikti visus pareigūnus ramybėje, mautis kaliošus ir eiti kelio tvarkyti patiems.



Patarė pasitvirtinti taisykles

Reikia tikėtis, jog policijai pavyks nustatyti, kas užteršė kelią. O gal, nors pagal įstatymus nepriklauso, tyrėjams padėti geranoriškai imsis ir patys Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai.

Tačiau atsirado viltis, kad ūkininko skambutis davė kitokios, ilgalaikės naudos. Mat po ilgų diskusijų su miškininkais iš Kauno miškų kontrolės skyriaus vyr. specialisto Egidijaus Baltrušaičio pagaliau išgirdome gerą patarimą.


„Seimas yra priėmęs Apvaliosios medienos gabenimo tvarkos aprašą. Pagal jo 19 punktą savivaldybės gali pasitvirtinti taisykles, kad miško pjovėjai, išgabendami medieną vietinės reikšmės vidaus keliais, nustatytu laikotarpiu apie darbus turi informuoti Savivaldybės administraciją. O kai žinai, kas, kur ir kada medieną veš, galima imtis teisinių priemonių. Tokios taisyklės yra patvirtintos Šakių rajono savivaldybėje, bet nei Vilkaviškyje, nei Marijampolėje, nei, pavyzdžiui, Prienuose, kur pernai kilo skandalas dėl panašių reikalų, to numatyta nėra“, – kalbėjo pareigūnas.

Šią žinią išgirdęs Kybartų seniūnas iš karto susisiekė su Savivaldybės administracijos specialistais ir tikisi, kad tokios taisyklės bus patvirtintos ir Vilkaviškio rajone.

„Kai žinosime vežėjų maršrutą, tada galėsime juos kontroliuoti ir reikalauti, kad kelius paliktų tokius, kokie jie buvo“, – sakė seniūnas.



Publikuota: 2022-06-21 13:31:26

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Maudyklų vandens švara: vien tyrimais vadovautis nereikėtų
* „Vištyčio muzikos pakrantėje“ vasarą koncertuos kraštiečiai
* Šalies mokyklose planuojami pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar Jums svarbu vasarą nuvažiuoti į Lietuvos pajūrį?
Taip, man tai yra tradicija.
Nuvykęs (-usi) džiaugiuosi, o nenuvažiavęs (-usi) nenusimenu.
Lietuvos pajūris man tapo nepatrauklus.
Baltijos jūros aš dar nemačiau.



Kalbos patarimai

Pastovus ar nuolatinis?
Būdvardis pastovus, -i vartojamas reikšme „nekintamas, vienodas“, pvz.: pastovus būdas, pastovi temperatūra. Jo nereikia painioti su būdvardžiu nuolatinis, -ė „apimantis visą laiką, nepertraukiamas, nepaliaujamas“.
Kai norima apibūdinti ilgą laiką ar nuolat trunkantį dalyką, vartotinas būdvardis nuolatinis, pvz., nuolatinė ekspozicija, nuolatiniai klientai, nuolatiniai skundai.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas