Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

---

Kunigas Donatas Rolskis pašventino pajevoniečių pastatytą kryžių.

Autorės nuotr.

Pajevonio bažnyčios šventorius pasipuošė nauju akcentu – kryžiumi monsinjoro Vincento Jalinsko ir kitų Pajevonio parapijoje tarnavusių kunigų atminimui.

Kryžiaus šventinimo dieną mišias aukojo Virbalio ir Žaliosios parapijų klebonas Donatas Rolskis. Šis dvasininkas taip pat pašventino kryžių.

Parapijietės Genovaitės Raudonaitienės iniciatyva ir rūpesčiu buvo parengta kelių stendų nuotraukų parodėlė apie parapijoje tarnavusius kunigus. Daugiausia fotografijų buvo iš kun. V. Jalinsko tarnystės laikų (1967–1983 m.) Senyvo amžiaus žmonės ypač atidžiai tyrinėjo Pirmosios Komunijos nuotraukas, kuriose radę save ar pažįstamus nušvitusiais veidais dalijosi jautrių prisiminimų nuotrupomis. Anuomet būriai vaikų įsijungdavo į procesijas, adoracijas, kartu su klebonu dalyvaudavo talkose prie bažnyčios. Kun. V. Jalinsko su meile įdiegtas tikėjimas daugeliui nuo pat vaikystės išliko tvirtas, nepalaužtas gyvenimo išbandymų.

Po pamaldų buvo dalijamasi prisiminimais. Kun. V. Jalinskas paliko neišdildomą prisiminimą savo ganytojiška veikla, darbais, meile ir dėmesiu kiekvienam – mažam, suaugusiam ir senam. Pajevonio parapijoje dvasininkas prigijo ir stipriai įleido šaknis. O kai jam reikėjo atsisveikinti, stovėdamas bažnyčioje prie pagrindinio altoriaus su parapijiečių padovanotu lauko gėlių glėbiu su ašaromis akyse ištarė: „Tai yra mano mažoji mirtis.“

Apie laiką Pajevonyje kunigas Vincentas yra sakęs, kad tai buvo jo žydėjimo metai. Ir tą reikia suprasti – į penktąjį amžiaus dešimtmetį įžengusiam dvasininkui parapijoje atsivėrė platūs veiklos horizontai.

Jis ne tik atstatė per karą sugriautas bažnyčią ir kleboniją – daug kas žinojo kunigo įkurtą zoologijos sodą, kuriame gyveno apie aštuonios dešimtys įvairių gyvūnų, o papūga buvo išmokyta sakyti „Dievas yra“. Klebonijos aplinka buvo panaši į botanikos sodą, nes klebono pastangomis ten augo ir labai retų rūšių augalų. Visa tai sovietmečiu traukė žmones, o kun. V. Jalinskui tada buvo proga prabilti į žmonių sąžinę, patarnauti jiems. Į Pajevonį vykdavo jaunavedžių poros, žmonės veždavo vaikus krikštyti, dvasinių pokalbių užsukdavo ieškantieji Dievo. Kunigo širdies, klebonijos ir bažnyčios durys buvo atviros kiekvienam. Kun. V. Jalinskas žmonių neskirstydavo, visus sutikdavo kaip švelnus, malonus ir pamaldus klebonas, todėl ir dabar daugelio prisiminimuose tebėra vadinamas Pajevonio Vinceliu.

Iškeltas iš šios parapijos kelerius metus kun. V. Jalinskas klebonavo Lazdijuose, buvo dekanas. 1989 m. balandį naujasis Kauno arkivyskupas Vincentas Sladkevičius pakvietė jį grįžti į Kauno arkivyskupiją. 1990 m. popiežius Jonas Paulius II kun. V. Jalinską paskyrė Jo Šventenybės kapelionu – monsinjoru. 1992 m. balandį monsinjoras buvo paskirtas Kauno arkikatedros administratoriumi ir dekanu. Nuo 1997 m. – altaristas, ypatingai jo globai buvo pavestas arkivyskupas emeritas kardinolas Vincentas Sladkevičius. Mons. V. Jalinskas Amžinybėn iškeliavo 2019 m. liepos 21 d., eidamas 95-uosius metus.

Dabartinis Pajevonio parapijos klebonas kun. Audrius Kurapka pasakojo, kad su mons. V. Jalinsku pirmąsyk susitiko būdamas klierikas. Kiekvienas seminaristas, atėjęs melstis į Kauno arkikatedrą, patyrė dekano dėmesį ir nuoširdumą. 2002 m. gegužę kaip klebonas atvykęs į savo pirmąją parapiją (buvo paskirtas į Santaikos parapiją Alytaus dekanate), kun. A. Kurapka pajautė, kokią gają tikėjimo sėklą per trejus metus, nuo 1964-ųjų iki 1967-ųjų, čia buvo pasėjęs kun. V. Jalinskas. Taip pat jis suremontavo ir išpuošė bažnyčią, subūrė bendruomenę, kuri stipri iki šių dienų.

Idėja pastatyti mons. V. Jalinskui ir kitiems kunigams dedikuotą ąžuolinį kryžių kilo Pajevonio parapijos pastoracinei tarybai. Klebonas A. Kurapka dėkojo visiems, kurie padėjo įgyvendinant šią iniciatyvą. O talkininkų ir rėmėjų būta viso būrelio. Dėkota Pajevonio seniūnei Gintai Žaliniakienei ir seniūnijos kolektyvui, ūkininkams Artūrui Zdanaičiui, Valdui Vakarinui. Kryžių padarė pajevonietis Linas Lukoševičius, o Kristaus kančią – tautodailininkas iš Alvito Raimundas Blažaitis. Jį pastatė patalkinti neatsisakę keli vyrai.

Faktas, kad žmonės su meile ir pagarba, nelaukdami jubiliejinių datų pastatė kryžių prieš daugelį metų jiems patarnavusiam dvasininkui, patvirtina, kad kun. V. Jalinskui išvykus iš Pajevonio jo širdies dalis taip ir liko parapijoje, o jis pats – žmonių širdyse ir atmintyje.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---