|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Istorija
|
|
|
Autobusų stotis. 1931 metai.
Sugrįžkime daugiau nei 80 metų atgal į praeitį. Pasivaikščiokime Marijampolės mieste karštos vasaros dienomis. Aplankykime senąjį miesto sodą, turgų, pašešupį, ką tik iškilusį miesto rajoną – Tarpučius. Pajuskime marijampoliečių rūpesčius ir džiaugsmus su sveiko humoro bei ironijos pliūpsniu.
Senuose šaltiniuose rašoma, kad karštis 1936 m. vasarą marijampoliečiams smogė visu gražumu. Prie krautuvių stovintys suoliukai drybsojo tušti ir apsnūdę. Gatvių niekas nelaistė, o pravažiuojantis automobilis ar prabėgęs šuo sukeldavo didelius dulkių debesis. Tokiu metu dingdavo centrines miesto gatves šlifuojančios porelės, nes, pasak senojo reporterio, „kol ištarsi savo meilės objektui šiltą žodelį, vėjo gūsis uždarys tavo burną smėlio rieškutėmis.
Sūduvos sostinėje abu miesto kino teatrai pradėjo tradicinę remonto kompaniją. Todėl vakarop vaikėzai jau nebesistumdė prie reklamos afišų. Nebesigirdėjo jų pastabų praeivių adresu.
Vasariškomis naktimis atsirado savotiška lakštingalų rūšis, kuri skatino ties Šešupe gyvenančių miestiečių budrų miegą. Teigiama, kad nedidelis būrelis jaunų merginų taškosi iki vidurnakčio upėje ir vaidina undines. Po maudynių drožia miesto gatvėmis ir dainuoja gana „sultingas dainuškėles“. Savo balsus dažnai demonstruoja iki 3 val. ryto. Pasak pačių merginų, nedėkingi marijampoliečiai dėl to piktinasi ir skundžiasi policijai.
Praėjusiam šimtmety Marijampolėje praūžusi sausra paveikė ir Tarpučių rajono gyventojus. Teigiama, kad ledų ir oranžado marijampoliečiams labai norisi, bet parduotuvės naujame rajone nėra nei vienos. Žmonės norėtų bėgti iki Basanavičiaus aikštės, bet jokio tiltelio per Šešupę nėra. Tenka daryti gana nemenką lanką aplink.
Pabrėžiama, kad kiekvienas organizmas į karščius reaguoja ne vienodai. Per atostogas daug kas susigundo pasisverti viešose miesto svarstyklėse. O jų apstu ant kiekvieno kampo. Šalia stovi informacinė lenta, aiškiai nurodanti svarstyklių paskirtį – „sverti žmonėms“.
Marijampoliečiai skundėsi, kad karščiai sugadino svarstyklių mechanizmą. Dažnai įmetus 20 centų monetą rezultatų nesulaukiama. O dar blogiau, kuomet centnerį sverianti ponia gaudavo kortelę su 50 kg „paguoda“. Arba silkinė gimnazistė kortelėje išvysdavo pustrečio centnerio. Kai kam aparatas grąžindavo tuos 20 centų, bet iš dažno ir pasisavindavo.
Tačiau ypatinga temperatūra nesutrukdė kilti dideliam „potvyniui“ Marijampolės turguje. Uogų kalnai. Mėlynės pardavinėjamos po 10 centų už gorčių, o vyšnios siūlomos po tiek pat už litrą. Vakarui besibaigiant turguje girdėti skardi reklama: „Ant labo vakaro po 5 centus už litrą!“ Marijampolė – rojus vaisių, vitaminų, konfitiūro mėgėjams.
Uogos tik turgaus dienomis, o čigonai miestą užplūsta kasdien. Nuo ryto iki vakaro – vyrai, seniai, moterys, vaikai – buria, varažija, kortas kelia, ateitį spėja. Dažniausiai prašo centų, dėvėto rūbo, ar pavilgos – mėsos, riebalų, pieno, kiaušinių. Marijampoliečius vyrus šis antplūdis labai nervina, bet dailioji lytis retai piktinasi. Karščių metu mieste labai nuobodu, todėl bent ateities paslapčių atidengimas išblaško Marijampolės moterų melancholiją.
Vienai marijampolietei čigonė tikrai išbūrė bėdą. O buvo taip: atsilygindama panelė dovanojo būrėjai savo dėvėtą suknelę. Čigonė ją apsivilko ir su vyru vakare „špacieravo“ gatvėmis. Po kurio laiko panelės draugas įtaręs neištikimybę parašė laišką: „Vakar savo akimis mačiau tave valkiojantis su kažkokiu čigonu. Jei jau ligi to daėjom – sudievu!“ Štai ir įvyko čigonės išpranašauta nelaimė.
Karščiai išvargino ir dienraščių redaktorius. Tiek naujienų ir sensacijų atsirado pasaulyje. Marijampoliečiai pradėjo labiau graibstyti spaudą, kas anksčiau būdavo retenybė. Deja, nauja tvarka „cvanktelėjo“ skaitytojams per pakaušį. Dienraščiai dabar gaunami jau tik kitą dieną po išleidimo, o savaitraščiai tik pirmadieniais. Reiškia, naujienos gaunamos jau apdžiūvusios. O šventadienį apskritai nėra ką skaityti. Inteligentiškam marijampoliečiui tai didelis nusivylimas. Taip ir laukiniu galima pavirsti.
Pasislėpti pavėsyje darosi vis sunkiau. Miško arti nėra. Pašešupyje vienas kitas krūmelis, o ir tie patys okupuoti jau nuo ryto atėjusių. Marijampolės miesto sode po vienu medžiu braunasi keliolika piliečių. Vargas. O barai ne visus vilioja. Todėl nemažai paunksmės mėgėjų pradėjo važinėti į Kazlų Rūdos, Ąžuolų Būdos, Sasnavos gražiuosius šilus. Ten ir patefonus, gaiviuosius gėrimus nusiveža. Dieną praleidžia gražiai, bet vakare grįžtant tvankiuose autobusuose taip suplunka, kad visi malonumai išgaruoja.
Žvejai jau nesiskundžia, kad karštas vanduo iš cukraus fabriko varo į tinklą virtas žuvis. Pasirodo, cukraus gamintojai atostogauja jau 8 mėnesius. Ir dejuoja dėl priverstinių nemokamų atostogų. Šešupėje dabar jau nepažvejosi. Nusekusioje upėje ramiai braidžioja vištos ir antys. Tik viename smėlingame pliaže galima išvysti vieną kitą besideginantį.
Rinkoje atgijo žilos senovės tradicijos – prekių mainai. Kaimiečiai sviestą ir kiaušinius maino į druską, sachariną ir manufaktūrą. O renkantiems mokestį už vietą turguje, duoda lašinių bryzą ar sūrį.
Anksčiau, kas neturėdavo darbo ir pajamų, semdavo žvyrą kibirais iš Šešupės dugno ir parduodavo. Dabar tai uždrausta – aukso kasyklos uždarytos. Žvyrą semti bus leista tik tiems, kas statysis nuosavą namą.
Teigiama, kad vandens trūkumas varo visus iš proto. Trūksta to Marijampolei, o Tarpučiuose jis brangesnis už vyną. Praeitą rudenį žmonės skundėsi, kad Basanavičiaus aikštės šulinio rezervuaras apsėmė jų rūsius, o dabar tenka semti vandenį iš Šešupės. Kieno šulinyje yra lašelis, tas saugo jį naktimis nuo užpuolikų. Pasirodo, vanduo vagiamas ir gana brangiai – 30 centų už kibirą pardavinėjamas.
Tačiau miesto sode išlikusi tradicinė romantika. Radijas per garsiakalbius linksmina visus. Varnų tiek, kad pritaria radijui choru. Vandens trūkumas didina pelną ledų ir oranžado pardavėjams.
Tiesa, išteptas degutu popierėlis ant žalio suoliuko miesto sode suteršė panelei naują šilkinę suknutę. Kilo nedidelis skandaliukas, tačiau vaikino asistavimas nuplovė degutą vyno taure ir šokolado plytelėmis.“ (1936 m., Marijampolė)
Parengė Tomas SUŠINSKAS
Muziejininkas
Sugrįžkime daugiau nei 80 metų atgal į praeitį. Pasivaikščiokime Marijampolės mieste karštos vasaros dienomis. Aplankykime senąjį miesto sodą, turgų, pašešupį, ką tik iškilusį miesto rajoną – Tarpučius. Pajuskime marijampoliečių rūpesčius ir džiaugsmus su sveiko humoro bei ironijos pliūpsniu. |
Senuose šaltiniuose rašoma, kad karštis 1936 m. vasarą marijampoliečiams smogė visu gražumu. Prie krautuvių stovintys suoliukai drybsojo tušti ir apsnūdę. Gatvių niekas nelaistė, o pravažiuojantis automobilis ar prabėgęs šuo sukeldavo didelius dulkių debesis. Tokiu metu dingdavo centrines miesto gatves šlifuojančios porelės, nes, pasak senojo reporterio, „kol ištarsi savo meilės objektui šiltą žodelį, vėjo gūsis uždarys tavo burną smėlio rieškutėmis.
Sūduvos sostinėje abu miesto kino teatrai pradėjo tradicinę remonto kompaniją. Todėl vakarop vaikėzai jau nebesistumdė prie reklamos afišų. Nebesigirdėjo jų pastabų praeivių adresu.
Vasariškomis naktimis atsirado savotiška lakštingalų rūšis, kuri skatino ties Šešupe gyvenančių miestiečių budrų miegą. Teigiama, kad nedidelis būrelis jaunų merginų taškosi iki vidurnakčio upėje ir vaidina undines. Po maudynių drožia miesto gatvėmis ir dainuoja gana „sultingas dainuškėles“. Savo balsus dažnai demonstruoja iki 3 val. ryto. Pasak pačių merginų, nedėkingi marijampoliečiai dėl to piktinasi ir skundžiasi policijai.
Praėjusiam šimtmety Marijampolėje praūžusi sausra paveikė ir Tarpučių rajono gyventojus. Teigiama, kad ledų ir oranžado marijampoliečiams labai norisi, bet parduotuvės naujame rajone nėra nei vienos. Žmonės norėtų bėgti iki Basanavičiaus aikštės, bet jokio tiltelio per Šešupę nėra. Tenka daryti gana nemenką lanką aplink.
Pabrėžiama, kad kiekvienas organizmas į karščius reaguoja ne vienodai. Per atostogas daug kas susigundo pasisverti viešose miesto svarstyklėse. O jų apstu ant kiekvieno kampo. Šalia stovi informacinė lenta, aiškiai nurodanti svarstyklių paskirtį – „sverti žmonėms“.
Marijampoliečiai skundėsi, kad karščiai sugadino svarstyklių mechanizmą. Dažnai įmetus 20 centų monetą rezultatų nesulaukiama. O dar blogiau, kuomet centnerį sverianti ponia gaudavo kortelę su 50 kg „paguoda“. Arba silkinė gimnazistė kortelėje išvysdavo pustrečio centnerio. Kai kam aparatas grąžindavo tuos 20 centų, bet iš dažno ir pasisavindavo.
Tačiau ypatinga temperatūra nesutrukdė kilti dideliam „potvyniui“ Marijampolės turguje. Uogų kalnai. Mėlynės pardavinėjamos po 10 centų už gorčių, o vyšnios siūlomos po tiek pat už litrą. Vakarui besibaigiant turguje girdėti skardi reklama: „Ant labo vakaro po 5 centus už litrą!“ Marijampolė – rojus vaisių, vitaminų, konfitiūro mėgėjams.
Uogos tik turgaus dienomis, o čigonai miestą užplūsta kasdien. Nuo ryto iki vakaro – vyrai, seniai, moterys, vaikai – buria, varažija, kortas kelia, ateitį spėja. Dažniausiai prašo centų, dėvėto rūbo, ar pavilgos – mėsos, riebalų, pieno, kiaušinių. Marijampoliečius vyrus šis antplūdis labai nervina, bet dailioji lytis retai piktinasi. Karščių metu mieste labai nuobodu, todėl bent ateities paslapčių atidengimas išblaško Marijampolės moterų melancholiją.
Vienai marijampolietei čigonė tikrai išbūrė bėdą. O buvo taip: atsilygindama panelė dovanojo būrėjai savo dėvėtą suknelę. Čigonė ją apsivilko ir su vyru vakare „špacieravo“ gatvėmis. Po kurio laiko panelės draugas įtaręs neištikimybę parašė laišką: „Vakar savo akimis mačiau tave valkiojantis su kažkokiu čigonu. Jei jau ligi to daėjom – sudievu!“ Štai ir įvyko čigonės išpranašauta nelaimė.
Karščiai išvargino ir dienraščių redaktorius. Tiek naujienų ir sensacijų atsirado pasaulyje. Marijampoliečiai pradėjo labiau graibstyti spaudą, kas anksčiau būdavo retenybė. Deja, nauja tvarka „cvanktelėjo“ skaitytojams per pakaušį. Dienraščiai dabar gaunami jau tik kitą dieną po išleidimo, o savaitraščiai tik pirmadieniais. Reiškia, naujienos gaunamos jau apdžiūvusios. O šventadienį apskritai nėra ką skaityti. Inteligentiškam marijampoliečiui tai didelis nusivylimas. Taip ir laukiniu galima pavirsti.
Pasislėpti pavėsyje darosi vis sunkiau. Miško arti nėra. Pašešupyje vienas kitas krūmelis, o ir tie patys okupuoti jau nuo ryto atėjusių. Marijampolės miesto sode po vienu medžiu braunasi keliolika piliečių. Vargas. O barai ne visus vilioja. Todėl nemažai paunksmės mėgėjų pradėjo važinėti į Kazlų Rūdos, Ąžuolų Būdos, Sasnavos gražiuosius šilus. Ten ir patefonus, gaiviuosius gėrimus nusiveža. Dieną praleidžia gražiai, bet vakare grįžtant tvankiuose autobusuose taip suplunka, kad visi malonumai išgaruoja.
Žvejai jau nesiskundžia, kad karštas vanduo iš cukraus fabriko varo į tinklą virtas žuvis. Pasirodo, cukraus gamintojai atostogauja jau 8 mėnesius. Ir dejuoja dėl priverstinių nemokamų atostogų. Šešupėje dabar jau nepažvejosi. Nusekusioje upėje ramiai braidžioja vištos ir antys. Tik viename smėlingame pliaže galima išvysti vieną kitą besideginantį.
Rinkoje atgijo žilos senovės tradicijos – prekių mainai. Kaimiečiai sviestą ir kiaušinius maino į druską, sachariną ir manufaktūrą. O renkantiems mokestį už vietą turguje, duoda lašinių bryzą ar sūrį.
Anksčiau, kas neturėdavo darbo ir pajamų, semdavo žvyrą kibirais iš Šešupės dugno ir parduodavo. Dabar tai uždrausta – aukso kasyklos uždarytos. Žvyrą semti bus leista tik tiems, kas statysis nuosavą namą.
Teigiama, kad vandens trūkumas varo visus iš proto. Trūksta to Marijampolei, o Tarpučiuose jis brangesnis už vyną. Praeitą rudenį žmonės skundėsi, kad Basanavičiaus aikštės šulinio rezervuaras apsėmė jų rūsius, o dabar tenka semti vandenį iš Šešupės. Kieno šulinyje yra lašelis, tas saugo jį naktimis nuo užpuolikų. Pasirodo, vanduo vagiamas ir gana brangiai – 30 centų už kibirą pardavinėjamas.
Tačiau miesto sode išlikusi tradicinė romantika. Radijas per garsiakalbius linksmina visus. Varnų tiek, kad pritaria radijui choru. Vandens trūkumas didina pelną ledų ir oranžado pardavėjams.
Tiesa, išteptas degutu popierėlis ant žalio suoliuko miesto sode suteršė panelei naują šilkinę suknutę. Kilo nedidelis skandaliukas, tačiau vaikino asistavimas nuplovė degutą vyno taure ir šokolado plytelėmis.“ (1936 m., Marijampolė)
Parengė Tomas SUŠINSKAS
Muziejininkas
Publikuota: 2022-07-27 13:04:46
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|