„Santaka“ / Jaunieji filologai garsina Kybartus / Švietimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Iš medienos gamina garažo vartus, duris ūkiniams pastatams. Atvažiuoja, pamatuoja, pristato. Tel. 8 699 53 925.
Galioja iki: 2022-12-08 10:49:08



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Švietimas

Dalinkitės:  


Gustas Aušiūraitis ir Kamilė Vasiliauskaitė šiais metais respublikiniame filologų konkurse pelnė antrąsias vietas.

Autoriaus nuotr.


Jaunieji filologai garsina Kybartus

Andrius GRYGELAITIS


12 metų iš eilės Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos Nijolės Černauskienės mokiniai tampa respublikinio jaunųjų filologų konkurso laureatais. Šiais metais tokius pasiekimus užfiksavo Kamilė Vasiliauskaitė bei Gustas Aušiūraitis.



Stebi vaikus

Neabejotinai N. Černauskienė yra fenomenali mokytoja. Vargu, ar visoje šalyje rastume dar bent vieną pedagogą, kurio mokiniai net 12 metų iš eilės būtų tapę respublikinio jaunųjų filologų konkurso prizininkais. Pati mokytoja teigė, jog ilgai stebi vaikus prieš siūlydama jiems dalyvauti konkurse.

„Aš tarsi voras į tinklą savo aukas traukiu pamažu. Dabartiniai vaikai vis rečiau nori kruopštesnio darbo. Visgi nenustoju ieškoti tų, kurie ryžtųsi su manimi eiti šiuo keliu. Visada perspėju, kad lengva nebus, tačiau džiaugiuosi, kad kasmet atsiranda norinčių sunkiai dirbti jaunuolių“, – sakė N. Černauskienė.

Šiais metais jaunųjų filologų konkurse antrąsias vietas pelnė du jos mokiniai. Kamilei sėkmė nusišypsojo tautosakos sekcijoje, o Gustui – publicistikos. Pati pedagogė teigė, jog šiedu mokiniai yra labai talentingi, gabūs, tačiau kartu ir skirtingi. Anot jos, G. Aušiūraitis yra individualistas, kuriam svarbus laisvės pojūtis. Tuo tarpu K. Vasiliauskaitė – be galo darbšti, atsakinga, į kitų patarimus atsižvelgianti mergina.


Gražių žodžių pedagogė negailėjo ir kitiems savo mokiniams. Trys iš jų šiemet taip pat nuskynė laurus už rajono ribų. Tarptautinėje Kaliningrado srities moksleivių lietuvių kalbos ir etninės kultūros olimpiadoje pirmąsias vietas pelnė Gabrielė Kuliešiūtė bei Deimantė Varnagirytė, o trečiąją vietą iškovojo Milana Grigaitytė.



Atrado save

Į respublikinį jaunųjų filologų konkursą Kamilė delegavo darbą, kuriame pristatė „Virbalio vartų“ bendruomenę, jos žmones, veiklą, šiame miestelyje puoselėtus amatus tarpukaryje ir dabar. Ruošiant medžiagą jai ne vieną valandą teko bendrauti su bendruomenės pirmininku Stanislovu Lopeta, žvakių liejike Irena Griešiuviene bei audėja Anele Markauskiene. Taip pat merginai teko peržvelgti daugybę istorinių šaltinių, susirinkti ir susisteminti šūsnį papildomos medžiagos.

„Aštuonerius metus mokiausi Virbalio pagrindinėje mokykloje, todėl šis miestelis man yra labai brangus. Norėjau šį kraštą pristatyti už rajono ribų. Tiesą pasakius, visiškai nesitikėjau, kad galiu tapti prizininke. Mano tikslai buvo visai kiti – norėjau įgauti drąsos, užmegzti naujų pažinčių. Galima sakyti, jog rengdama darbą atradau save. Supratau, kad man labai patinka įgyvendinti didelės apimties projektus“, – kalbėjo K. Vasiliauskaitė.


Šiemet antrąją gimnazijos klasę baigusi mergina teigė, jog ir kitais metais norėtų dalyvauti jaunųjų filologų konkurse. Ji po truputį jau pradeda ieškoti galimos darbo temos.



Sužavėjo komisiją

Metais už Kamilę vyresnis G. Aušiūraitis prisipažino, jog jį dalyvauti konkurse įkvėpė draugas, anksčiau Kristijono Donelaičio gimnaziją baigęs Deividas Stankevičius. Pastarasis taip pat ne kartą yra tapęs jaunųjų filologų konkurso prizininku. Gustas kartu su Deividu susibičiuliavo važinėdami į įvairias olimpiadas. Vaikinas vyresnį draugą net laiko savo autoritetu.

„Kai mokytoja N. Černauskienė man davė paskaityti Deivido kūrybą, supratau, jog mūsų mintys bei rašymo stiliai yra labai panašūs. Būtent tada pagalvojau, jog ir man reikėtų pabandyti sudalyvauti konkurse. Nusprendžiau rašyti esė“, – prisiminė Gustas.

Temą būsimam kūriniui padėjo išrinkti N. Černauskienė. Ji paprašė Gusto išvardinti savo pomėgius, ir kai šis paminėjo šachmatus, pedagogė iš karto suprato, jog apie juos ir reikėtų rašyti. Savo darbe Gustas šachmatų žaidimą lygino su gyvenimu. Kiekvienai figūrai jis priskyrė tam tikrą vaidmenį, o pačią lentą apibūdino kaip valstybę.


Nors tema ir buvo unikali, pats G. Aušiūraitis mano, jog sėkmę konkurse lėmė darbo gynimas, kuomet komisijos nariams reikėjo pristatyti ne tik savo kūrinį, tačiau ir pasidalyti mintimis apie kitų dalyvių rašinius.

„Kai pamačiau kitus dalyvius, supratau, kad patekti tarp prizininkų bus labai sunku. Pavyzdžiui, kartu su manimi antrąja vieta pasidalijo „Tūkstantmečio vaikų“ projekte išgarsėjusi Mūza Svetickaitė. Manau, kad komisijai patiko, kaip aš analizavau kitus kūrinius. Tarkime, vieno iš dalyvių stilių palyginau su australų fantastikos kūrėju Džonu Flanaganu. Vertinimo komisijoje buvusi narė negalėjo patikėti, jog žinau tokį autorių. Manau, kad tokiuose konkursuose, ne mažiau nei pats darbas, svarbu gebėjimas jį pristatyti“, – svarstė G. Aušiūraitis.



Nemėgo lietuvių kalbos

Tiek Gustas, tiek Kamilė nemažai laiko praleidžia skaitydami knygas. Nors ir tapo filologų konkurso prizininkais, tačiau nė vienas iš jų savo ateities su lietuvių kalba nesieja. G. Aušiūraitis galvoja apie politologijos studijas, o K. Vasiliauskaitė svarsto ateitį susieti su tiksliaisiais mokslais.

„Jei atvirai, anksčiau labai nemėgau lietuvių kalbos. Man šioje pamokoje būdavo per daug suvaržymų, rėmų, struktūros, būtinybės naudoti tam tikras formas. Rašydamas konkursui skirtą esė jaučiausi visiškai kitaip. Tuomet buvau laisvas. Nors labai mėgstu skaityti knygas, tačiau porą metų nuo jų buvau atsiribojęs. Tiesiog neradau kokybiškos literatūros. Buvo laikas, kai vaikiški kūriniai man jau netiko, o į suaugusiųjų skyrių bibliotekoje niekas dar neįleisdavo. Tik kai močiutė pasiūlė paskaityti Gregorio Deivido Robertso kūrinį „Šantaramas“, vėl atgimė meilė skaitymui“, – prisiminė Gustas.

Tiek jis, tiek Kamilė pripažino, jog didžioji dalis jų nuopelnų turėtų atitekti mokytojai N. Černauskienei. Jaunuoliai ją vadino stipria, besilaikančia savo pozicijos, tačiau tolerantiška kitų nuomonei pedagoge.

„Ji mumis labai rūpinasi ir net kartais atrodo, kad jaudinasi labiau už mus pačius“, – teigė K. Vasiliauskaitė.



Publikuota: 2022-07-04 09:28:32

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Aikštėje baigiamas rengti senojo Vilkaviškio maketas
* Rajone gyvenantys ukrainiečiai nori jaustis savi
* Konferencijoje aptartos jautrios temos
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar gerai, kad miestai konkuruoja eglučių grožiu?
Žinoma, tai skatina pasitempti.
Ne, eglutėmis reikia džiaugtis, o ne varžytis.
Kitu laiku būtų gerai, bet ne per sunkmetį.
Neturiu nuomonės.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti buto išplanavimas?
Pasakymas buto išplanavimas, vartojamas konkrečia reikšme, taisomas į buto planas. Kai turima omenyje abstraktesnė veiksmo reikšmė, geriau sakyti išdėstymas, suplanavimas, pvz., išdėstyti, suplanuoti patalpas.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas