„Santaka“ / Jaukiuose pašnekesiuose – kraštiečių prisiminimai / Mūsų rajone

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

Dalinkitės:  


Per miesto šventę „Popietės arbatoje su kraštiečiais“ dalyvavo (iš kairės) Aistė Diržiūtė, Juozas Olekas, Irena Šunokienė, Edgaras Šnipaitis ir Dovilė Rikliūtė.

Autorės nuotr.


Jaukiuose pašnekesiuose – kraštiečių prisiminimai

Simona SIMANAVIČIENĖ


Šventė „Mano miestas Lietuvoj įrašytas“ padovanojo ne tik tradicinių renginių, bet ir naujovių. Viena jų – „Popietės arbata su kraštiečiais“, kurioje į gimtinę grįžę vilkaviškiečiai su klausytojais dalijosi prisiminimais, linksmomis istorijomis bei pasakojo apie iššūkius.



Karjeros galimybių ieškojo kitur

Katedros pašonėje pokalbio su Vilkaviškio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Rikliene prisėdo Vytauto Didžiojo universiteto tautinių šokių ansamblio „Žilvitis“ vadovas Edgaras Šnipaitis, jo pirmoji šokių mokytoja Irena Šunokienė, tarptautinės logistikos mokymų programos vadovė Danijoje Dovilė Rikliūtė, teatro ir kino aktorė Aistė Diržiūtė bei Europos Parlamento narys Juozas Olekas. Pašnekovai džiaugėsi, kad į gimtąjį kraštą grįžti labai gera, o dar smagiau matyti, jog miestas, kuriame buvo praleista jaunystė, labai išgražėjo.

Pirmąjį klausimą kraštiečiams uždavusi D. Riklienė teiravosi, kokių svajonių jie turėjo gyvendami Vilkaviškyje ir ką ryškiausio prisimena iš mokyklos.



Dovilė Rikliūtė kalbėjo, kad norų turėjo labai daug, o dėl įgimto smalsumo buvo sudėtinga pasirinkti gyvenimo kelią. Dovilė neslėpė, kad vienu metu norėjosi būti logiste, studijuoti mechanikos, aviacijos inžineriją ar sociologiją, o labiau už viską ji troško tiesiog pažinti platesnį pasaulį. „Nemanau, kad norėti išvykti yra blogai: juk vėliau gali sugrįžti ir pasidalyti patirtimi“, – kalbėjo mergina.

Vilkaviškis per mažas pasirodė ir kitiems pašnekovams, kurie karjeros galimybių išvyko ieškoti svetur.

Šokių ansamblio vadovas Edgaras Šnipaitis prisiminė, kad šokti pradėjo nuo šešerių, o pirmosios mokytojos I. Šunokienės dėka šokio meną tiesiog įsimylėjo. „Labai džiaugiuosi, kad atėjo laikas, kai praeitis pamaitino dabartį“, – mokinio sėkme džiaugėsi I. Šunokienė ir papasakojo apie pažintį su Edgaru.

Pats E. Šnipaitis labai anksti suprato, jog choreografija yra jo gyvenimo kelias, todėl po mokyklos nieko nelaukęs stojo šio meno mokytis į Klaipėdos universitetą. Sakoma, svajonės pildosi, todėl choreografas ir šokių festivalių organizatorius džiaugiasi turėdamas mėgstamą darbą, nuostabią šeimą ir galimybę vėl grįžti į mylimą miestą.



Europarlamentaras Juozas Olekas juokavo, kad anuomet turėjo net keletą svajonių. Viena jų – į žmonas paimti mylimą vilkaviškietę, o kita – medicina. Politikas sakė, kad abi svajonės išsipildė, nes su sutuoktine skaičiuoja jau 46-uosius bendro gyvenimo metus, tapo chirurgu.

Kitos žinomos kraštietės, aktorės Aistės Diržiūtės kelias vingiavo per daugybę įvairių bandymų: nuo fotografijos iki noro tapti politike. Vis dėlto polinkis menams buvo stipresnis, todėl mergina mokėsi Vilkaviškio muzikos mokykloje, o vėliau – Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje. „Po kelių dienų tėtis atvažiavo manęs pasiimti, nes supratau, kad tai ne man“, – prisiminimais dalijosi Aistė.

Noras tapti aktore ėmė bręsti pradėjus lankyti Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro aktorinio meistriškumo studiją, vadovaujamą Neringos Klišienės. Aistė pasakojo tada išgirdusi pirmą riebų ne savo gyvenime, todėl vedama ambicijų, o vėliau vaidybos teikiamo pilnatvės jausmo mergina galiausiai pasirinko aktorystę.



Mėgstamiausia vieta

Kiekviena Vilkaviškio vieta kraštiečiams sukelia prisiminimų. A. Diržiūtei atminty išliko laikas, praleistas prie gimnazijos esančiose pievose. Ten jos klasė dažnai leisdavo biologijos pamokas. „Tada meluodavome mokytojai, kad filmuojame projektą, o iš tiesų būdavome pievoje greta miesto stadiono“, – prisiminė žymi aktorė. Magiška vieta Aistei buvo ir tebėra Vilkaviškio viešosios bibliotekos apylinkės, nes ten kadaise vaikštinėjo poetė Salomėja Nėris. Svarbią vietą atminty užima ir Paežerių ežeras, kurio pakrantėse pasitiktas ne vienas paaugliškas rytas. Ši vieta atmintin įsirėžusi ir D. Rikliūtei, kuri sakė, jog bene populiariausias laiko leidimo būdas buvo su automobiliais susirinkti kurioje nors miesto aikštelėje ar degalinėje ir ten gerti kavą, šnekučiuotis.



J. Olekas šmaikštavo, kad vieta šalia stadiono vadinama ne pieva, o kalnais po jovarais. „Ten buvo senoji karininkų čiuožykla, kur leisdavomės rogutėmis. Mano laikais nuostabi vieta buvo netoli bibliotekos esanti čiuožykla. Grodavo muzika, buvo apšvietimas, o ir Meilės tiltas visai šalia“, – į prisiminimus grimzdo politikas. Vis dėlto pati mieliausia vieta europarlamentarui – miesto stadionas. Ten jis daug žaisdavo futbolą, o jei pasisekdavo – stebėdavo, kaip Vilkaviškio „Metalas“ duoda į kaulus Kybartų „Sveikatai“ ar varžosi su Vilniaus „Žalgiriu“.

Mėgstamų vietų mieste turėjo ir E. Šnipaitis. Viena jų – visai šalia katedros. Tai Šeimenos pakrantės kalneliai, nuo kurių su draugais leisdavosi rogutėmis. Taip pat mielas ir gimtasis kiemas. Choreografas anksčiau atsiveždavo draugų ir pažįstamų į gimtinę, pasakodavo apie miestą, katedros atstatymą, prie kurio ir pats prisidėjo, o taip pat kalbėdavo apie žymius žmones bei lankytinas vietas.



Puoselėja tarmę

Pokalbį vedusi Daiva Riklienė teiravosi, ar pašnekovams netekę papulti į nepatogias situacijas dėl to, kad yra kilę iš mažesnio miestelio, dėl suvalkietiškos tarmės.

Visi kraštiečiai sakė, kad mūsų tarmė labai graži, todėl stengiasi ją puoselėti. Edgaras Šnipaitis didžiuojasi esąs suvalkietis, todėl net po daugelio metų, praleistų svetur, niekam nekyla abejonių, iš kurio Lietuvos regiono jis kilęs.

Pasak Dovilės Rikliūtės, jos aplinkoje beveik visada atsiranda pažįstančiųjų žmogų iš Vilkaviškio. Nuskambėjo mintis, kad vilkaviškiečių gal ir nėra daug, bet visi jie labai draugiški ir atviri, todėl lengvai susipažįsta.

Aistė Diržiūtė sakė, kad profesiniame kelyje replikų dėl tarmės yra išgirdusi ne kartą, todėl teko mokytis bendrinės kalbos, kurią, pasak merginos, dzūkui ar žemaičiui lengviau perkąsti negu suvalkiečiui. „Dabar filmuojuosi seriale, kuriame režisierius prašė kalbėti taip, kaip kalbu iš tikrųjų“, – naujienomis dalijosi aktorė. Mergina sakė supratusi, kad tarmė teikia išskirtinumo, o tai, kad ji yra iš Lietuvos, iš Vilkaviškio, yra jos tapatybės dalis.

„Grįžusi gyventi į Vilkaviškį aš nusiraminau, o darbo padaugėjo. Daugelis galvoja, kad jei jau grįžai namo, vadinasi, tau nepasisekė, bet nutiko priešingai“, – samprotavo aktorė.





Profesiniai pasirinkimai

Danijoje dirbanti D. Rikliūtė savanoriauja Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP), todėl dažną savaitgalį grįžta į Lietuvą. „Savanorystė yra didžiausia mano aistra, joje atrandu stipriąsias savo puses. Pamačiau, kokių skirtingų patirčių ir amžiaus žmonės renkasi KASP, o tai labai įkvepia“, – kalbėjo D. Rikliūtė.

Bene daugiausia pokyčių buvo europarlamentaro Juozo Oleko karjeroje. Jis dirbo mikrochirurgu įvairiose Lietuvos ligoninėse, ėjo vadovaujamas pareigas, o galiausiai pasuko į politiką, kur kraštiečiui buvo patikėtas ne vienos ministerijos vadovo portfelis. „Pasiilgstu medicinos. Kurį laiką stengiausi suderinti abi šias sritis, vis dėlto turėjau pasirinkti. Labiausiai atminty išliko darbas su veido defektų turinčiais vaikais. Po atliktos operacijos suprasdavau, kad tai, ką padariau, pakeis ne tik veido bruožus, bet ir vaiko, jo šeimos gyvenimą. Dar ir dabar gatvėje prieina žmonės pasidžiaugti, kad aš juos operavau. Būna labai malonu“, – prisiminė J. Olekas.

E. Šnipaitis sakė, jog kiekviena kelionė su ansambliu palieka naujų prisiminimų, jauni žmonės tobulėja, o išvykę į užsienį gali pasijusti žvaigždėmis.



Pasak A. Diržiūtės, keliauti galima daug, bet svetur visada išliksi svetimas, niekur kitur pasaulyje tavęs taip gerai nesupras, kaip gimtojoje šalyje.



Pašnekesiai populiarėja

Didmiesčiuose ypač populiarūs pokalbių šou stiliaus pašnekesiai susidomėjimo sulaukė ir mūsų rajone. Vilkaviškio kultūros centro projektų pokalbiuose yra dalyvavę ir kraštiečiai, ir dainininkai, teatro bei kino žmonės: prelatas Vytautas Gustaitis, režisierė Agnė Sunklodaitė, aktorius Marius Repšys, atlikėjas Free Finga ir kiti. Tiek ankstesni susitikimai, tiek pastarasis sulaukė daugybės gražių atsiliepimų, todėl po „Popietės arbatos su kraštiečiais“ žmonės neskubėjo skirstytis ir teiravosi, kada įvyks kiti pašnekesiai.



Publikuota: 2022-07-06 10:07:13

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai