|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2022-07-07 17:23
|
|
|
Bėrimui būdinga tai, kad iš pradžių atsiranda dėmelė, iš jos – pripildyta skaidraus skysčio pūslelė.
Mūsų rajone pastaruoju metu itin išaugo sergamumas vėjaraupiais. Sergančiųjų dešimtkart daugiau nei kitose Marijampolės apskrities savivaldybėse. Šios ligos komplikacijos gali būti labai pavojingos.
Labai užkrečiama
Keičiantis orams padaugėja sergančiųjų vėjaraupiais. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento direktorė Asta Šaučiūnienė informavo, kad per penkis šių metų mėnesius Marijampolės apskrityje užregistruoti 273 susirgimai vėjaraupiais, kai pernai per tą patį laiką buvo tik 29 susirgimai. Taigi sergamumo rodikliai didesni 11 kartų.
Daugiausiai susirgimų užregistruota mūsų rajone – 212 atvejų, iš kurių net 106 atvejai tarp 4–6 metų amžiaus vaikų. 0–3 metų amžiaus grupėje sirgo 85 mažyliai, 7–9 metų – 55 vaikai. Dažniausiai vėjaraupiai plinta tarp vaikų, lankančių švietimo įstaigas. Rečiau jais serga suaugusieji – užregistruoti 3 atvejai.
Vėjaraupiai – daugelio vaikystėje persirgta, o nesirgusiuosius gana bauginanti virusinė infekcija. Virusas itin lakus – kasmet Lietuvoje vėjaraupiais perserga net 15 tūkst. žmonių. Atrodo, kad tai nepavojinga liga, nors ir trunka apie dešimt dienų, tačiau reikia atminti ir tai, jog netinkamai gydoma ji gali sukelti nemažai problemų.
Suaugę žmonės vėjaraupius ištveria kur kas sunkiau, nes komplikacijų išsivystymo rizika yra daug kartų didesnė nei vaikams. Vėjaraupių infekcija itin pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.
Pasireiškia bėrimu
Vėjaraupius sukelia Varicella Zoster virusai (VZV), kurie yra patogeniški tiktai žmogui. Užsikrečiama nuo sergančiojo. Jis aplinkinius gali apkrėsti 2 dienas prieš išbėrimą, visą bėrimo laikotarpį ir 5 dienas po jo.
Virusai plinta lašeliniu būdu per orą (kosint, čiaudint, kalbant), tiesioginio kontakto metu per odą (liečiant bėrimus) bei per placentą perduodami naujagimiui (jei serga nėščioji).
Susidarius šašams nuo ligonio jau neužsikrečiama. Inkubacinis ligos periodas (nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo) trunka nuo 11 iki 21 dienos.
Kūdikiai iki 3 mėnesių serga labai retai, nes jų organizme dar tebėra šios ligos antikūnų, gautų iš motinos, jei ji anksčiau sirgo vėjaraupiais.
Bėrimui būdinga tai, kad iš pradžių atsiranda dėmelė, iš jos – pripildyta skaidraus skysčio pūslelė. Šiai subliuškus po 3–5 dienų susiformuoja šašelis. Beria bangomis, todėl viename plote galima rasti ir dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių.
Bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų. Ant delnų ir padų spuogų paprastai nebūna. Neretai išberia gleivinę – burnos, lytinių organų. Čia pūslelės greitai trūksta ir susidaro kraujuojančių labai skausmingų opelių. Išbertas vietas labai stipriai niežti, vaikas kasosi, net draskosi. Po šašelio dar kokius 3 mėnesius gali likti dėmelė, kuri vėliau išnyksta.
Komplikacijų rizika
Kadangi vaikas labai kasosi ir dažnai nusidrasko iki žaizdelių, į kurias patenka nešvarumų, neretai spuogeliai supūliuoja. Kiekvienoje iš pūslelių – milijonai virusų. Todėl pasikasius ir ta pačia ranka patrynus akis virusų patenka į junginę. Tai gali komplikuotis sunkiu virusiniu akių uždegimu.
Galimi ir kraujo užkrėtimo atvejai, gerklės, ausų, plaučių ar galvos smegenų uždegimai. Susirgus nėštumo metu galimi pakenkimai kūdikiui, persileidimai.
Komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiesiems, sergantiems vėjaraupiais, yra didesnė nei vaikams. Infekcija itin pavojinga asmenims, kurių imuninės sistemos funkcija yra sutrikusi.
Vieną kartą persirgus vėjaraupiais daugiau jie nebepasikartoja arba labai retais atvejais. Slapta (latentinė) forma išlieka ir vyresniame amžiuje gali kliniškai pasireikšti juostine pūsleline. Tai skausminga liga. Dažnai tiek skausmas, tiek bėrimai atsiranda krūtinėje, kai vėjaraupius sukeliantys virusai pažeidžia tarpšonkaulinius nervus.
Atsižvelgdami į galimas vėjaraupių komplikacijas medikai rekomenduoja skiepytis. Nors skiepai negali 100 proc. apsaugoti nuo šios užkrečiamosios ligos, paskiepyti vaikai suserga itin retai, simptomai būna lengvesni, dažniausiai niežtinčių pūslelių neiškyla – atsiranda tik su rausvos dėmelės.
Nuo vėjaraupių rekomenduojama pasiskiepyti visus anksčiau nesirgusius vaikus, vyresnius nei 9 mėnesių amžiaus. Vakcina nėra įtraukta į privalomų skiepijimų kalendorių, todėl yra mokama.
Pagal pranešimą spaudai
Mūsų rajone pastaruoju metu itin išaugo sergamumas vėjaraupiais. Sergančiųjų dešimtkart daugiau nei kitose Marijampolės apskrities savivaldybėse. Šios ligos komplikacijos gali būti labai pavojingos. |
Keičiantis orams padaugėja sergančiųjų vėjaraupiais. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento direktorė Asta Šaučiūnienė informavo, kad per penkis šių metų mėnesius Marijampolės apskrityje užregistruoti 273 susirgimai vėjaraupiais, kai pernai per tą patį laiką buvo tik 29 susirgimai. Taigi sergamumo rodikliai didesni 11 kartų.
Daugiausiai susirgimų užregistruota mūsų rajone – 212 atvejų, iš kurių net 106 atvejai tarp 4–6 metų amžiaus vaikų. 0–3 metų amžiaus grupėje sirgo 85 mažyliai, 7–9 metų – 55 vaikai. Dažniausiai vėjaraupiai plinta tarp vaikų, lankančių švietimo įstaigas. Rečiau jais serga suaugusieji – užregistruoti 3 atvejai.
Vėjaraupiai – daugelio vaikystėje persirgta, o nesirgusiuosius gana bauginanti virusinė infekcija. Virusas itin lakus – kasmet Lietuvoje vėjaraupiais perserga net 15 tūkst. žmonių. Atrodo, kad tai nepavojinga liga, nors ir trunka apie dešimt dienų, tačiau reikia atminti ir tai, jog netinkamai gydoma ji gali sukelti nemažai problemų.
Suaugę žmonės vėjaraupius ištveria kur kas sunkiau, nes komplikacijų išsivystymo rizika yra daug kartų didesnė nei vaikams. Vėjaraupių infekcija itin pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.
Vėjaraupius sukelia Varicella Zoster virusai (VZV), kurie yra patogeniški tiktai žmogui. Užsikrečiama nuo sergančiojo. Jis aplinkinius gali apkrėsti 2 dienas prieš išbėrimą, visą bėrimo laikotarpį ir 5 dienas po jo.
Virusai plinta lašeliniu būdu per orą (kosint, čiaudint, kalbant), tiesioginio kontakto metu per odą (liečiant bėrimus) bei per placentą perduodami naujagimiui (jei serga nėščioji).
Susidarius šašams nuo ligonio jau neužsikrečiama. Inkubacinis ligos periodas (nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo) trunka nuo 11 iki 21 dienos.
Kūdikiai iki 3 mėnesių serga labai retai, nes jų organizme dar tebėra šios ligos antikūnų, gautų iš motinos, jei ji anksčiau sirgo vėjaraupiais.
Bėrimui būdinga tai, kad iš pradžių atsiranda dėmelė, iš jos – pripildyta skaidraus skysčio pūslelė. Šiai subliuškus po 3–5 dienų susiformuoja šašelis. Beria bangomis, todėl viename plote galima rasti ir dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių.
Bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų. Ant delnų ir padų spuogų paprastai nebūna. Neretai išberia gleivinę – burnos, lytinių organų. Čia pūslelės greitai trūksta ir susidaro kraujuojančių labai skausmingų opelių. Išbertas vietas labai stipriai niežti, vaikas kasosi, net draskosi. Po šašelio dar kokius 3 mėnesius gali likti dėmelė, kuri vėliau išnyksta.
Kadangi vaikas labai kasosi ir dažnai nusidrasko iki žaizdelių, į kurias patenka nešvarumų, neretai spuogeliai supūliuoja. Kiekvienoje iš pūslelių – milijonai virusų. Todėl pasikasius ir ta pačia ranka patrynus akis virusų patenka į junginę. Tai gali komplikuotis sunkiu virusiniu akių uždegimu.
Galimi ir kraujo užkrėtimo atvejai, gerklės, ausų, plaučių ar galvos smegenų uždegimai. Susirgus nėštumo metu galimi pakenkimai kūdikiui, persileidimai.
Komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiesiems, sergantiems vėjaraupiais, yra didesnė nei vaikams. Infekcija itin pavojinga asmenims, kurių imuninės sistemos funkcija yra sutrikusi.
Vieną kartą persirgus vėjaraupiais daugiau jie nebepasikartoja arba labai retais atvejais. Slapta (latentinė) forma išlieka ir vyresniame amžiuje gali kliniškai pasireikšti juostine pūsleline. Tai skausminga liga. Dažnai tiek skausmas, tiek bėrimai atsiranda krūtinėje, kai vėjaraupius sukeliantys virusai pažeidžia tarpšonkaulinius nervus.
Atsižvelgdami į galimas vėjaraupių komplikacijas medikai rekomenduoja skiepytis. Nors skiepai negali 100 proc. apsaugoti nuo šios užkrečiamosios ligos, paskiepyti vaikai suserga itin retai, simptomai būna lengvesni, dažniausiai niežtinčių pūslelių neiškyla – atsiranda tik su rausvos dėmelės.
Nuo vėjaraupių rekomenduojama pasiskiepyti visus anksčiau nesirgusius vaikus, vyresnius nei 9 mėnesių amžiaus. Vakcina nėra įtraukta į privalomų skiepijimų kalendorių, todėl yra mokama.
Pagal pranešimą spaudai
Publikuota: 2022-07-07 17:23:36
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|