„Santaka“ / Savo rankomis restauruoti baldai – patys jaukiausi / Gyvenimo būdas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda ekologiškai užaugintų broilerių skerdieną (4,50 Eur už kg), česnakus (4 Eur už kg). Tel. 8 620 85 869.
Galioja iki: 2022-08-14 08:25:35

Parduoda naujas iš vielos nupintas pintines („gurbus“), kušetę. Tel. 8 670 49 964.
Galioja iki: 2022-08-15 10:19:54

Parduoda lietus ratlankius R15 su naudotomis vasarinėmis padangomis HANKOOK (nuo CITROEN, 195/65, 130 Eur). Tel. 8 685 17 286.
Galioja iki: 2022-08-15 10:20:18



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimo būdas

Dalinkitės:  


Pamatę kokliais dekoruotą Laimutės Murinienės židinį daugelis svečių netiki, jog jis netikras.

Autorės nuotr.


Savo rankomis restauruoti baldai – patys jaukiausi

Simona SIMANAVIČIENĖ


Laimutę Murinienę iš Žaliosios kaimo drąsiai galima vadinti auksaranke. Moteris ne tik mezga ypatingo grožio lėles, muzikuoja, bet ir ne vienus metus kuria jaukų savo namų interjerą. O tai daro gan neįprastai – restauruodama senovinius baldus.



Domisi senoviškais daiktais

Įsirenginėdami namus vieni siekia sukurti prabangą, kiti trokšta klasikos ar dalykiškumo, o treti – aplinkos, kurioje galėtų atsipalaiduoti. L. Murinienė namuose derina klasiką su patogumu, todėl iš medine apdaila išpuoštų namų sklinda šiluma ir jaukumas.

Laimutės namuose gausu senovinių baldų: svetainėje – komoda, indauja ir pianinas, mediniai laiptai bei vintažinės kėdės. Kituose kambariuose dominuoja pačios atnaujintos medinės grindys, senoviniai šviestuvai, toršerai ar veidrodžiai su metaliniais apkaustais, taip pat galima pamatyti vintažinių lagaminų bei gėlėmis ar senoviškais raštais puoštų tapetų.

Aprodydama išpuoselėtus kambarius moteris pasakojo, kad stengėsi visur išlaikyti vienodą stilių, tačiau nenorėjo namų apkrauti puošniais klasikiniais baldais – jie slegia. „Greičiau pas mane kaimiška klasika nei prabanga. Žinoma, mėgstu pažiūrėti į puošnias kėdes ar kitus prabangius baldus, tačiau savo namuose jų nenorėčiau“, – kalbėjo moteris. Baldų Laimutė dažniausiai ieško sendaikčių turguose ar gauna iš artimųjų bei draugų, kurie žinodami apie moters aistrą senoviniams daiktams mielai juos dovanoja.


Norint baldus prikelti naujam gyvenimui tenka nemenkai paplušėti. Juk ant kėdžių ar spintų, ne vienus metus tarnavusių kažkam kitam, būna įbrėžimų, lakas išblukęs, o kai kurias detales reikia pakeisti. „Daliai baldų sumeistravau kojas – man taip gražiau. Be to, mano pagalbininkas dulkių siurblys-robotas lengviau privažiuoja išvalyti visus tarpelius“, – kalbėjo pašnekovė.

Atkeliavus norimam daiktui L. Murinienė kimba į darbus: išardo, nušveičia, nulakuoja. Šiems darbams Laimutė naudoja įvairius medienos šlifuoklius, kartais net diskinius pjūklus. Atnaujindama baldus moteris stengiasi išlaikyti medienos struktūrą, raštą. „Kai nori turėti kažką išskirtinio, tenka mokytis pačiai. Anksčiau dar tėtis truputį padėdavo, bet dabar viską darau pati“, – pasakojo moteris.

Žinių, kaip paruošti medieną bei ją apdirbti, pašnekovė semiasi iš interneto, taip pat konsultuojasi su specialistais, tačiau, kaip pati sako, dažniausiai suvokimas ateina dirbant.

„Vilkaviškio „Senukų“ prekybos centre jau mane pažįsta, ten gaunu daug patarimų. Jei ilgesnį laiką neapsilankau, pardavėjai juokauja, kad senokai mane matė, klausia, ką vėl restauruosiu“, – kalbėjo L. Murinienė.




Sumeistravo pati

L. Murinienė pasakojo, kad senovinius daiktus mėgo nuo mokyklinių laikų, todėl močiutės ąsotėliai jai būdavo patys mieliausi. Tuo metu manė, kad tai tik vaikystės susižavėjimas ir su laiku praeis. Net kai su šeima įsigijo dabartinius namus, vylėsi juos įsirengti šiuolaikiškai. Vis dėlto modernus stilius Laimutei neprilipo. Tie baldai, kuriuos jau buvo įsigiję, ilgainiui iš namų iškeliavo, ir šeimininkė nutarė grįžti prie to, kas arčiau širdies.

Senovinių baldų paieškos ne visada baigdavosi sėkmingai, todėl L. Murinienė rado kitą būdą, kaip papildyti namų interjerą – norimą daiktą tiesiog susimeistraudavo pati. Taip Laimutės namuose atsirado televizoriaus stalelis su stalčiais, didelė knygų lentyna ir net du dekoratyviniai židiniai.
Nedrįsau nei groti, nei šokti, tačiau žinojau, kad turiu tam ryžtis. Tai mane ištraukė iš sąstingio.


Knygų lentynai moteris specialiai ieškojo vieno pjovimo lentų, nes norėjo grubaus rašto medienos. Pasirodė, kad įsigyti neapdirbtų lentų ne taip paprasta, visgi jų pavyko šiaip taip gauti. Pirmo pjovimo lentas Laimutė panaudojo ir lentynėlės aplink židinį bei televizoriaus stalelio gamybai.


Auksarankės sukonstruoti židiniai išdailinti imitaciniais kokliais, mediena, o vienas jų pritaisytas prie kamino, todėl tik akylesni gali suprasti, kad židinys netikras. Kad būtų jaukiau, įtaisytos švieselės, todėl prisėdus šalia galima pasimėgauti imitacinės ugnies rusenimu.



Savanoriauja draugijoje

Baldų restauravimas ir gamyba – ne vienintelis Laimutės pomėgis. Dar pradinėse klasėse išmokusi megzti L. Murinienė šią veiklą puoselėja lig šiol. Anksčiau moteris mezgė drabužius, o dabar pasinėrė į naują veiklą – lėles.

Kiekvienai lėlei-gyvūnėliui Laimutė skiria ypatingą dėmesį. Mezginiai padabinti dailiomis kepurėlėmis, suknelėmis, batukais, smulkiausiomis apdailos detalėmis. Lėlės skirtos ne tik mergaitėms, bet ir berniukams, mat peliukai bei pandos aprengti vyriškais kombinezonais. Megztų žvėrelių rūbeliai iki smulkmenų suderinti, puošiami sagutėmis, pritaikomi aksesuarai, rankinės. Pati auksarankė juokavo, kad jos gyvūnėliai nuogi nevaikšto – po viršutiniais drabužiais yra ir apatiniai rūbeliai.

Ne mažiau negu mezgimą moteris sako mėgstanti muziką. Tiesa, jos anksčiau profesionaliai nesimokė, tačiau groti kokiu nors instrumentu norėjo visada.

„Kai buvau maža, labai norėjau groti akordeonu, todėl iškeičiau savo žaislus į mažą žalią akordeoną. Juo išmokau groti viena ranka, be bosų“, – prisiminė pašnekovė. Vėliau, jau įsikūrusi savuose namuose, L. Murinienė gavo seną pianiną. Jį, kaip ir daugelį baldų, restauravo pati, bet kol nemokėjo groti, instrumentas atliko labiau kambario puošmenos vaidmenį.

Svajonę išmokti groti Laimutei pavyko įgyvendinti prieš keletą metų, kai pradėjo lankyti Vilkaviškio muzikos mokyklos suaugusiųjų grupės fortepijono pamokas pas mokytoją Žanetą Alkevičienę. Dabar moteris lanko šokių pamokas, vedamas Renatos Guščiuvienės. „Nors nedrįsau nei groti, nei šokti, žinojau, kad turiu tam pasiryžti. Visa tai mane ištraukė iš sąstingio“, – apie norą tobulėti kalbėjo pašnekovė.

Užsiėmimų Laimutė turi tikrai nemažai, tad dar viena nauja veikla pareikalavo ne ką menkesnio ryžto. Moteris du kartus per savaitę savanoriauja Vilkaviškio aklųjų ir silpnaregių sąjungoje ir sako, kad bendraudama su neįgaliais žmonėmis gaunanti labai daug moralinės grąžos. Be to, ji dainuoja draugijos vokaliniame ansamblyje „Žara“ ir nė vienos veiklos negalėtų atsisakyti, nes visos labai brangios.


Norėtų išmokti jodinėti

Laimutės namuose karaliauja net septyni gyvūnai: trys šuniukai, dvi skardžiabalsės papūgėlės ir du Meino meškėnų veislės katinai. Beje, pastarieji auksaplaukiai – neeilinių sugebėjimų. Pabarbenus į skanėstų dėžutę Meinas ir Frėja iškart prisistatė ir paprašyti surengė tikrą pasirodymą: sukosi ratu, gulė, sėdo, kėlė letenėles sveikindamiesi, atliko kitas komandas. Anot šeimininkės, Meino meškėnų veislė garsėja nuolankumu ir labiau šunišku charakteriu, tačiau šie katinėliai dresūriniais sugebėjimais pranoko lūkesčius.

Nors veiklų Laimutė turi tikrai daug, tiki, kad šios – ne paskutinės. Ateities planuose – jodinėjimo žirgais pamokos. Vieną dieną ji tikrai tai padarys, tik reikia pasiekti, kad drąsa nugalėtų vis dar kaustančią baimę.



Galerija: Pomėgiai




Publikuota: 2022-07-04 08:14:33

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Žemdirbių derlių niokoja lietus, paukščiai ir miško gyvūnai
* Karštyje kankintis paliktas arklys kybartiečiams kėlė ir gailestį, ir pyktį
*Jaunimas džiaugiasi galimybe vasarą užsidirbti ir įgyti patirties
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip elgiatės su pinigais per atostogas?
Išleidžiu tiek, kiek susiplanuoju.
Išlaidauju ir nesuku galvos dėl pinigų.
Stengiuosi išleisti kuo mažiau.
Atostogauju namie, be papildomų išlaidų.
Aš neatostogauju.



Kalbos patarimai

Pastovus ar nuolatinis?
Būdvardis pastovus, -i vartojamas reikšme „nekintamas, vienodas“, pvz.: pastovus būdas, pastovi temperatūra. Jo nereikia painioti su būdvardžiu nuolatinis, -ė „apimantis visą laiką, nepertraukiamas, nepaliaujamas“.
Kai norima apibūdinti ilgą laiką ar nuolat trunkantį dalyką, vartotinas būdvardis nuolatinis, pvz., nuolatinė ekspozicija, nuolatiniai klientai, nuolatiniai skundai.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas