|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2022-07-14 17:22
Prie remontuojamos mokyklos kabo užrašas, kad ji tvarkoma prezidento iniciatyva.Autoriaus nuotr.
Į Kryvyj Rihą, gimtąjį Volodymyro Zelenskio miestą, vykau žinodamas vien tai, kad paauglystėje būsimasis Ukrainos prezidentas lankė 95-ąją gimnaziją. Pabendravęs su vietiniais gyventojais įsitikinau, kad šis rusakalbis miestas tiki savo šalies prezidentu ir pergale prieš okupantus. Paprašęs maršrutinio mikroautobuso vairuotojo išleisti šalia 95-osios gimnazijos nustebau priešais pamatęs cirko pastatą. Į galvą šovė mintis – būtent greta mokyklos esantis cirkas galėjo lemti V. Zelenskio polinkį komiškiems vaidmenims teatro scenoje bei televizijoje. Kaip žinome, tai jį išgarsino ir net padėjo tapti prezidentu. Tokį spėjimą sustiprino užkalbinta 64 metų pensininkė, buvusi siuvėja Ira Vološina. Moteris parodė už dviejų šimtų metrų nuo cirko esantį dvylikaaukštį blokinį namą, kuriame butą esą tebeturi V. Zelenskio tėvai ir pro kurio langus vaiku būdamas prezidentas kasdien regėjo cirką. Ira patvirtino girdėjusi pasakojimus apie dažną būsimojo prezidento lankymąsį cirke, tačiau sakė pati jame buvusi vos kelis kartus, nors gyvena irgi šalia. Moteris teigė iki karo dažnai netoliese esančiame centriniame miesto turguje sutikdavusi V. Zelenskio tėvus, Ekonomikos universiteto dėstytojus. Šie net sūnui tapus prezidentu esą išliko neišdidūs, sveikindavosi ir šnekėdavosi su visais kaimynais. Paklausus, kaip vertina V. Zelenskio valdymą, I. Vološina sakė, jog Kryvyj Riho gyventojai didžiuojasi, kad jų miesto atstovas tapo Ukrainos prezidentu. Tačiau asmeniškai I. Vološina prezidento negyrė ir siūlė prisiminti posakį, kad viščiukai skaičiuojami rudenį. „Dabar, per karą, V. Zelenskis elgiasi labai vyriškai, uždega kovai, tačiau iki tol nieko ypatingo nenuveikė, ir net mūsų mieste jį kritikuojančiųjų buvo bemaž tiek, kiek ir giriančiųjų“, – teigė moteris. Šnekinti ukrainiečiai neslėpė, jog prieš karą tautiečių nuomonė apie prezidentą buvo prieštaringa, daug kas abejojo, ar scenos komikas tinka valdyti šalį. Drąsus V. Zelenskio elgesys kilus karui padėjo suvienyti tautą kovai su agresoriumi ir gerokai pakėlė jo autoritetą. Panašiai vienpusiškomis pagyromis nesisvaidė ir kita prie cirko sutikta pensininkė, buvusi medikė Julia Anisimova. Moteris priminė, jog medikų pensijos ir algos nepadidėjo, yra mažos, vos užtenka pragyventi, bet neslėpė vilčių, jog karui sėkmingai pasibaigus ir Ukrainai įstojus į Europos Sąjungą viskas ims gerėti. Pensininkė visgi atsisakė fotografuotis ir net įspėjo nefotografuoti nei prezidento tėvų namo, nei jo lankytos mokyklos ar centrinio turgaus, nes galiu būti įtartas šnipinėjimu okupantams bei suimtas. Prie prezidento tėvų namo užkalbinta 42 metų nekilnojamojo turto agentė Olga Kipasto pasigyrė, jog per jos atstovaujamą firmą V. Zelenskio tėvai įsigijo minėtą butą. Tačiau jie per karą čia nebegyvena, nors butą visvien saugo policininkai. Agentė gyrė V. Zelenskį už drąsą, kad kai prasidėjus karui Vakarų ekspertai siūlė prezidentui kuo greičiau sprukti į užsienį, jis nepabūgo, nusprendė pasilikti sostinės požemiuose ir vadovauti krašto gynybai, tuo įkvėpdamas karius. Ankstesnių prezidento darbų moteris vertinti nenorėjo, nes esą jis per trumpai valdė šalį, tad kažko ypatingo nuveikti nespėjo. Kryvyj Rihe sutikti pašnekovai neslėpė, kad Ukraina iki karo turėjo daug problemų, kurių nesugebėjo išspręsti ir jų kraštietis V. Zelenskis. Pašnekovai vylėsi, kad Vakarai padės šaliai ne tik laimėti karą, bet ir išspręsti kitas opias problemas bei tapti visateise ES nare. Nuo tėvų namų iki 95-osios gimnazijos, kur mokėsi V. Zelenskis, – vos 400 metrų. Gimnazijoje šiuo metu vyksta remontas, tad apžiūrėti prezidentui skirto muziejuko nepavyko. Vos už keliolikos metrų nuo gimnazijos stovi cerkvė, kitoje gatvės pusėje – prekybos centras, netoli biblioteka, poliklinika, centrinis miesto turgus, o šalia tėvų namo – universitetas. V. Zelenskiui vaikystėje pasisekė, jog šalia namų buvo tokie svarbūs statiniai, mat Kryvyj Rihas yra keistas miestas – siauras ir nusitęsęs net 126 km. Šiame viename ilgiausių Europos miestų gyvena 0,6 mln. gyventojų, o pagal jų skaičių miestas yra aštuntas Ukrainoje. Kol kas Kryvyj Rihe sąlyginai ramu, tačiau nuo fronto linijos miestą skiria tik 100 kilometrų, o Maskva neslepia noro jį užvaldyti. Mat Kryvyj Rihas – geležies rūdos kasyklų ir metalo liejyklų karalystė. Būtent atrasti geležies rūdos klodai į šią buvusią nedidelę, prieš 250 metų kazokų įkurtą gyvenvietę XlX amžiaus pabaigoje priviliojo Rusijos bei Vakarų šalių investuotojus. Šie suprato, kad netolimame Donbase esantys anglies klodai leis pigiai geležies rūdą perlydyti į metalą, ir Kryvyj Rihas ėmė staigiai pūstis kaip mielinė tešla. Dabartinis Kryvyj Rihas tam tikra prasme primena Lietuvos Visaginą, nes dėl sovietmečiu į miestą sukviestų rusakalbių specialistų ukrainietiškos kalbos gatvėje taip ir nepavyko išgirsti. Miesto praradimas Ukrainos ekonomikai būtų labai skausmingas, nors architektūriniu požiūriu jis nėra gražus. Tai pramoninis fabrikų ir kasyklų miestas, kurio pagrindinę gatvę ir aikštę juosia neaukšti stalininiai gyvenamieji namai, o centras nuo seno yra vadinamas socgorodu – socialistiniu miestu. Turistus Kryvyj Rihas iki karo bandė privilioti galimybe nusileisti į pačią giliausią šalyje, net pusantro kilometro po žemę esančią šachtą. Unikalia buvo vadinama ir galimybė pavažiuoti traukinio linija, jungiančia mieste esančius fabrikus, skirta vien darbininkams vežti. Vietiniai didžiuojasi prie merijos esančiu pačiu didžiausiu pasaulyje veikiančiu gėlių laikrodžiu bei gigantišku paminklu, įamžinusiu tariamą miesto įkūrėją kazoką Kreivą Ragą. Pagal vietos legendą, miestą įkūrė kazokas, vardu Rihas (lietuviškai – Ragas). Kadangi kazokas mūšyje buvo praradęs vieną akį, jį aplinkiniai vadino žvairuoju arba kreivuoju Rihu, o toks pavadinimas esą prigijo ir jo įkurtai gyvenvietei. Mokslininkai spėja, jog vardo kilmę nulėmė tai, kad Saksagano upė toje vietoje daro staigų kreivą lanką. Tačiau legenda apie kazoką yra populiaresnė, ir jos laikosi visi miesto vadovai. Iš tiesų labiau už minėtą kazoką miestui yra nusipelnęs paskutinis Zaporižės sečės kazokų vadas Petro Kalniševskis. 1690 metais gimęs ir nuo aštuonerių metų karybos meno mokęsis P. Kalniševskis karjeros laiptais kopė labai palengva, ir visų kazokų vadu tapo būdamas 72 metų. 1762 metais kazokų taryba jį paskyrė eiti kišo atamano pareigas. Tiurkų kalbos žodis „kišas“ reiškia vado buveinę, o kazokų taryba turėjo paprotį vadovauti ūkiniams reikalams išsirinkti vieną asmenį, vadinamą kišo atamanu. Per laiką pastarojo atamano vaidmuo didėjo, ir jisai tapo svarbiausiu asmeniu kazokų valstybėje. Paskutiniu kišo atamanu buvęs P. Kalniševskis savo tvirtovę įrengė Kryvyj Riho apylinkėje, o 1775 metais caro valdžios paprašė čia įsteigti pašto pastatą, apie kurį ir ėmė kurtis miestelis. P. Kalniševskio likimas buvo tragiškas. Nors už kazokų paramą carinei Rusijai kovoje su Turkija jam buvo suteiktas generolo laipsnis, 1776 metais Maskva jį areštavo ir iki pat mirties išlaikė kalėjime. P. Kalniševskis mirė 1803-iaisiais būdamas 113 metų, o Kremlius jį specialiai palaidojo nežinomoje vietoje, kad kazokai neišsikastų ir negarbintų. Suėmus P. Kalniševskį kitus Ukrainos kazokų vadus Maskva ištrėmė į Sibirą, o įtvirtinimus sugriovė. Kazokų tvirtovės buvo sugriautos ir jų lyderiai suimti apgaulingai – tuo metu, kai vyrai nebuvo grįžę iš Rusijos karo su Turkija, o stovyklose dominavo moterys ir vaikai bei senoliai. Tokiu būdu du šimtus metų plačiose stepėse egzistavusi karinė kazokų valstybė Zaporižės sečė žlugo. Praėjus 247 metams po Zaporižės kazokų valstybės sunaikinimo Kremlius užsimojo sunaikinti ir dabartinę Ukrainą. Tik skirtumas tas, kad 1775 metais kazokų vadui, kišo atamanui P. Kalniševskiui į pagalbą neatėjo jokia valstybė, o dabartinio Ukrainos prezidento V. Zelenskio prašymui pasaulis neliko kurčias. Tai suteikia viltį tiek ukrainiečiams, tiek Vakarams, kad grobuoniškos carinės Kremliaus užmačios bus sutramdytos, o V. Zelenskis vadovaus pergalės paradui ir dės gėles ant simbolinio P. Kalniševskio kapo. Eldoradas BUTRIMAS (Bus daugiau)
Galerija: Kryvyj Rihas
Publikuota: 2022-07-14 17:22:40 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Debatų dalyvius užklupo nepatogūs klausimai * Sodai ūkininkus nustebino gausiu šiemetiniu obuolių derliumi * Dienos kaime: tarp neįprastų agurkų ir... nuotaikingų eilėraščių Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|