|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gamta
|
|
|
Nukritus lizdui gandrai liko be namų, bet sodybos nepalieka.
Birutės ŠABLEVIČIENĖS nuotr
Eglė MIČIULIENĖ
Žaliojoje gyvenantys Šablevičiai kiekvienais metais vasarą džiaugdavosi ant tvarto stogo kleketuojančiais gandrais. Deja, šiemet paukščiai liko be lizdo.
Visada mylėjo gamtą
Kai Birutė Šablevičienė paskambino į redakciją, jos sodyboje, ant ūkinio pastato stogo, dar buvo gandralizdis, o jame gandrų pora ruošėsi susilaukti šeimynos.
Moteris žurnalistams pasakojo maždaug prieš penkiolika metų „Santakoje“ radusi žinutę apie Europos Sąjungos aplinkosauginį projektą, kurio lėšomis buvo galima pasinaudoti įsirengiant gandralizdį.
Šablevičiai yra dideli gamtos mylėtojai. Birutė dar besimokydama mokykloje lankė jaunųjų gamtininkų būrelį. Vėliau, jau dirbdama pradinių klasių mokytoja, pati vadovavo tokiam būreliui ir mokė vaikus meilės gamtai.
Tad paskaičiusi žinutę laikraštyje B. Šablevičienė tąkart kreipėsi į rajono Savivaldybės ekologą Darių Bunikį, parašė prašymą, ir netrukus su bokšteliu atvykę žmonės jų sodyboje, virš tvarto stogo, iškėlė lizdo rėmą.
„Mes tų gandrų sodyboje labai norėjome. Ir jie atskrido, įsikūrė! Buvo be galo įdomu stebėti, kaip gandrai neša į lizdą šakeles, kaip augina vaikus, kaip kovoja už gyvenamąjį plotą su prašalaičiais, praskrendančiais paukščiais“, – pasakojo moteris.
Pradėjo krypti žemyn
Tačiau per ilgus metus gandrų būstas gerokai apsunko. Šią vasarą Šablevičiai pastebėjo, kad lizdas ėmė svirti. Žmonės išsigando.
„Baisu, kad mums stogą sulaužys! Bėda, esame nejauni, vaikai išvažinėję, nėra kam šito darbo padaryti. Anksčiau dar vyras užlipdavo ant stogo, dabar jau sunku, pavojinga jo amžiuje. Su viltimi laukiu, gal kas geranoriškai galėtų atvažiuoti paremontuoti?“ – paskambinusi į redakciją kalbėjo moteris.
Sodybos šeimininkė pasakojo, kad sparnuočiai lizde įsikūrę ir šiemet, gandro pati tupi ir galbūt peri vėlyvus kiaušinius, bet paukščiukų kol kas nematyti.
Paskambinus Vilkaviškio aplinkosaugininkams, inspekcijos vyr. specialistas Vitas Bakas paaiškino, kad didžiąją lizdo dalį galima pašalinti, paliekant tik patį viršutinį sluoksnį. Bet tai daryti galima tik ne perėjimo metu.
Aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos licencijavimo skyriaus vedėjas Darius Mikelaitis teigė šiuo atveju niekuo negalintis žmonėms padėti.
„Nei agentūra, nei kitos valstybinės institucijos tokio pobūdžio veikla neužsiima. Jei žmonės pagyvenę ir neturi galimybių lizdą tvarkyti patys, siūlyčiau kreiptis į Savivaldybę ar seniūniją – gal pagelbės. Tik reikia žinoti, kad aktyviu paukščių veisimosi metu, nuo jų atskridimo iki išskridimo, lizdų tvarkyti negalima – reikės sulaukti rugpjūčio galo“, – kalbėjo D. Mikelaitis.
Valdininkas atkreipė dėmesį ir į tai, kad prieš tvarkant gandralizdį reikia gauti iš agentūros leidimą, o visi reikalingi dokumentai yra įkelti šios institucijos svetainėje aaa.lrv.lt. Mes šitaip laukdavome, kada jie parskris! Gandralizdis buvo tarsi sodybos skiriamasis ženklas.
Neatlaikė savo svorio
Vis dėlto jau kitą dieną susisiekę su B. Šablevičiene išgirdome liūdną žiną: kad gandralizdis, nelaukdamas jokių leidimų ir dokumentų, tiesiog nuvirto, nes sulūžo supuvęs medinis įtvirtinimas, laikęs lizdą ant stogo. Didžioji gandrų sunešta lizdo dalis užgriuvo ant pagalbinio pastato, visa kita nuvirto į kiemą. Griūdamas gandralizdis apgadino stogą, sulaužė 8 lapus šiferio, medines konstrukcijas.
Sodybos šeimininkai stebėjosi, kokiu šiukšlynu pavirto kiemas nuo vieno paukščio lizdo.
„Lyg koks pastatas sugriuvęs būtų! Pilnas kiemas šakų, lapų, kitokių šiukšlių, malkinės lūženų. Neįsivaizduojate, kiek gandras gali prinešti per šitiek metų! Ir špagato iš laukų, ir polietileno atplaišų – jau ką rado, tą ir nešė...“ – pasakojo B. Šablevičienė.
Paukščių kiaušinių žmonės nerado. Anot šeimininkės, net jei jie ir buvo, tokioje lūženų krūvoje nė neįmanoma ką nors pastebėti.
Tačiau nuostabiausia šioje istorijoje pasirodė tai, kad net ir finansiškai nukentėję žmonės vis tiek norėtų, jog jų sodyboje toliau gyventų gandrai.
„Mes jų šitaip laukdavome, kada parskris. Jie buvo mūsų džiaugsmas ir tarsi koks sodybos skiriamasis ženklas. Daugiau sodybų su gandralizdžiu ant stogo aplink nerasite“, – apgailestavo B. Šablevičienė.
Lizdui nukritus gandrai niekur neiškeliavo. Dienomis pavarlinėję jie nusileidžia ant kraiko ir per naktį ten tupi.
Nori namų gandrams
Moteris sakė aprašiusi situaciją ir išsiuntusi laišką Aplinkos ministerijai, tačiau gautu atsakymu Žaliosios kaimo gyventoja nusivylė.
„Parašiau elektroninį laišką, jog lizdas buvo iškeltas pagal projektą, bet nukrito ir kad gal būtų galima padaryti gandrams naujus namus. Gavau ilgiausią atsakymą, kaip ministerija nuostolių atlyginti negali, kad man reikia kreiptis į administracinį teismą ir panašiai, nors aš savo rašte net neužsiminiau apie žalos atlyginimą. Aš juk norėjau tik vieno: jei yra galimybė – kad gandrai turėtų namus“, – kalbėjo pašnekovė.
Klausantis B. Šablevičienės mintyse iškilo vis dažniau girdimi atvejai, kai žmonės nenori gandralizdžių, prašo juos perkelti į kitą vietą, kad paukščiai neterštų, nekeltų problemų, o galų gale ir lizdas nenugriūtų ant stogo, kaip kad nutiko Žaliojoje. Gyventojus galima suprasti: baltasis gandras į savo lizdą grįžta daug metų ir kiekvieną sezoną jį papildo lizdine medžiaga. Todėl didelis gandralizdis, ypač permirkęs per liūtis, gali sverti apie dvi tonas. Tokiam pavojui ryšis tikrai ne kiekvienas.
Tad sutikus taip labai gamtą mylinčius žmones norėtųsi jiems pagelbėti. Jei atsirastų galinčiųjų padėti sodyboje išsaugoti gandrų porą ir iškelti naują rėmą lizdui, paskambinkite redakcijos telefonu 8 685 69 150 – padėsime susisiekti su šeimininkais.
Tuo tarpu tiems, kurie, kaip ir Šablevičiai, sodyboje dar išsaugoję gandralizdžius, priminsime, kad juos reikėtų apžiūrėti dar prieš sparnuočiams grįžtant iš žiemaviečių – tuomet bus mažiau rizikos, kad lizdas pradės griūti vidury paukščių perėjimo.
Žaliojoje gyvenantys Šablevičiai kiekvienais metais vasarą džiaugdavosi ant tvarto stogo kleketuojančiais gandrais. Deja, šiemet paukščiai liko be lizdo. |
Kai Birutė Šablevičienė paskambino į redakciją, jos sodyboje, ant ūkinio pastato stogo, dar buvo gandralizdis, o jame gandrų pora ruošėsi susilaukti šeimynos.
Moteris žurnalistams pasakojo maždaug prieš penkiolika metų „Santakoje“ radusi žinutę apie Europos Sąjungos aplinkosauginį projektą, kurio lėšomis buvo galima pasinaudoti įsirengiant gandralizdį.
Šablevičiai yra dideli gamtos mylėtojai. Birutė dar besimokydama mokykloje lankė jaunųjų gamtininkų būrelį. Vėliau, jau dirbdama pradinių klasių mokytoja, pati vadovavo tokiam būreliui ir mokė vaikus meilės gamtai.
Tad paskaičiusi žinutę laikraštyje B. Šablevičienė tąkart kreipėsi į rajono Savivaldybės ekologą Darių Bunikį, parašė prašymą, ir netrukus su bokšteliu atvykę žmonės jų sodyboje, virš tvarto stogo, iškėlė lizdo rėmą.
„Mes tų gandrų sodyboje labai norėjome. Ir jie atskrido, įsikūrė! Buvo be galo įdomu stebėti, kaip gandrai neša į lizdą šakeles, kaip augina vaikus, kaip kovoja už gyvenamąjį plotą su prašalaičiais, praskrendančiais paukščiais“, – pasakojo moteris.
Tačiau per ilgus metus gandrų būstas gerokai apsunko. Šią vasarą Šablevičiai pastebėjo, kad lizdas ėmė svirti. Žmonės išsigando.
„Baisu, kad mums stogą sulaužys! Bėda, esame nejauni, vaikai išvažinėję, nėra kam šito darbo padaryti. Anksčiau dar vyras užlipdavo ant stogo, dabar jau sunku, pavojinga jo amžiuje. Su viltimi laukiu, gal kas geranoriškai galėtų atvažiuoti paremontuoti?“ – paskambinusi į redakciją kalbėjo moteris.
Sodybos šeimininkė pasakojo, kad sparnuočiai lizde įsikūrę ir šiemet, gandro pati tupi ir galbūt peri vėlyvus kiaušinius, bet paukščiukų kol kas nematyti.
Paskambinus Vilkaviškio aplinkosaugininkams, inspekcijos vyr. specialistas Vitas Bakas paaiškino, kad didžiąją lizdo dalį galima pašalinti, paliekant tik patį viršutinį sluoksnį. Bet tai daryti galima tik ne perėjimo metu.
Aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos licencijavimo skyriaus vedėjas Darius Mikelaitis teigė šiuo atveju niekuo negalintis žmonėms padėti.
„Nei agentūra, nei kitos valstybinės institucijos tokio pobūdžio veikla neužsiima. Jei žmonės pagyvenę ir neturi galimybių lizdą tvarkyti patys, siūlyčiau kreiptis į Savivaldybę ar seniūniją – gal pagelbės. Tik reikia žinoti, kad aktyviu paukščių veisimosi metu, nuo jų atskridimo iki išskridimo, lizdų tvarkyti negalima – reikės sulaukti rugpjūčio galo“, – kalbėjo D. Mikelaitis.
Valdininkas atkreipė dėmesį ir į tai, kad prieš tvarkant gandralizdį reikia gauti iš agentūros leidimą, o visi reikalingi dokumentai yra įkelti šios institucijos svetainėje aaa.lrv.lt.
Mes šitaip laukdavome, kada jie parskris! Gandralizdis buvo tarsi sodybos skiriamasis ženklas.
Vis dėlto jau kitą dieną susisiekę su B. Šablevičiene išgirdome liūdną žiną: kad gandralizdis, nelaukdamas jokių leidimų ir dokumentų, tiesiog nuvirto, nes sulūžo supuvęs medinis įtvirtinimas, laikęs lizdą ant stogo. Didžioji gandrų sunešta lizdo dalis užgriuvo ant pagalbinio pastato, visa kita nuvirto į kiemą. Griūdamas gandralizdis apgadino stogą, sulaužė 8 lapus šiferio, medines konstrukcijas.
Sodybos šeimininkai stebėjosi, kokiu šiukšlynu pavirto kiemas nuo vieno paukščio lizdo.
„Lyg koks pastatas sugriuvęs būtų! Pilnas kiemas šakų, lapų, kitokių šiukšlių, malkinės lūženų. Neįsivaizduojate, kiek gandras gali prinešti per šitiek metų! Ir špagato iš laukų, ir polietileno atplaišų – jau ką rado, tą ir nešė...“ – pasakojo B. Šablevičienė.
Paukščių kiaušinių žmonės nerado. Anot šeimininkės, net jei jie ir buvo, tokioje lūženų krūvoje nė neįmanoma ką nors pastebėti.
Tačiau nuostabiausia šioje istorijoje pasirodė tai, kad net ir finansiškai nukentėję žmonės vis tiek norėtų, jog jų sodyboje toliau gyventų gandrai.
„Mes jų šitaip laukdavome, kada parskris. Jie buvo mūsų džiaugsmas ir tarsi koks sodybos skiriamasis ženklas. Daugiau sodybų su gandralizdžiu ant stogo aplink nerasite“, – apgailestavo B. Šablevičienė.
Lizdui nukritus gandrai niekur neiškeliavo. Dienomis pavarlinėję jie nusileidžia ant kraiko ir per naktį ten tupi.
Moteris sakė aprašiusi situaciją ir išsiuntusi laišką Aplinkos ministerijai, tačiau gautu atsakymu Žaliosios kaimo gyventoja nusivylė.
„Parašiau elektroninį laišką, jog lizdas buvo iškeltas pagal projektą, bet nukrito ir kad gal būtų galima padaryti gandrams naujus namus. Gavau ilgiausią atsakymą, kaip ministerija nuostolių atlyginti negali, kad man reikia kreiptis į administracinį teismą ir panašiai, nors aš savo rašte net neužsiminiau apie žalos atlyginimą. Aš juk norėjau tik vieno: jei yra galimybė – kad gandrai turėtų namus“, – kalbėjo pašnekovė.
Klausantis B. Šablevičienės mintyse iškilo vis dažniau girdimi atvejai, kai žmonės nenori gandralizdžių, prašo juos perkelti į kitą vietą, kad paukščiai neterštų, nekeltų problemų, o galų gale ir lizdas nenugriūtų ant stogo, kaip kad nutiko Žaliojoje. Gyventojus galima suprasti: baltasis gandras į savo lizdą grįžta daug metų ir kiekvieną sezoną jį papildo lizdine medžiaga. Todėl didelis gandralizdis, ypač permirkęs per liūtis, gali sverti apie dvi tonas. Tokiam pavojui ryšis tikrai ne kiekvienas.
Tad sutikus taip labai gamtą mylinčius žmones norėtųsi jiems pagelbėti. Jei atsirastų galinčiųjų padėti sodyboje išsaugoti gandrų porą ir iškelti naują rėmą lizdui, paskambinkite redakcijos telefonu 8 685 69 150 – padėsime susisiekti su šeimininkais.
Tuo tarpu tiems, kurie, kaip ir Šablevičiai, sodyboje dar išsaugoję gandralizdžius, priminsime, kad juos reikėtų apžiūrėti dar prieš sparnuočiams grįžtant iš žiemaviečių – tuomet bus mažiau rizikos, kad lizdas pradės griūti vidury paukščių perėjimo.
Publikuota: 2022-07-25 13:31:22
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|