|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Mūsų rajone
Rajono meras Algirdas Neiberka dėkojo „Sūduvio“ įgulai už ilgametį bendradarbiavimą.Autorės nuotr. Eglė KVIESULAITIENĖ
Nors inkaru vilkaviškiečiai ir miesto svečiai galėjo gėrėtis jau kuris laikas, oficiali atidarymo ceremonija surengta liepos 1 d. Į ją atvyko ir inkarą Vilkaviškiui dovanojusi „Sūduvio“ įgula, net trys jo kapitonai, esami ir buvę rajono vadovai, su kuriais jūreiviams teko bendrauti 23 laivo su Vilkaviškiu bendradarbiavimo metus. Į šventę buvo pakviesti istorikai, muziejininkai, buvusio mero Jono Mačio našlė Roma Mačienė. Renginį vedusi rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė prisiminė „Sūduvio“ ir Vilkaviškio bendradarbiavimo istoriją, kuri prasidėjo 1999 metais, kai rajonui vadovavo J. Mačys. Jis ir tuometinė Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Brigita Pavalkienė tapo „Sūduvio“ laivo krikštatėviais. Vėliau iš J. Mačio rajono vairą perėmus merams Algirdui Bagušinskui ir Algimantui Antanui Greimui graži draugystė tęsėsi, į Klaipėdą apžiūrėti Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų laivo „Sūduvis“ vyko rajono delegacijos, moksleiviai. Graži laivo įgulos draugystė užsimezgė su Alvito šv. Kazimiero namais, kaimų bendruomenėmis, krašto muziejumi. Jūreiviai tapo dažnais mūsų rajono švenčių svečiais. „Sūduvis“ – ypatingas laivas. Jis buvo pirmasis Lietuvos karinių jūrų pajėgų priešmininių laivų divizione, tad vaidino labai svarbų vaidmenį ir savotiškai davė pradžią būsimai mūsų šalies laivyno integracijai į NATO. „Sūduvis“ dalyvavo daugelyje tarptautinių ir nacionalinių pratybų ir operacijų. Plaukiojo ne tik Baltijos jūroje, bet ir kituose tarptautiniuose vandenyse, savo vardu nešdamas žinią apie mūsų kraštą. „Sūduvyje“ tarnybą atliko ne viena dešimtis jūreivių, kurie vėliau darbus pratęsė kituose kariniuose laivuose, per daugiau nei du dešimtmečius laivui vadovavo septyni kapitonai. Tačiau 2019 m. vilkaviškiečius pasiekė žinia, jog 1958 m. pagamintas, Vokietijos bei Lietuvos laivynui tarnavęs „Sūduvis“ (M52) paseno ir karinei tarnybai nebetinkamas. Kilo grėsmė, kad mūsų rajono žmonėms draugystės simboliu tapęs laivas bus išardytas dalimis ir utilizuotas. Visgi įvertinus didžiulį jo indėlį mūsų šalies jūreivystės istorijoje, „Sūduvį“ buvo nutarta paversti muziejumi. Kaip tik šiandien jis turi prisišvartuoti Danės upėje Klaipėdoje, o per Jūros šventę, liepos 29 d., vyks jo, kaip Jūrų muziejaus eksponato, atidarymas. Ruošiantis perduoti laivą muziejui „Sūduvio“ įgula nutarė dalelę jo dovanoti Vilkaviškiui. Pernai į mūsų miestą atkeliavo vienas iš laivo inkarų, sveriantis apie 400 kg, kurį po ilgų paieškų ir svarstymų buvo nutarta pastatyti naujajame take prie Šeimenos upės. Akmenį, ant kurio pritvirtintas įspūdingas inkaras, dovanojo UAB „Vildega“ – taip gimė naujas mažosios architektūros elementas mūsų mieste. Jį atidengti per šventę buvo patikėta rajono merui Algirdui Neiberkai ir paskutiniam „Sūduvio“ kapitonui Mindaugui Kloviškiui. Danės upėje, Klaipėdoje, prišvartuotu muziejumi tapęs priešmininis laivas „Sūduvis“ duris lankytojams atvers per Jūros šventę, liepos 29 d. Šventėje kalbėjęs „Sūduvio“ kapitonas vylėsi, kad Vilkaviškio bendruomenės bei įgulos draugystė nenutrūks ir ateityje. Mat jūreiviai jau įrengia naują laivą M55, kurį tikisi taip pat pavadinti „Sūduvio“ vardu. M. Kloviškis akcentavo, kad į Vilkaviškį jis su kolegomis visada atvyksta tarsi į savo antruosius namus ir jaučiasi čia labai laukiami. Inkaro atidengimo proga pristatyta ir mūsų kolegos, „Santakos“ žurnalisto Andriaus Grygelaičio parašyta knyga „Sūduvis“. Istorinis laivas, sujungęs Klaipėdą ir Vilkaviškį“. Autorius prisipažino, kad išgirdęs knygos iniciatoriaus Algimanto Mackevičiaus siūlymą parašyti knygą apie „Sūduvį“ idėją vertino skeptiškai, nes net neįsivaizdavo, ką įdomaus galima parašyti apie laivą. Visgi pradėjęs rinktis informaciją suprato, kad laivo istorija labai įdomi. Norintieji paskaityti knygą galės ją rasti bibliotekose, kaimų bendruomenėse, ji dovanota „Sūduvio“ įgulos jūreiviams, Savivaldybei, tad liks istorijai kaip gražus laivo įgulos ir mūsų rajono žmonių bendradarbiavimo įamžinimas. Už paramą knygos leidėjai dėkingi ūkininkams Robertui Mickevičiui ir Evaldui Mačiuliui, verslininkams Irenai ir Arvydui Abraičiams, Valdui Saukaičiui, Romualdui Žiugždai, Valerijui Gliaubicui, europarlamentarui Juozui Olekui, buvusiam Seimo nariui Kęstučiui Smirnovui, Karinių jūrų pajėgų karininkų klubui, rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkei Linai Kružinauskienei. Ko gero, inkaras – dar ne paskutinis akcentas, papuošęs Šeimenos paupio takus, kurie taip pat oficialiai buvo atidaryti tik prieš savaitę, per Vilkaviškio miesto šventės renginius. Oficialiai juos atidarius vilkaviškiečiai jau gali džiaugtis ne tik puikia rekreacine zona, bet ir šunų vedžiojimo aikštele, lauko teniso kortais. Primename, kad pati idėja sutvarkyti upelio pakrantes ir įrengti dviračių takus aktyviems Vilkaviškio bendruomenės nariams kilo daugiau nei prieš dešimtmetį. Verslininkas Aloyzas Beržanskis tuomet kreipėsi į savo mokyklos laikų draugą, garsų architektą Rolandą Paleką, kad šis žvilgtelėtų į mūsų miesto erdves profesionalo akimi. Su komanda atvykęs į Vilkaviškį architektas dar 2011 metais parengė Šeimenos upelio pakrančių sutvarkymo ir jų panaudojimo rekreacinėms reikmėms viziją, kurią pavadino „Pasivaikščiojimu po Šeimenos paupį“. Profesionali architektų komanda parengė per miestą tekančio upelio pakrančių sutvarkymo vizualizaciją. Trijų sumanių architektų R. Paleko, Petro Išoros ir Mato Šiupšinsko parengti koncepciniai pasiūlymai su vingiuojančiais takais, poilsio salelėmis, žaliosiomis zonomis, pėsčiųjų tilteliais, skulptūrų kompozicijomis sugulė į 57 puslapių knygelę, pavadintą „Šeimenos paupio parkas Vilkaviškyje“. Projektas buvo įteiktas tuometiniams Savivaldybės vadovams A. A. Greimui ir Audriui Balbieriui, kurie jį palankiai įvertino, tačiau suprato, kad sumanymui įgyvendinti reikia labai daug lėšų. Visgi praėjus daugiau nei dešimtmečiui graži vizija pagaliau įgyvendinta. Tiesa, pagal R. Paleko vizualizaciją liko nesutvarkyta dar viena erdvė – kur jungiasi Šeimenos ir Kastinės upės. Ji turėtų būti skirta ramesnio pobūdžio poilsiui su atokvėpio vietomis dviratininkams, suolelių grupėmis, upės vandens terasomis bei regykla prie Paežerių ežero. Belieka laukti, kad ir šis projektas būtų įgyvendintas.
Galerija: Knygos pristatymas
Publikuota: 2022-07-08 08:15:46 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Debatų dalyvius užklupo nepatogūs klausimai * Sodai ūkininkus nustebino gausiu šiemetiniu obuolių derliumi * Dienos kaime: tarp neįprastų agurkų ir... nuotaikingų eilėraščių Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|