„Santaka“ / Kiršuose priminė senąsias naktigonės ir žolyniavimo tradicijas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2022-07-14 17:09

Dalinkitės:  


Kartu su žolininke Rasa Subačiene vakaro dalyviai mokėsi pažinti Kiršų kaimo pievų vaistinguosius augalus.

Laimos IVANAUSKAITĖS nuotr.


Kiršuose priminė senąsias naktigonės ir žolyniavimo tradicijas


Šeštadienį Kiršuose Ingridos ir Andriaus Milinkevičių sodybos pievos žydėjo gėlių paveikslais. Žmonės buvo kviečiami į naktigonę – susirinkti ir kartu pabūti Žolynų bei muzikos vakare. Tai jau antroji naktigonė šią vasarą, sukvietusi būrį praeities tradicijomis besidominčių žmonių.



Pasakoja istorija

Senieji kaimo žmonės naktigonę atmena kaip vieną maloniausių jaunų vyrų pramogų. Panaktinėti kai kada priimdavo ir pusbernius, kad šie suvyriškėtų ir išbandytų savo drąsą bei ištvermę. Seniai ir vaikai, per dieną prisivaikščioję paskui gyvulius, pasilikdavo namuose pailsėti ir atgauti jėgas kitos dienos darbams. O bernai su arkliais naktigoniauti susiruošdavo toliau nuo savo kaimo, saulei einant link laidos. Kad nesušaltų, kūrendavo laužus, ant jų gamindavosi maistą, galynėdavosi, kas stipresnis ar sumanesnis, eidavo ristynių, niurzgesniems kaimo gyventojams krėsdavo pokštus. Po to ilsėdavosi – drauge dainuodavo, pasakodavo šiurpias istorijas.

Etnologai pabrėžia, kad naktigonėn eidavo ir mergos, tačiau atskirai. Merginos taip pat kūrendavo laužus, vakaro rasoje ištiesdavo ir balindavo drobes, dainuodavo, žolyniaudavo. Naktis, žvaigždės, nuotykiai, pokštai visada traukė jaunus žmones.


Alvito apylinkėse liepą, per šv. Oną, į naktigones rinkdavosi romų bendruomenė. Dukart per metus čigonais tuomet vadinti vyrai naktigonėse aptardavo visus bendruomenės reikalus, nusižiūrėdavo žmonas, išsimainydavo arklius.

Kadangi Alvito šv. Onos atlaidai buvo garsūs ir trukdavo visą savaitę, romai susirinkdavo iš visos Lietuvos. Jie įsirengdavo stovyklavietes, kūrendavo laužus, šokdavo, varažydavo. Čigoniški šokiai aplink laužą, dainos suburdavo žmones kartu smagiai praleisti laiką. Sakoma, kad net ir netoliese gyvenusiam poetui Kaziui Bradūnui tokie reginiai palikdavę įspūdį. Jis, būdamas vaikigalis, slapčia iš toliau stebėdavo veiksmą.



Atgaivino tradicijas

Vilkaviškio kultūros centro projektų vadovei Ritai Marcelionytei kilo idėja pabandyti atgaivinti senąsias naktigonės tradicijas Alvite. Milinkevičių sodybos aplinkoje atsiveriantis gražus kraštovaizdis ir jo autentiškumas – puiki vieta organizuoti tokius vakarus.

Pirmoji naktigonė Ingridos ir Andriaus Milinkevičių sodyboje vyko birželį. Renginio dalyviai buvo kviečiami šokti čigoniškus šokius, išbandyti įvairius amatus, edukacines veiklas. Susirinkusieji į naktigonę galėjo stebėti „Uosijos žirgų“ pasirodymus, o drąsiausieji šventės dalyviai turėjo galimybę ir patys pajodinėti.


Antrasis naktigonės renginys – Žolynų ir muzikos vakaras – žmones sukvietė pasinerti į Maros Rijos sutartinių magiją. Vilkaviškio kultūros centro Alvito padalinio kultūrinės veiklos vadybininkė Angelė Blažaitienė visus susirinkusius žmones pasveikino atvykus į pievų gėlėmis ir laukų vėju prakvipusią sodybą ir pakvietė nusipinti įvairiaspalvių gėlių ir žolelių vainikų.

Užimtumo renginio dalyviams netrūko. Kartu su Gintvile Giedraitiene-Giedražole moterys rišo autentiškus pinikus. Žolininkė Rasa Rasoklė kvietė susipažinti su įvairiomis vaistažolių rūšimis bei pasakojo apie jų teikiamą naudą. Visi dalyvavusieji buvo kviečiami iš augalų kurti paveikslus ant pievos, o norintieji galėjo nusifotografuoti prie gėlių vainikais papuoštos fotosienelės. Žaisminga edukacinė veikla „Uostyk–ragauk-atspėk“ kvietė paskanauti įvairių arbatų ir atspėti, iš kokių žolelių kuri išvirta.



Smagi vakaronė

Milinkevičių sodybos erdvėse, tarp medelių, prie baltų staliukų renginio dalyviai rado užduočių. Dėlionų kampelis kvietė sudėlioti dėlionę, kurią teisingai sutvėrus buvo galima sužinoti patarlę, o dalyvių, kuriems netrūksta kūrybiškumo, laukė dar viena smagi užduotis – sukurti odę žolynams.


Svetingai priėmęs žmones sodybos šeimininkas etnologas Andrius norinčiuosius kvietė į žygį aplink išskirtinę sodybos teritoriją. Mat visai netoli sodybos, ant kalno, matyti poeto K. Bradūno tėviškė, o čia pat, už upelio, – mūsų krašto lakštingalos Salomėjos Nėries gimtinė.

Vakaronę dar labiau papuošti savo sutartinių magija buvo pakviesti Laurita Peleniūtė ir Tadas Dešukas. Mandolinos ir smuiko melodijos bei L. Peleniūtės vokalas stebuklingame vakare žmonėms dovanojo gerų emocijų. Visi norintieji galėjo ragauti skanaus naktigoniško troškinio.

Naktigonės vakarus Kiršuose rengė Vilkaviškio kultūros centro Alvito padalinys. Renginį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Vilkaviškio rajono savivaldybė pagal projektą „Naktigonės ir žolyniavimo tradicijos Alvito krašte“.



Kotryna RAKAUSKAITĖ





Galerija: naktigonė




Publikuota: 2022-07-14 17:09:50

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai