Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

---

Rajono ateitis neįsivaizduojama be vietos verslininkų, kurie mokamais mokesčiais papildo Savivaldybės biudžetą bei kuria darbo vietas, indėlio. Mero ir verslo pusryčiuose įmonių ir įstaigų vadovams buvo pristatytos Europos Sąjungos (ES) bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos investicijų programos, mokesčių tarifai 2023 m., verslo plėtros ir paramos programos bei kitos temos.

Pristatyti tarifai

Savivaldybės meras Algirdas Neiberka sveikindamas susirinkusiuosius kvietė drauge dirbti dėl Vilkaviškio krašto, diskutuoti aktualiomis temomis, dalytis mintimis. Vis dėlto tradiciniai Mero ir verslo pusryčiai šįkart praėjo be platesnių diskusijų.

Savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja Vilija Tautvydienė susitikime pristatė valstybinės žemės nuomos, žemės, nekilnojamojo turto mokesčių tarifų ir lengvatų bei mokesčio už verslo liudijimus planuojamus tarifus. Vedėja pabrėžė, jog atsižvelgta į verslininkų pasiūlymą suvienodinti žemės ūkio paskirties ir komercinės paskirties žemės mokesčio tarifus. V. Tautvydienė sakė, kad dalis mokesčių išliks tokie patys, tačiau kiti keisis, nes manoma, jog žemės vertė didės.

Pranešėja taip pat pristatė siūlymą verslo įmones, pasirašiusias investicijų sutartis ir investavusias į verslo plėtrą rajono teritorijoje ne mažiau nei milijoną eurų, išskyrus investavusias į atsinaujinančios energijos vėjo, saulės ir kitas jėgaines, atleisti nuo valstybinės žemės sklypo, kuriame įvykdytos investicijos, nuomos mokesčio penkerius metus. Anot Finansų ir biudžeto skyriaus vedėjos, sprendimus rengusi darbo grupė mano, kad prieš tai buvęs reikalavimas bent trejus metus išlaikyti penkias darbo vietas buvo sudėtingas. „Atsižvelgėme į kitų savivaldybių gerąją patirtį, todėl šį punktą tikslinome ir mes“, – sakė V. Tautvydienė.

Renginį vedusi rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė, apibendrindama pristatytus mokesčius, teigė, kad jie nedidėjo, o išliko tokie patys arba netgi buvo sumažinti. Ji pabrėžė, kad rajono ateitis neįsivaizduojama be savivaldos ir verslo partnerystės, todėl skatino verslininkus užduoti rūpimus klausimus. Keletą jų iškėlė ir D. Riklienė, priminusi, jog kelerius metus vyksta diskusija dėl nekilnojamojo turto mokesčio taikymo atsinaujinančios energijos šaltiniams. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja papildė, kad keturiolika šalies savivaldybių mokestį jau taiko, todėl būtų įdomi verslo nuomonė šiuo klausimu.

Verslininkai buvo skatinami išsakyti nuomonę dėl atleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio į verslo plėtrą rajone investavus milijoną. „Ar šis punktas patrauklus verslui? Gal norite pasiūlyti kitų lengvatų, paskatinsiančių investavimą?“ – teiravosi D. Riklienė ir teigė, jog būtina rasti aukso vidurį, kad nei verslas, nei Savivaldybės biudžetas nenukentėtų.

Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) vadovas Vitas Girdauskas išsakė mintį, kad milijono kartelė gali būti pernelyg aukšta. „Jeigu norime pritraukti realių investicijų į Vilkaviškį, suma turėtų būti gerokai mažesnė. Palyginkime, kiek per metus investuojama. Žinoma, reikalauti išlaikyti darbo vietas irgi nėra tikslinga, nes investuojama į modernizavimą ir skaitmenizavimą, o dėl to darbo vietų mažėja“, – kalbėjo V. Girdauskas.

Meras A. Neiberka paaiškino, kad pagrindinis tikslas yra pritraukti verslo investicijų į rajoną, o dėl mokesčių lengvatų išimtiniais atvejais galima tartis ir priimti sprendimus Savivaldybės taryboje.

Verslininkai pastabų ir pasiūlymų nepateikė.



Finansavimas verslui

Nuotoliniu būdu prie susitikimo prisijungė ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis. Jis pristatė 2021–2027 m. ES fondų investicijų programas Lietuvai, taip pat valstybės investicijas verslui. Buvo išdėstytos verslo finansavimo priemonės per valstybės įsteigtą finansų įstaigą „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA). V. Jurgutis kalbėjo, jog įstaiga buvo įkurta tam, kad verslas turėtų galimybę pasiskolinti tada, kai galimybės skolintis iš banko ar kitų finansuotojų nėra. Daliai naujai įkurtų verslų gauti paskolą sudėtinga, todėl įstaiga gali padėti ne tik verslo pradžioje, bet ir palaikyti augimo, vystymosi etapuose.

Viceministras išsakė mintį, kad verslas ir mokslas bendradarbiauja nepakankamai, todėl norint pasiekti proveržį kokioje nors srityje turi būti vykdomi bendri projektai. „Skatinsime bendradarbiavimą skirdami tam finansavimą. Norime tikėti, kad tai duos ne tik tiesioginės naudos projektų laimėtojams, bet ir išmokys bendradarbiauti, kurti aukštesnę pridėtinę vertę bei geresnius produktus“, – kalbėjo viceministras.

Tinklalapyje esinvesticijos.lt skelbiamas pusmečio kvietimų planas, kur nurodytos kvietimų teikti paraiškas pagal ES fondų investicines programas paskelbimų datos. „Siekiame, kad verslas maksimaliai žinotų, kur ir į kokias priemones bus galima pretenduoti. Būtina tam ruoštis“, – sakė viceministras, ragindamas stebėti ateinančio pusmečio numatomus kvietimus.

Pranešimus taip pat skaitė Savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Jurga Grigaliūnaitė, TVIC vadovas V. Girdauskas bei atvirų duomenų platformos „Okredo“ atstovas Paulius Kulikauskas.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---