|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Kūryba
Renginyje Bradūnynėje dalyvavo aktorius, rašytojas, atlikėjas Juozas Gaižauskas bei jo kolegė Emilija Latėnaitė.Ritos MARCELIONYTĖS nuotr.
Besirenkančiuosius į jau penktą kartą kultūrinės veiklos vadybininkės Angelės Blažaitienės organizuotą renginį dar ant vieškelio pasitiko medinis angelas, tarsi sergintis sunaikintų namų židinio dvasią. Jo autorius ir renginio svečias – tautodailininkas Raimundas Blažaitis iš Maldėnų kaimo, įkvėpimą randąs ir kuriąs K. Bradūno eilių motyvais. Trumpai pristatęs savo kūrybą medžio skulptorius kalbėjo apie ypatingą dvasinį ir kūrybinį dviejų skirtingų kartų ryšį, kurio negali varžyti ar apriboti nei laikas, nei erdvė. Tai liudijo ir paroda „Kaimynai: poetas ir skulptorius“. Joje buvo atskleista eilėraščių ir skulptūros dermė. „Literatūrinėje kultūrinėje gegužinėje“, kaip renginį įvardino poeto duktė Elena Bradūnaitė, dalyvavo ir ji pati, pasidalinusi prisiminimais apie tėvą, papasakojusi apie poeto intenciją pastatyti sodyboje kryžių, apie jo pagarbą seniesiems medžio drožėjams ir lietuvių tautosakai apskritai, ypač senosioms baltiškoms tradicijoms ir simboliams. Renginyje dalyvavo aktorius, rašytojas, atlikėjas Juozas Gaižauskas. Jis įdomiai ir šmaikščiai dalijosi įspūdžiais ir įžvalgomis apie savo piligrimines keliones Portugalijoje, Ispanijoje ir Etiopijoje, pristatė po tų kelionių gimusias knygas. Rašytojas pasakojo apie savo ateities kelionių ir kūrybinius planus, atsakė į klausimus. O kad kalbos neprailgtų, griebėsi gitaros ir dovanojo savo kūrybos dainas, supindamas jas su linksmomis istorijomis, nutikusiomis gastrolių po Lietuvą metu. Muzikinę programą „Tarp mūsų tik vasara“ kartu su J. Gaižausku atliko fleita gitarai antrinusi nuolatinė talkininkė, aktorė ir atlikėja Emilija Latėnaitė. Maloni medžių paunksmė priglaudė ir gaiviu vėjeliu glostė kaitros išvargintus žiūrovus, o muzika ir eilės maitino ir džiugino besiklausančiųjų širdis ir dvasią. Kiek liūdino tik tas faktas, kad poeto K. Bradūno sodybos nelikę nė pėdsako. Jos vietoj – skulptūrinė kompozicija ir vartai. Vartai į sunaikintą Lietuvos kaimą. Į tėvų ir močiučių pasakojimus apie jų jaunystę. Į vaikystės vasarų prisiminimus apie senelių sodybas, buldozeriais nušluotą viso gyvenimo triūsą: liepas ir sodą, bičių avilius ir tvenkinį, trobesius ir šulinius. Vartai į apmaudą ir skausmą dėl praradimų. Rita MITKUTĖ-MADDOCK Publikuota: 2022-07-15 10:44:00 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Ant Vilkaviškio pastatų „nutūpė“ paukščiai ir gyvūnai *V. Kudirka besidomintis vilkaviškietis siekia ištaisyti istorinę klaidą * Gamtos turtai – nuo grybo iki erelio Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|