„Santaka“ / Okupantų išprievartauta moksleivė apie tai prasitarė tik draugei

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda javų kombainą INTERNATIONAL-431 (pjaunamoji 3,6 m, 6 cilindrų variklis, pilnai veikiantis). Perka šieno ir šienainio ritinius. Tel. 8 631 87 876.
Galioja iki: 2024-03-01 11:26:25

Parduoda naują nedidelį savos gamybos šildymo katilą-viryklę (tinka jungti per mašinsuolį, 700 Eur), naują pripučiamą 3,1 m valtį (650 Eur). Atlieka lengvųjų automobilių kėbulo suvirinimo darbus, dengia kėbulą antikorozine danga. Tel. 8 614 21 817.
Galioja iki: 2024-03-01 11:31:28



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2022-07-28 16:54

Dalinkitės:  


Septyniolikmetė Julia Jablonska juodais drabužiais išreiškia tai, ką dabar jaučia.

Autoriaus nuotr.


Okupantų išprievartauta moksleivė apie tai prasitarė tik draugei


(Tęsinys. Spausdinta „Santakoje“, Nr. 20–22, 24–32, 34–51, 53–57)

Kyjivo pakraštyje esančias ir per Rusijos puolimą labiausiai šiame regione nukentėjusias Hostomelio, Bučos ir Irpinės gyvenvietes kartu su kolega iš Japonijos lankėme visą savaitę. Sukrėtė tiek sugriovimų mastai, tiek pokalbiai su namus praradusiais ar pabėgti nesugebėjusiais ir bombardavimų siaubą išgyvenusiais žmonėmis. Vienas iš labiausiai sukrėtusių įspūdžių Irpinėje – septyniolikmetės moksleivės Julios Jablonskos pasakojimas.



Niekas neįspėjo

J. Jablonską užkalbinti nusprendžiau todėl, kad sugriautų namų mikrorajone, po kurį vaikštinėjau, retai sutiksi žmogų. Paklausinėjęs apie apylinkėje esančias netektis sykiu pasidomėjau, ar ir ji kažko gedi, kad tokią saulėtą, karštą dieną dėvi juodus drabužius.

Mergina atsakė, jog pati gedėti neturi ko, tačiau pastaruoju metu yra nuolat prislėgtos nuotaikos, todėl rūbai ją atspindi. Atsakymas suintrigavo, tad ėmiau paauglę šnekinti toliau.

Pasisakiau, iš kur esu atvykęs, papasakojau apie Lietuvos pagalbą Ukrainai, apie savo keliones po jos šalį. Tai merginą padrąsino ir ji ėmė atvirauti. Per visiškai atsitiktinai užsimezgusį pokalbį pavyko įgyti merginos pasitikėjimą, ir ši atskleidė kraupią savo geriausios draugės istoriją, patirtą okupantams įsiveržus į Irpinę.


Iš pradžių Julia papasakojo, kad tėvų namas yra vienas iš nedaugelio mikrorajone, kurie per bombardavimus rimčiau nenukentėjo. Todėl paauglės šeima sugrįžo iš Ivano Frankivsko, kur pačioje karo pradžioje buvo prisiglaudusi pas giminaičius.

„Mano tėvas – verslininkas, turi Kyjive draugų kariškių, bet niekas netikėjo, kad iš tiesų bus karas. Niekas neperspėjo, jog reikia išvykti, tad išgyvenome kraupias akimirkas“, – pasakojo mergina.

Šeima iš Irpinės traukėsi automobilių vilkstinėje per vadinamąjį žaliąjį koridorių – ukrainiečių teritorinės gynybos karių nurodytus saugius kaimų keliukus.

Važiuoti teko aplink sproginėjant bomboms, klimpstant pelkėtuose keliuose ir klausantis isteriškų močiutės ir mamos maldų. „Buvau siaubingai išsigandusi, maniau, jei užklimpsime kelyje ir liksime laukuose, žūsime. Nors tai užtruko tris paras, nes visi keliai buvo užkimšti pabėgėlių, mums pavyko nusigauti iki giminių“, – prisiminė moksleivė.



Išdavė paslaptį

Dauguma J. Jablonskos klasės draugų su tėvais taip pat pasitraukė iš Irpinės: vieni su mamomis išvyko į užsienį, kiti apsistojo Vakarų Ukrainoje. Niekas iš Julios bendramokslių nežuvo, tačiau vieno brolis buvo sunkiai sužeistas fronte, neteko kojos. Merginos iš paralelinės klasės tėvas fronte buvo nukautas.


„Su klasiokais palaikome ryšį, susirašinėjame, tačiau visi kažkokie prislėgti: vieni neteko namų, kitų tėvas ar giminaitis fronte, dar kitiems nepatinka užsienyje, be to, daugumai striuka su pinigais“, – problemas vardijo mergina.

Taip vaikščiojant po Irpinės griuvėsius ir besikalbant būsima abiturientė nutilo, susimąstė ir pasakė: „Išduosiu jums paslaptį. Viena klasiokė, mano geriausia draugė, buvo išprievartauta rusų karių, tačiau niekas to nežino, ji pasisakė tik man ir prisiekiau niekam Irpinėje neprasitarti.“ Niekam nesakyti apie išniekinimą nusprendė merginos mama, kuri irgi tapo prievartautojų auka.

Namuose tą dieną buvo tik mama ir dukra, o atėję keturi rusų kariai, iš kurių trys buvo mongoliškos išvaizdos, pagrobė papuošalus, telefonus, planšetes ir išprievartavo moteris. „Jei namuose būtų buvęs draugės tėtis, šį greičiausiai būtų nušovę, o jas visvien išprievartavę. Girdėjau, kad taip nutiko ne vienuose namuose“, – pasakojo moksleivė.

J. Jablonskos teigimu, draugės mama maldavo įsibrovėlių pasigailėti bent jos dukros, kuri yra nepilnametė, tačiau anie tik nusižvengė, o vienas moteriai trenkė per veidą ir liepė greičiau nusirengti.

„Tai buvo sadistai iškrypėliai, jie jas abi prievartavo viename kambaryje ir grasino nušauti, jei nedarys to, ko šie reikalavo. Tai baisu, baisu, baisu!“ – pasakodama purtė galvą septyniolikmetė.




Verkė kartu

Tai pasakiusi mergina išsitraukė elektroninę cigaretę, užsirūkė, patylėjo kelias minutes ir pasakojo toliau.

„Mano draugę ir jos motiną kankino kelias valandas. Nustojo, kai gėrė bare rastą konjaką. Net įsakė draugei stikliuką išgerti. Jos mamai tuo metu liepė iškepti kiaušinienės, o po to vėl jas prievartavo, niekšai“, – piktai nusikeikė Julia Jablonska.

Kiek apsiraminusi mergina tęsė pasakojimą: „Jie šlykščiai tyčiojosi ir sakė, kad taip elgsis su visomis ukrainietėmis, kol Kyjivo valdžia nesusiprotės pasiduoti Kremliui.“

Išeidami sadistai drėbė, kad išprievartautosios turi būti dėkingos, jog paliko jas gyvas ir pareiškė, kad nepilnametė turi būti dvigubai dėkinga, nes tapo gerai paruošta vedybiniam gyvenimui. Tokie žodžiai pralinksmino iškrypėlius ir šie išėjo garsiai juokdamiesi.

Rusų kareiviai išsinešė visą tuose namuose buvusį maistą, o išprievartautos moterys kelias dienas gyveno pusbadžiu, nes bijojo išeiti į gatvę.

„Mano draugė visada buvo nenustygstanti vietoje, kasdien eidavo susitikti su draugais ar vykdavo į Kyjivą pasižmonėti, o dabar ji tūno kiauras dienas savo kambaryje. Nors anksčiau buvo labai aktyvi socialiniuose tinkluose, kasdien dėdavo nuotraukas, po to kraupaus įvykio nieko neberašo“, – pasakojo Julia.

Mergina pabrėžė, kad apie kraupią patirtį draugė nenorėjo pasakoti net jai, bet pati Julia suprato, jog nutiko kažkas baisaus. „Kai ėmė pasakoti, žliumbiau kartu su ja“, – graudinosi septyniolikmetė.



Pasaulis apsivertė

Dabar Julia kasdien lanko draugę, dažnai pas ją lieka nakvoti, bando nuvyti slogias mintis. Mergina tikisi, kad iki mokslo metų pradžios kraupūs prisiminimai kiek nublės ir draugė atsigaus po patirto sukrėtimo.

Julia džiaugėsi, jog jau pavyko prikalbinti draugę pasivažinėti dviračiais, o užvakar pirmą kartą po ilgos pertraukos kartu nuėjo pasižvalgyti į drabužių parduotuvę.

Atsisveikindama moksleivė prasitarė, kad jos galvoje dabar didelė sumaištis. Ji nežino, ar rudenį vyks pamokos, ką studijuos baigusi vidurinę mokyklą, ar tai bus apskritai įmanoma, ar neteks emigruoti į užsienį.

„Karas viską sujaukė, gyvename sumišę, niekada nebebus taip, kaip buvo – nerūpestingas gyvenimas liko praeityje, visi buvome priversti staiga suaugti“, – liūdnai apibendrino Julia.

Tai, kad Irpinėje galėjo būti išprievartauta daug daugiau moterų, nei skelbia oficiali statistika, nes dauguma aukų nedrįso apie tai pasakoti, spėja ir vyriausybinės Ukrainos organizacijos. Psichologai pripažįsta, jog dalis seksualinę prievartą kare patyrusių moterų bijo, kad paviešinusios teisybę sulauks apkalbų ar pasmerkimo, todėl nesikreipia net į medikus. Visgi profesionali pagalba gydant tokias traumas yra būtina.




Eldoradas BUTRIMAS



(Bus daugiau)





Galerija: Irpinė




Publikuota: 2022-07-28 16:54:29

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Po kritikos laikraštyje sulaukta pokyčių
* Pomėgį verslu pavertusiam vilkaviškiečiui klientų netrūksta
* Naujajam šilumos tinklų vadovui didžiausia problema – specialistų trūkumas
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar savo parašu paremsite kandidatus Prezidento rinkimuose?
Jau pasirašiau savo iniciatyva.
Jei paprašys asmeniškai – pasirašysiu.
Nesirašysiu nė už vieną.
Dar nenusprendžiau.



Kalbos patarimai

Pieninis ar pieniškas šokoladas?
Kalbos požiūriu taisyklingi abu variantai. Priesagos -iškas būdvardis vartojamas nusakant daikto požymį. Jis paprastai vartojamas šnekoje, laisvuosiuose stiliuose: pieniškas šokoladas, pieniškas valgis, pieniški ledai, pieniška sriuba.
Sudarant terminus, kai reikia pabrėžti rūšį, vartojamas priesagos -inis būdvardis: pieninis šokoladas, grietininis šokoladas, riešutinis šokoladas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai