|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2022-06-30 16:44
|
|
|
Birželio 22 d. atlikto mikrobiologinio tyrimo duomenimis, Vilkaviškio paplūdimyje vanduo yra švarus.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Vasarą lipdami į skaidrų vandens telkinį dauguma poilsiautojų net nesusimąsto, ar jis – švarus, nors tarša ne visuomet matoma akimis. Ieškoti informacijos apie jo kokybę žmonės paprastai puola tada, kai pamato žydintį vandenį. Šį procesą sukelia melsvabakterių dauginimasis.
Kol kas rezultatai – geri
Kasmet plūstelėjus karščiams redakcija sulaukia žmonių skambučių dėl rajono vandens kokybės. „Ruošiamės savaitgalį važiuoti į Vištytį. Gal žinote, koks ten dabar vanduo?“ – net ir tokie klausimai telefonu žurnalistų jau nebestebina. Tačiau jie rodo, kad gyventojams trūksta informacijos.
Neseniai redakcijai žydinčio vandens nuotraukų atsiuntęs vilkaviškietis teigė, kad Paežerių ežeras jau kurį laiką atrodo labai nešvarus, užterštas, ir prašė pasidomėti, ar atlikti vandens kokybės tyrimai ir apskritai ar tokiame vandenyje galima maudytis.
Vandens tyrimai tikrai atliekami, bet ne visur ir ne taip dažnai, kaip žmonėms galbūt norėtųsi. Šią vasarą jie buvo atlikti birželio 22 d.
Mikrobiologinio tyrimo rezultatas parodė, jog vanduo prie Vilkaviškio esančio Paežerių ežero pliaže ir Vištyčio paplūdimyje žarnyno bakterijomis neužterštas. Artimiausiu metu mėginiai bus imami liepos 7 d.
Tačiau prieš lipant į ežerą ar upę reikėtų vadovautis ne vien tyrimų rezultatais, bet ir tuo, ką matome plika akimi.
Tiria kas dvi savaites
Pirmiausia reikėtų žinoti, kad vanduo tiriamas tik oficialiai paskelbtose maudyklose, o ne visur, kur žmonės sugalvoja maudytis. Mūsų rajone tokios maudyklos yra jau minėti Paežerių ežero ir Vištyčio paplūdimiai.
Jei kitose vietose vandenyje atsirastų momentinė tarša, ji nustatyta būtų tik tokiu atveju, jei kas nors apie tai praneštų ir būtų paimti mėginiai.
Pagal Lietuvos higienos normą HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“, vandens mėginiai imami kas dvi savaites. Privalomai iki šiol buvo atliekami tik mikrobiologiniai tyrimai: jais nustatoma, ar vandenyje neviršijamas žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių kiekis.
Jei žarnyno bakterijų kiekis vandenyje viršija normą, paplūdimiuose turi būti pastatytas ženklas, įspėjantis apie prastą vandens kokybę, taip pat žmonės turi būti informuoti Savivaldybės interneto svetainėje ir rajono spaudoje.
Oficialiuose paplūdimiuose privalo būti įrengti informaciniai stendai. Juose, be bendros informacijos (sveikatos saugos reikalavimų, informacijos apie draudimą ar leidimą lankytis su gyvūnais, kontaktinių institucijų, atsakingų už maudyklos administravimą, telefonų), turi būti nurodyti ir vandens kokybės tyrimų rezultatai.
Vandens skaidrumo netyrė
Kitokios taršos tyrimai – melsvabakterių ar kitų dumblių kiekis vandenyje – paplūdimių higienos normoje anksčiau reglamentuoti nebuvo.
Tačiau nuo šių metų gegužės 1 d. įsigaliojo higienos normos HN 92:2018 pakeitimai. Juose tarša įvardijamas ir melsvabakterių bei didžiųjų dumblių vandenyje buvimas, galintis kelti pavojų sveikatai.
Tad institucijos, atsakingos už maudyklų administravimą, turi matuoti ir vandens skaidrumą. Nustačius per didelį chlorofilo kiekį ir melsvabakterių gausėjimą privaloma informuoti visuomenę ir (priklausomai nuo chlorofilo kiekio) rekomenduoti nesimaudyti arba visai uždrausti maudytis, kol taršos nebeliks. Apie žydinčio vandens sveikatai keliamą grėsmę visuomenė turi būti informuojama tais pačiais metodais, kaip ir apie mikrobiologinę taršą.
Tačiau mūsų rajono vandens telkinių skaidrumo tyrimai dar nebuvo atlikti.
Susisiekę su Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos (šios laboratorijos Kauno skyriuje tiriami ir mūsų rajono telkinių vandenys) atstove spaudai išgirdome, kad vandens skaidrumas tiriamas tik inicijavus Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. Bet paskambinus pastarojo specialistams jie paaiškino, kad šiais tyrimais turi rūpintis Savivaldybės administracija.
Rajono Savivaldybės gydytoją laikinai vaduojanti Rasa Širvienė teigė, jog melsvabakterės vandenyje kol kas apskritai netiriamos, nes nėra tam sertifikuotų laboratorijų. Tokie tyrimai, vyr. specialistės teigimu, bus atliekami tik nuo kitų metų.
Situacija matoma vizualiai
Vis dėlto nereikėtų aklai kliautis tyrimais, kurių rezultatai šiaip ar taip gaunami tik praėjus mažiausiai savaitei po mėginių paėmimo.
Jei matote, kad vanduo nusidažęs žalios, melsvos ar rusvos spalvos dumbliais, verta pagalvoti, ar į jį lipti. Vandens žydėjimui nemažai įtakos turi dėl žmogaus ūkinės veiklos padidėję azoto ir fosforo junginių kiekiai telkinyje, intensyvus trąšų naudojimas žemės ūkyje, buityje naudojami cheminiai preparatai, nepakankamas nuotėkų išvalymas. Vasaros metu, pakilus temperatūrai, melsvabakterės pradeda ypač intensyviai daugintis, dėl to vanduo įgyja melsvai žalią spalvą, o ramiu oru vandens paviršiuje formuojasi plėvelė – tai vadinama vandens žydėjimu.
Toks vanduo gali kelti pavojų žmogaus sveikatai, nes melsvabakterės į vandenį išskiria toksinių medžiagų.
Priklausomai nuo toksinų sudėties ir koncentracijos, išsimaudžius žydinčio vandens telkinyje žmogui gali sutrikti virškinimas, pasireikšti apsinuodijimo požymių, bendras kūno silpnumas, galvos svaigimas, akių gleivinės uždegimas, bėrimas.
Tad jei jau būtinai norite išsimaudyti žydinčiame ežere, upėje ar jūroje, bent jau nenardykite, kad vandens nepatektų į kvėpavimo takus, virškinimo traktą. Po maudynių reikėtų palįsti po dušu, tada mažesnė tikimybė, kad įvyks alerginė reakcija ir kūną išbers. Ypač atsargiai turėtų elgtis silpnesnio imuniteto žmonės, vaikai ir senjorai.
Vasarą lipdami į skaidrų vandens telkinį dauguma poilsiautojų net nesusimąsto, ar jis – švarus, nors tarša ne visuomet matoma akimis. Ieškoti informacijos apie jo kokybę žmonės paprastai puola tada, kai pamato žydintį vandenį. Šį procesą sukelia melsvabakterių dauginimasis. |
Kasmet plūstelėjus karščiams redakcija sulaukia žmonių skambučių dėl rajono vandens kokybės. „Ruošiamės savaitgalį važiuoti į Vištytį. Gal žinote, koks ten dabar vanduo?“ – net ir tokie klausimai telefonu žurnalistų jau nebestebina. Tačiau jie rodo, kad gyventojams trūksta informacijos.
Neseniai redakcijai žydinčio vandens nuotraukų atsiuntęs vilkaviškietis teigė, kad Paežerių ežeras jau kurį laiką atrodo labai nešvarus, užterštas, ir prašė pasidomėti, ar atlikti vandens kokybės tyrimai ir apskritai ar tokiame vandenyje galima maudytis.
Vandens tyrimai tikrai atliekami, bet ne visur ir ne taip dažnai, kaip žmonėms galbūt norėtųsi. Šią vasarą jie buvo atlikti birželio 22 d.
Mikrobiologinio tyrimo rezultatas parodė, jog vanduo prie Vilkaviškio esančio Paežerių ežero pliaže ir Vištyčio paplūdimyje žarnyno bakterijomis neužterštas. Artimiausiu metu mėginiai bus imami liepos 7 d.
Tačiau prieš lipant į ežerą ar upę reikėtų vadovautis ne vien tyrimų rezultatais, bet ir tuo, ką matome plika akimi.
Pirmiausia reikėtų žinoti, kad vanduo tiriamas tik oficialiai paskelbtose maudyklose, o ne visur, kur žmonės sugalvoja maudytis. Mūsų rajone tokios maudyklos yra jau minėti Paežerių ežero ir Vištyčio paplūdimiai.
Jei kitose vietose vandenyje atsirastų momentinė tarša, ji nustatyta būtų tik tokiu atveju, jei kas nors apie tai praneštų ir būtų paimti mėginiai.
Pagal Lietuvos higienos normą HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“, vandens mėginiai imami kas dvi savaites. Privalomai iki šiol buvo atliekami tik mikrobiologiniai tyrimai: jais nustatoma, ar vandenyje neviršijamas žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių kiekis.
Jei žarnyno bakterijų kiekis vandenyje viršija normą, paplūdimiuose turi būti pastatytas ženklas, įspėjantis apie prastą vandens kokybę, taip pat žmonės turi būti informuoti Savivaldybės interneto svetainėje ir rajono spaudoje.
Oficialiuose paplūdimiuose privalo būti įrengti informaciniai stendai. Juose, be bendros informacijos (sveikatos saugos reikalavimų, informacijos apie draudimą ar leidimą lankytis su gyvūnais, kontaktinių institucijų, atsakingų už maudyklos administravimą, telefonų), turi būti nurodyti ir vandens kokybės tyrimų rezultatai.
Kitokios taršos tyrimai – melsvabakterių ar kitų dumblių kiekis vandenyje – paplūdimių higienos normoje anksčiau reglamentuoti nebuvo.
Tačiau nuo šių metų gegužės 1 d. įsigaliojo higienos normos HN 92:2018 pakeitimai. Juose tarša įvardijamas ir melsvabakterių bei didžiųjų dumblių vandenyje buvimas, galintis kelti pavojų sveikatai.
Tad institucijos, atsakingos už maudyklų administravimą, turi matuoti ir vandens skaidrumą. Nustačius per didelį chlorofilo kiekį ir melsvabakterių gausėjimą privaloma informuoti visuomenę ir (priklausomai nuo chlorofilo kiekio) rekomenduoti nesimaudyti arba visai uždrausti maudytis, kol taršos nebeliks. Apie žydinčio vandens sveikatai keliamą grėsmę visuomenė turi būti informuojama tais pačiais metodais, kaip ir apie mikrobiologinę taršą.
Tačiau mūsų rajono vandens telkinių skaidrumo tyrimai dar nebuvo atlikti.
Susisiekę su Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos (šios laboratorijos Kauno skyriuje tiriami ir mūsų rajono telkinių vandenys) atstove spaudai išgirdome, kad vandens skaidrumas tiriamas tik inicijavus Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. Bet paskambinus pastarojo specialistams jie paaiškino, kad šiais tyrimais turi rūpintis Savivaldybės administracija.
Rajono Savivaldybės gydytoją laikinai vaduojanti Rasa Širvienė teigė, jog melsvabakterės vandenyje kol kas apskritai netiriamos, nes nėra tam sertifikuotų laboratorijų. Tokie tyrimai, vyr. specialistės teigimu, bus atliekami tik nuo kitų metų.
Vis dėlto nereikėtų aklai kliautis tyrimais, kurių rezultatai šiaip ar taip gaunami tik praėjus mažiausiai savaitei po mėginių paėmimo.
Jei matote, kad vanduo nusidažęs žalios, melsvos ar rusvos spalvos dumbliais, verta pagalvoti, ar į jį lipti. Vandens žydėjimui nemažai įtakos turi dėl žmogaus ūkinės veiklos padidėję azoto ir fosforo junginių kiekiai telkinyje, intensyvus trąšų naudojimas žemės ūkyje, buityje naudojami cheminiai preparatai, nepakankamas nuotėkų išvalymas. Vasaros metu, pakilus temperatūrai, melsvabakterės pradeda ypač intensyviai daugintis, dėl to vanduo įgyja melsvai žalią spalvą, o ramiu oru vandens paviršiuje formuojasi plėvelė – tai vadinama vandens žydėjimu.
Toks vanduo gali kelti pavojų žmogaus sveikatai, nes melsvabakterės į vandenį išskiria toksinių medžiagų.
Priklausomai nuo toksinų sudėties ir koncentracijos, išsimaudžius žydinčio vandens telkinyje žmogui gali sutrikti virškinimas, pasireikšti apsinuodijimo požymių, bendras kūno silpnumas, galvos svaigimas, akių gleivinės uždegimas, bėrimas.
Tad jei jau būtinai norite išsimaudyti žydinčiame ežere, upėje ar jūroje, bent jau nenardykite, kad vandens nepatektų į kvėpavimo takus, virškinimo traktą. Po maudynių reikėtų palįsti po dušu, tada mažesnė tikimybė, kad įvyks alerginė reakcija ir kūną išbers. Ypač atsargiai turėtų elgtis silpnesnio imuniteto žmonės, vaikai ir senjorai.
Galerija: Maudyklos
Publikuota: 2022-06-30 16:44:11
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|